Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Naujiena

Jo Didenybė – Dundulis

with 24 comments

dundulio grynas dounkelis balamuc

Šią nuotrauką pasirinkau ne veltui. Kad papasakoti, kas yra dabar, norisi grįžti atgal ir papasakoti kas buvo ne dabar. O grįžti reikėtų į gūdžius 2011 metus. Į jų pačią pradžią. Arba dar toliau, į 2010 metų pabaigą. Taip, daugiau nei trys metai atgal. Kokie laikai tada buvo? Tuomet buvo Varniukų alaus karaliavimo laikai, kai to alaus norėjo visi, net ir sidrą plempiančios paauglės. Didieji buvo pasikinkę arklį vardu Gyvas alus, bet jau gerokai jį buvo pajodinėję. Todėl jau žvilgčiojo į kitą – Nefiltruotas vardu. Parduotuvėse buvo galima rasti jau visų pamiršto Patulo, Salaus ar visą seriją Lokio bravoro verdamo alaus. Džiaugėmės ant stalo statydami dvilitrinius Magaryčių ar Kanapinio butelius. 2011 metų pradžia naujienomis buvo tokia pat gausi, kaip ir 2013 metų pabaiga. Dar iki šiol nespėjau visų aprašyti. Taigi 2010/2011 metų sandūroje pasirodė tokios alaus rūšys kaip Keptinis, Dūmo, Miežiškių ir Taruškų bravoro, Kermošiaus, visa serija Senojo Vilniaus alaus. Tuo laiku sužinojau ir apie vieną įdomiausių Lietuvoje vietų – Gintaro barą. Smagūs laikai buvo. Ir dar smagiau pasidaro, kai prisimeni, jog tada pasirodė ir Dundulis. Apie jį sklandė gandai, šnekos, bet jau tada niekam nekilo abejonių, kad tai geras alus. Ir jau tada jie darė viską savitai. Jiems netiko paprasti, standartiniai plastikiniai buteliai, kuriuos naudojo visi. Jie atkapstė savus. Nors ir abejotinos kokybės, ne visada gerai užsisukančius, bet savus. Net kamštelius sudėjo skirtingus. Jau tada jų etiketės buvo įdomesnės, ne tokios kaip visų. Ir nesvarbu, kad pradžioje su printeriu atspausdintos. Kad data ranka užrašytos. Jie kreipė dėmesį į detales, laikėsi savo. Kuomet Dounkelis buvo pradėtas lyginti su Varniukais, visi vieningai nusprendė, kad abiejų alaus rūšių paslaptis į jį dedamas giros ekstraktas. Kažkas bandė kaltinti kopijavimu, bet nuolat prastėjantys Varniukai, o Dounkeliui liekant tokiam pačiam, visa tai pasimiršo. Taigi Dundulis pradėjo su dviem alaus rūšimis, nes Balamuc ir liko Balamuc, tinkamo taip jo ir nepasirodė. Ir to užteko. Kokybė neprastėjo. Pardavimo taškų padaugėjo. Prasidėjo eksperimentai su namudiniais aludariais ir buvo priimtas geriausias sprendimas, jie pakviesti prisijungti prie kolektyvo. Jau tada, tais gūdžiais laikais, Dundulis buvo žingsneliu priekyje. Pažiūrėkime, kur jis dabar, po trijų metų. Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2014-01-19 at 03:42

Alus su idėja

with 3 comments

jungle belsTinklaraščio tikrasalus.lt  vėliavnešys ramtyns visus gero alaus gerbėjus ir savo draugus buvo sugalvojęs labai savitai pasveikinti su didžiosiomis šventėmis. Gaila, kad aplinkybių mišrainė taip sukrito, kad visiškai taip, kaip buvo suplanuota visko atlikti nepavyko. Aš kalbu apie išskirtinį, labai mažos partijos alų – Jungle Bells Red IPA 5,7%. Visą istoriją apie šį alų buvo galima sekti jau minėtame tinklaraštyje:

