Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Milk Stout

Sakiškių alaus spindesys ir skurdas

with 2 comments

Šis įrašas vėluoja 3 mėnesius. Gal reikėtų neberašyti, gal apie tą patį kitaip, bet turiu tokią savybę, kad jei yra kažkas už manęs, kažkas nepadaryta, tai negaliu judėt į priekį.

Tad traukiu jau apdulkėti spėjusius tuščius buteliukus, užrašus su trumpais pastebėjimais ir va Jums, prašom.

Pakalbėkime kažkurį kartą apie Sakiškių alų. Kažkaip apie juos rašau kai prisikaupia jų alaus krūva. O prisikaupia jų gan dažnai. Ir pradėsiu nuo labai senai pasirodžiuso alaus.

sakiskiu-corn-lager-panchoPancho Corn Lager Kukuruzinis Lageras 4,5% IBU 35

Šiaip reikėtų rašyti apie tai ką dabar Jūs gaunate nusipirkę ir pamiršti kas buvo, bet nepasimiršta. Kuomet pasirodė šis alus, buvo pats apogėjus kalbų apie Sakiškių alaus kokybę, apie lentynose šaudančius kamštelius, apie grąžinamas ištisas partijas alaus ir t.t. Ir pasirodė šis alus, lageris arba kaip nori aludariai vadinti, lageras. Man lageris, tikiu ir daugeliui mėgstančių alų, asocijuojasi su skaidriu alumi. Dabar pažiūrėkite į nuotrauką. Taigi, Sakiškių aludariai žinojo, na netikiu kad nežinojo, kad jų alus linkęs drumstis, kad kažkas jų aluje iškrenta gabalais ir negražiai plaukioja, bet vistiek, ėmė ir paleido tai į prekybą.

Šio fakto ir tokio akivaizdaus ignoravimo pamiršti ir neina, todėl ir apie tai rašau. Nuotraukoje yra būtent tos partijos alus, jis buvo ragautas ir buvo planuose tik įrašas apie jį vieną. Bet laikas bėgo greičiau nei aš sugebu parašyti. Taigi, tos partijos alus buvo salsvokas, lengvas, apvalus, susidrumstęs alus, kuriame gerai jautėsi dėti kukurūzai ir gerai matėsi plaukiojantys gabalai ir tai niekaip nebuvo panašu į lagerį iš 0,33l buteliuko už 2 su viršum euro kainą.

Palikau aš Corn lagerį ramybėje ir antrą kartą jo paragavau rugpjūčio viduryje dalyvaudamas Sakiškių alaus degustacijoje. Tikrai nemeluoju, paragavus tada Pancho man akys labai stipriai išsiplėtė. Na taip ėmė ir iššoko. Tai buvo kitas alus. Pirma skaidrus (!), antra stipriai karstelėjęs ir labai gerai susigulėjęs. Nepaisant kartumo, alus pasirodė labai gaivinantis ir puikiai tinkantis vasarai. O ypač tokio norėtųsi turėti valgant aštrų maistą. Ir tai vienas iš tų alaus rūšių rinkoje, kurias reikia rekomenduoti paragauti visiems. Ypač tiems, kurie dažnai sako, ką čia man siūlai, ką aš legerio nepriragavęs, duok man ką nors įdomiau. Tai va duodi tokį ir kartu ragaudamas ieškai egzotinių vaisių skonyje.

sakiskiu-gin-tonic-ipaGin & Tonic IPA 5,1% IBU 44

Kaip ir Pancho taip ir šis alus yra Sakiškių alaus alaus koloboracija. Šį kart su Distilerija, o kas tai yra geriausiai turbūt apibūdina jų facebook paskyra: Atradimų vieta su perdėtu dėmesiu gėrimų kultūrai bei skoningais maisto komplimentais šalia jų.

Komentarai internete? Tai žinoma. Vieni kalba, kad tai ne alus, kad tai limonadas, kiti kad įdomu (blogiausia ką galima pasakyti apie alų), kad patiko ir panašiai. Aj, ir geriausias komentaras: kokia čia jiems IPA.

Darom, pilam, žiūrim. Sakiškės viską arba beveik viską rašo ant etiketės. Tad skaitom ir ieškom: cinamonas yra, kalendra yra, apelsinas ir citrina su savo žievelėmis taip pat, kadagio uogos gal kiek sunkiau, bet kažkiek taip, laurų lapai, na kaip juos galima su kažkuo sumaišyti, aromatiniai pipirai tai žinoma. Kaip viskas dera? Na dera, geri, nešokinėja niekas, tolygu. Ar tai vis dar alus? Tikrai taip. Eksperimentinis, tokio niekada nebuvo Lietuvos rinkoje ir kažin ar bus. Bet. Du gurkšniai, viską išgaudai ir pradeda atsibosti. Gal dėl to, kad alus šyla, tie visi skoniai ima veltis. Nežinau, bet taurę ištuštinti sudėtinga, net ir pavaišinus tuo alumi kelis draugus.

sakiskiu-sour-pale-aleSour Pale Ale Rūgštus Elis 4,2% IBU30

Sour sour sour. Alaus pasaulyje dabar šis žodis linksniuojamas dažniau, nei per Kalėdas koks nors ho ho ho. Ir kas pirmi jei ne Sakiškės išvirs tokį alų. Namudiniai aludariai senai dalinasi sour’ai, labai gerais, įspūdingais sour’ais. Ar šis toks pats? Pirmas gurkšnis tikrai taip. Tas pirmas gurkšnis šio alaus taip ir stovi atmintyje. Tu nuryji ir mintys spiegia iš gerumo. Puikiai sukonstruotas alus vis sau kartoji. Kol neparagauji antrą kartą. Antras gurkšnis irgi geras, bet jau nebe taip labai. Dar keli gurkšneliai ir tau šio alaus gana. Jis išsikvepia, nieko tau nebeduoda, tik buką rūgštumą, kuris lyg nori persirist į sūrumą.

sakiskiu-coconut-milk-stoutCoconut Milk Stout 4,7% IBU 19

Šio alaus EBC 174 (!). Čia jau labai juoda ir tamsu. Taip yra iš tikrųjų, Sakiškių alus ant savo etikečių nemeluoja. Nebent jei užrašo lageras ir įpila drumstėsio. Taip, nepasimiršta niekaip.

Kvape kokosai. Tinka. Skonyje kokosai. Vieniems jo per daug. Man pats tas. Tam pačiam vienam gurkšniui. Dar antrajai pusei įsiūlai, sakai, žiūrėk koks geras. Ji aišku pritariamai linksi galva, nes tikrai tas vienas gurkšnis žiauriai geras. O paskui kokosas pradeda įkyrėti, jo per daug, dar prisideda saldumas ir tas alus nuslopsta, tu jo persisotini.

Sėdžiu ir galvoju, kaip taip gali būti. Tau alus geras, patinka, bet tuo pačiu metu tau jis neįdomus, per greitai atsibostantis. Ir tada aš prisimenu sakinį, kurį jau turbūt ne kartą čia minėjau. Tu negalvok, kad alaus receptą taip lengva sukurti. Sakiškės išvirė gerus stautus ir porterius. Tada porterius parūkė, pridėjo pipirų, i stautus pridėjo kokoso. Ir čia jau nelabai gerai, nueita lengvuoju būdu. Negali du žmonės Lietuvoje būti tokie masiški ir kokybiški, geri, įdomūs. Tiesiog negali.

Tada ir gaunasi tokia nesąmonė. Tu gali padaryti tiesiog įsimintiną degustaciją savo draugų būriui, kurie apie alų švelniai tariant nelabai ką supranta. Duodi paragauti su avietėmis, duodi Gin & Tonic, duodi palyginti paprastą milk stautą, kuris ir taip tirpsta burnoje, ypač moteriškoje, su coconut milk stautu ir pabaigai įpili sour’o. Penki alūs, kurie tą vakarą visiems nuneša stogą, visi pasižada jo susirasti nusipirkti ir būtinai dar nekartą atsikimšti. Tu neši kelis buteliukus į rūsį pabręsti, bet vistiek prisimeni, kad ties puse taurės tau tie alūs atsibodo. Na kaip taip dvejopai vis su Sakiškėmis gaunasi?

Written by Modestas

2016-11-16 at 16:14

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , , ,

Sakiškių alaus naujienos

with 3 comments

Sakiskiu Pale AleKuomet buvo pranešta, kad sekantis Sakiškių alus bus Pale Ale, nudžiugau, nes po šiųmetės Aludarių taurės sau pažadėjau šį stilių paragauti dažniau. Taurėje buvo išties nemažai labai įdomių ir į save dėmesį atkreipusių peilų.