– pirmas pranešimas, kad jau yra ir kas kaip kur: http://goo.gl/EKwdct

– apie tai, kad skubėti reikia lėtai ir kitus kaprizus: http://goo.gl/4YOisy

– apie tai, kad jau galima imti ir ragauti: http://goo.gl/qZkkNH

 Skaičiau aš pats tuos įrašus ir vis spėliojau ar atkeliaus tas alus iki Kauno ar ne? Kad neaplenks Vilniaus, buvau tikras. Kad pasieks Klaipėdą, taip pat abejonių nekilo, labai jau ten daug sąsajų ramtyns turi. Liko jo paragavimui ir Molėtuose, kur jis buvo ir išvirtas. Nors, tiesa pasakius, pasirodė, gan keista, kad galėjo būti ir kitaip. Apie Kauną ir šį alų teko pasiskaityti gan nemažai. Kad jo jau yra, kad vis dar nėra, kad jau nebėra. Žinutės viena kitai prieštaravo, tad teko pačiam važiuoti ir žiūrėti kas ten kaip. Prisipažinsiu, laikas tam dalykui buvo labai netinkamas. Darbe vyko tarptautinis renginys ir šio alaus medžioti važiavau po antros dienos praleistos jame. Norėjosi tik kristi į lovą. Tačiau gandai, kad alus Vilniuje ir Klaipėdoje buvo išgertas per vakarą, kad jo išvirta tik 210 litrų privertė prasukti pro Laisvės alėją ir joje įsikūrusį  Alaus Kultūra & delicatessen ÖL. Ar jo yra klausti nereikėjo, nes ant durų puikavosi plakatas, kviečiantis paragauti. Po kelias minutes vykusių derybų dėl leidimo fotografuoti, alus buvo pripiltas į taurę. Už ją buvau paprašytas susimokėti 8,5 lito. Dėl foto kokybės atsiprašau, buvo tamsu, visi žiūrėjo kaip į durnių, o ir pats jau nebelabai mačiau ką fotkinau. Nuovargis darė savo.

jungle bels 2Prisėdau prie staliuko, pasistačiau taurę neragautos, nematytos raudonos IPA’os ir galvojau, kokius linkėjimus čia man perduos ramtyns kelionių atgarsiai. Vertinti pradėjau standartiškai. Jei jau pavadinime yra žodis red, tai ir alus turi būti raudonas. Nes juk jei parašo juodas, tai ir ieškai juodai juodo. Prieblanda bare tiksliai įvertinti neleido, bet raudonumo tikrai buvo. Tas raudonumas toks ališkas, gražus. Patalpa buvo gan šilta, taurę iškart padengė rasa ir man kilo įtarimas, jog alus turbūt bus peršaldytas. Pirmi gurkšniai tai patvirtino. Gomurį persmelkė visų pirma šaltis, o tik paskui skonis. Bet koks gali būti šalčio užmuštų receptorių atpažintas skonis? Norėjosi pasėdėti kiek ilgėliau, palaukti, kad nors kiek pašiltų. Kantrybės užteko, kol perskaičiau kalėdinį meniu, kabantį man šone virš galvos. Atėjo laikas antram ragavimo raundui. Viskas kiek pasitaisė į gerąją pusę. Alus neužmuša apyniais, bet jų netrūksta. Pamaniau, kad būsiu pakankamai sąžiningas, jei šį alų lyginsiu su Dundulio IPA. Vien todėl, kad tai, jei nesuklysiu, vienintelė IPA verdama Lietuvoje ir prieinama kiekvienam. Kita vertus, gal tai ir neteisinga, dėl jų negiminingumo. Na, bet IPA yra IPA ir… aj, ką aš čia teisinuosi. Taigi, Dundulio IPA savo kartumą augino su kiekvienu gurkšniu. Ši IPA daug nuosaikesnė, švelnesnė, prie jos priprantama, bet vis vien norisi dar. Lendant giliau, turi šis alus šiek tiek vaisiškumo, šiek tiek žoliškumo. Baigus taurę, paskutinė mintis buvo, kad norėjosi iš šio alaus šiek tiek tvirtesnio kūno, truputį daugiau balanso, išraiškos. Bet atsistojus, užsirišus šaliką pagalvojau, kad gėriau raudoną alų, kokio čia man rimtumo bereikia. Gavau kruopelytę džiunglių ir galiu ramus grįžti į kasdieninę rutiną.

Written by Modestas

2014-01-14 at 00:13

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , ,

Kauno alaus Kvietinis tamsusis

with 2 comments

Kauno kvietinis tamsus

Dar visai neseniai gan plačiai buvo aptarinėjamas interviu su Kauno alaus direktore. Visiems arba daugumai, kurie reiškė savo nuomonę, kliuvo Kauno alaus reklamos nebuvimas, sustabarėjęs mąstymas ir kiti dalykai. Skaičiau aš straipsnį, skaičiau komentarus ir pagalvojau, kad išties komunikacijos trūksta. Ir puikus to pavyzdys Kvietinis tamsusis alus 5,0%. 

Šį alų pirmą kartą užmačiau vienam Kauno kioske dar spalio viduryje. Bet straipsnyje, kuris publikuotas lapkričio 15d., direktorė pasakoja, kad dar tik ruošiasi jį virti. O visai neseniai teko matyti internetuose komentarą, kad jau yra kažkur prekyboje. Taip ir plinta žinia, lėtai lėtai, bet plinta.

Kas tai per alus? Tamsusis. Aš galvoju, kad toks pavadinimas ar tiksliau, žodis, naudojamas specialiai tam, kad tokie kaip aš, pamatę ant etiketės žodį Tamsus, pultų kabinėtis prie alaus tamsumo. Alus tikrai nėra labai tamsus, raustelėjusios rudos spalvos. Alaus spalva išties graži. Puta laikosi trumpai, gan tiršta ir pilant smagiai uždengia alų. Kvapas švarus, jame beveik nieko nėra. Ir vėl pagalvoju, kad kaip giliai įlindęs tas pamazgų buvęs kvapas, kad jo Kauno aluje vis dar ieškau. Sutikite, dar visai neseniai, prieš keturis, penkis metus jų alus turėjo tą savo įsimenančią savybę. Skonis labai švelnus, tuščias ir vandeningas. Poskonyje taip pat nieko nelieka. Pirma net pagalvojau, kad taip jau kažkaip ne taip čia viskas su tuo alumi. Tačiau po kiek laiko, tiksliau po trečio, ketvirto gurkšnio pradėjo lysti iš burnos pakampių apynio kartumas. Toks vėluojantis poskonis pasitaikė man pirmą kartą. Tas kartumas dar kiek paintensyvėjo ir vėliau liko vis toks pats. Ir nereikėtų jo lyginti su kitais tamsiais kvietiniais (dunkelweisen), kurie parduodami Lietuvoje ir yra atvežtiniai. Reikėtų jį vertinti kaip Kauno alaus produktą ir tam kontekste jis toks pats geras, kaip ir toks pats blogas.

O dėl Kauno alaus politikos, kuria jie vadovaujasi, taip pat nereikėtų piktintis. Jie vistiek darys taip, kaip jiems reikia. Ten dirba, matyt, tokio sukirpimo žmonės ir mūsų mažų bendruomenių ar blogų reiškiami nepasitenkinimai iki jų nenueis. Vien tai, kad jie metai iš metų vis dar rašo Stouts. Kad ant užsukamų buteliukų deda paprastus karūninius kamščius. Kad perka lenkiškus vienkartinius BBH tipo butelius, nes visi didieji pasigamino savo reljefinius, ir puikiausiai juos įliejo į lietuvišką depozito sistemą (ką padaryti Vilniaus alui nepavyko), tik parodo, kad jie nemes takelio dėl tako.

Written by Modestas

2013-12-11 at 21:39

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , ,

Naujas, naujesnis, naujausias

with 13 comments

morzenasTrys alaus rūšys, kurios lyg ir ne deficitas, bet ir nerasi jų ant kiekvieno kampo. Kalbu apie… Ir čia kažkaip reikėtų atsekti apie ką aš tiksliai kalbu. Turėtų būti lyg alaus daryklos Taura alus, bet lyg ir jau Panevėžio alaus alus. Bet dar čia bus ir apie Širvėnos bravorą kalba. Na kaip ten bebūtų viskas parsiduoda Špunkose, kurios yra firminės… Ai, nebesimaišom kas čia ir su kuo ką daro. Tiesiog ragaujam.

IMG_7255Jau tikrai ne naujiena ir gan senai ne naujiena, tai Lofto alus 5,2%. Tai Panevėžyje esančio alaus klubo alus, jo galima nusipirkti šalia alaus klubo esančioje Špunkoje. Tai puikus alus, su savo charakteriu, lengvumu ir nepasisotinimo jausmu. Ne veltui jis alaus klubo alus, jo galima išgerti daug ir jis neatsibos.

Netokia nauja naujiena, nes pasirodė, kai dar mūsų kraštus dengė kalnai sniego, bet visgi aš dar išdrįsiu pavadinti tai naujiena. Ir va dėl ko. Kiek teko ieškoti šio alaus, tai visur kur jis buvo pasirodęs, jo nebelikę. Vis tas pats atsakymas, kad neprilipo, turim geresnių. Jei kalbant apie Kauną, šiam alui reikia konkuruoti su Kauno Kvietiniu arba net su Vilkmergės kvietiniu ir dažnai pilstomo alaus parduotuvės ar barai renkasi Kauno Kvietinį. Aš kalbu apie Dundulio Morzeną 5,0%. Jei prisiminti visą Dundulio kvietinio istoriją, ji ilga ir ne kartą mano aprašyta, tai nesikartosiu, bet vat kažkaip vis su tuo kvietiniu ši darykla neiššauna. Ir tos praeities baimės dėl kokybės ir kitų dalykų, kalbantis su žmonėmis, išliko. Pats alus lengvai negausiai putojantis, o puta ilgai neužsilaiko. Geras, tvarkingas kvietinukas, skaniai geriasi. Bet yra viena bėda, iš Širvenos/Tauros/Panevėžio alaus jau tikiesi tiek daug arba bent jau daug, kad toks perdėm tvarkingas alus nebepateisina lūkesčių.

IMG_7256Ir paskutinė naujiena, kuri buvo tikra naujiena, bet su mano rašymo tempais pasidarė ne visai naujiena. Tai Panevėžio alaus (kaip rašo ant etiketės) Dundulio (kaip rašo internetai) Rudasis Biteris 4,9%. Alaus kvapas labai pažįstamas, apyniai turbūt tie patys kaip ir IPA’os. Geriasi skaniai, puikiai pasiskirstęs kartumas. Ir kuomet ragavau, visą laiką mintyse prisiminiau alų pilsčiusios merginos  pagrasinimą, kad oj koks kartus, atsargiai. Ech, pagalvojau, ilgai mes dar tą kultūrą ir suvokimą apie alų turėsim propaguot, kol nors kažkiek reikalai pasitaisys.

Reikėtų ir apibendrint kažkaip visa tai. O apibendrinimas būtų paprastas. Ankščiau naujoms tų bravorų (galėtų kas protingesnis ir išaiškint kaip ten yra su tais pavadinimais, tai nors žinočiau kaip rašyt kitą kartą) alaus rūšims skirdavau atskirus įrašus, kartais ir po du išeidavo, ir po tris berods. Dabar trys rūšys viename. Arba prie gero priprantama arba tai kas buvo ragauta taip neišsiskyrė, kaip ankstesni bandymai.

Written by Modestas

2013-06-05 at 11:21

Ta proga, kad jubiliejus – proginis ir jubiliejinis

with 7 comments

Šis Jūsų pamėgtas blogas/tinklaraštis švenčia 3 metų jubiliejų. Login statulėlės už geriausią asmeninę svetainę aš negavau, bet aludariai mane pamaloninti pasistengė. Vilkmergės meistrai pavasario šventėms išvirė Vilkmergės Proginį, 5,5%. Ačiū Jums už tai. O Volfas Engelman pristatė Jubiliejinį, 5,3%. Ir Jums ačiū. Tiesa, kodėl vietoje 3 užrašė 160 aš neturiu supratimo ir niekaip negaliu žinot.

Blogas blogu, o ir trys metai nelabai įsitenka į jubiliejaus apibrėžimą, bet alus, kaip po toks yra. Reik ragaut.

IMG_4008Pirmas į taurę bėga silpnesnis. Tokia jau ta [ne]rašyta taisyklė. Gražus alus spalviniu savo aspektu. Nutamsėjusi geltona spalva labai maloniai žiūrisi taurėje. Alus putoja negausiai, stambiais burbulais, puta laikosi neilgai. Aludariai giriasi, kad naudoja kilminguosius apynius. Tai naujasis terminas, kuris pakeis jau išgręžtą karamelinį salyklą. Kvape nieko kilmingo nėra, kažkas giliai lyg ir užsiuodžia, bet kas ten tokio?.. Neturi didžiųjų aludarių alus aromato, jis kažkur ten pas juos išgaruoja. O skonis? Truputį nukrypsiu nuo pagrindinės temos. Visgi trys metai. Ankščiau, vos tik pasirodydavo naujiena, eidavau, ieškodavau, pirkdavau, aprašinėdavau. Po kiek laiko išlįsdavo komentarai, pasižiūrinėdavau ką kiti apie alų galvoja. Dabar dažniausia alus pasirodo, paskui būna apie jį nuomonės, aš jas pasiskaitau ir tik tada prisėdu parašyti. Ir prisipažinsiu, mano vertinimus veikia išankstinė nuomonė. Tad ar geriau būti pionieriumi ar atsilikėliu reikėtų dar pagalvoti. Taigi ši istorija buvo tam, kad apie šį Jubiliejinį alų aš skaičiau nemažai neblogų atsiliepimų. O dabar grįžkime prie skonio.

IMG_4005

Ir vat šičia aš nesuprantu iš kur tos geros nuomonės. Galbūt aš jau nebe to tikiuosi iš alaus? Alus turi tą skonį, gali jį gerti, bet jis toks apie save nieko nepasakantis. Nei ten kartumo yra, nei kilmingųjų apynių, nei nieko jubiliejinio. Jei šis alus atspindi, o taip, mano manymu, ir turėtų būti, tai ką alaus darykla pasiekė per tuos 160 metų ir kur ji dabar yra, tuomet darosi liūdna.

Vilkmergės Proginis dar vis mini karamelinį salyklą, bei jau atranda apynius ir žaidžia ta pačia korta. Citra apynių pavadinimas daug ką sufleruoja ir jau pokštelėjus kamščiui pasidaro aišku, kad ten tų apynių tikrai yra. Dar vieni apyniai – Styrian Golding, taip pat aromatiniai, tad jau kai kvėpteli puokštę tai užtenka ilgam. Pilamas į taurę alus gausiai, stambiai užputoja ir dar nepastačius taurės ant stalo ta puta nunyksta. Spalva primena brendžio spalva, gal kiek šviesesnė. Pakėlus taurę prie lūpų, aromatas pripildo ir perpildo nosį, o alui atsidūrus burnoje, viskas pasikartoja burnoje. Prie perdėtai aromatingo alaus prisideda dar ir lengvas saldumas. Kai jauti tiek daug apynių ir nesulauki kartumo darosi neįdomu, o dar po kiek laiko aromatai ima atsibosti ir erzinti. Pamenat, rašiau apie stipriai apyniuotą alų nesenai? Ir, kad neužtenka vien tik pridėti daug apynių į alų? Šis alus puikus to pavyzdys.

Written by Modestas

2013-04-23 at 12:39

Humulupu IPA

with 7 comments

74194_549363931740325_1481233298_n-horzYra Kaune tokia vieta kaip baras B.O. Jei norite pilno pavadinimo, prašom – Blue Orange. Na, o jei norite Kaune (ir ne tik) būti suprastas, sakykite tiesiog “Boškė“. Ta vieta įdomi, daugelis bandė įminti jos populiarumo paslaptį. Dabar tai kol kas vienintelė vieta, kiek man žinoma, kurioje galima paragauti pirmosios Lietuvoje IPA’os Kaune. Įdomi vieta, įdomiam alui ragauti.

Humulupu IPA, 5,5%.

Širvėnos bravoras, Curva Piscis, Taura, Dundulis. Nežinau ar viską surašiau, o gal čia kaip tik per daug, bet visi tie žodžiai turėtų būti prie gamintojo turbūt. Kai tiek daug visko prie viso šito prikišo nagus, žinoma, jeigu prikišo ir aš čia nenusirašiau, tai ragauti tikrai bus ką. Be to ir internetai ūžia apie šį alų. Tiesa, tiems kas dar nežino IPA yra India Pale Ale. O tiems kas nežino kas tas India Pale Ale, tai tada IPA yra Ypatingasis Panevėžio Alus.

Užsisakęs alų gaunu jį tikrai ne IPA’i pritaikytame Kauno alaus bokale