Žinant kalbas apie vieną iš Sakiškių alaus aludarių Gedimino pedantiškumą, taurėje turėtų atsidurti puikus peilo pavyzdys. Pilam į taurę ir žiūrim. Tiesa, jau atidarius butelį pasklinda puikus aromatas. Ir ne citrusų ir gėlių, kaip nurodoma ant etiketės, bet gerai ir skoningai apyniuoto alaus. Puta, kaip taisyklė apyniuotam alui, tiršta, gausi ir ilgai besilaikanti. Alus drumstas, purvinos nupilkėjusios gelsvos spalvos. To vau, koks buvo po pirmų Sakiškių alaus rūšių ragavimo nelikę. Taip, prie gero žmogus greitai pripranta, bet ginčytis, kad tai toks pats tvarkingas ir Sakiskiu Milk Stoutbe jokių nukrypimų išvirtas alus aš niekada neišdrįsčiau. Norit kokybės, pirkit Sakiškių alų. Alus labai saikingai apyniuotas, jį malonu gerti. Tau aromatas šaukia, kad čia bus baisus kiekis apynių, o tu gurkšteli ir viskas labai gerai susėda. Kūnas pilnas visą laiką. Ant gomurio lieka tas pats nuosaikus kartumas. Dar vienas geras Lietuviško alaus pavyzdys. Ir nenorėkit, kad aludaris kas kart Jus nustebintų. Tai klasika, o ji ne stebina, o tiesiog yra ir mes džiaugiamės, kad ji yra.

Stautai viena iš mano mėgstamiausių alaus rūšių. O pasiėmus į rankas butelį pamatai, kad prie stauto dar daug gero yra. Pirma tai Milk Stautas, antra jis saldusis, verdant naudota laktozė. Reiškiasi bus stautas, kremiškas ir dar salstelėjęs. Dar neatidaręs butelio buvau tikras, kad jis puikus, o atidarius ir paragavus, jau po pirmo gurkšnio cypiau. Taurėje juodas alus, beveik be putos, o ir tiek kiek jos yra nusidažiusi rudai. Labai norint aluje galima rasti rudos spalvos. Aromate degintas salyklas virstantis į deginto iriso kvapą. Alus minkštas, kremiškas. Puikiai užslėptas deginto salyklo kartumas. Poskonyje išlenda juoda kava, kartumas, pieniškas saldumas. Sakiskiu IPAPerskaitęs apie tą saldumą ant etiketės, pagalvojau, kad nesąmonė, bet tam saldumui geresnio apibūdinimo po ragavimo nesugalvosi. Po paskutinio gurkšnio tu apie kažką svajoji, o ant gomurio lieka žaisti saujelė kartumo, legvas saldumas ir kavos pupelės.

Sakiškių aludaris Linas, kiek aš atsimenu, visada teisėjaudavo Aludarių taurės Ipų kategorijoje. Bent man taip įstrigo atmintyje. Tad tikrai įdomu, kas per Ipa buvo pasirinkta reprezentuoti savo daryklą. Va čia aš kvape jaučiu citrininį aitrumą, saldainius. Ir tu žinai, kad tai apyniai. Va taip kvepianti Ipa man patinka. Alus tamsios gintarinės spalvos, drumstas. Pirmas gurkšnis labai nuosaikus, bet puikiai nuteikiantis. Vos vos jaučiamas saldumas, citrusai. Liežuvio kraštais parbėga kartumas, supranti, kad dar keli gurkšniai ir alus užvaldys kartumu. Kiti gurkšniai tavęs neuždaužo apynių kartumu. Jie dirba tyliai, ramiai, nesiplėšydami. Todėl tu puikiai gali jausti kitus gerus dalykus aluje. Tai jau minėti citrusai, labai švelnus saldumas. Alui baiginėjantis taurėje pramuša kartumas, jo vis daugiau. Ir visą tą laiką net akimirkai nepamąstai apie alaus stiprumą ir tik pastačius tuščią taurę ir dar kartą paėmus į rankas butelį pamatai didelius skaičius – 7,2%.

Written by Modestas

2015-08-06 at 08:41

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , , ,

%d bloggers like this: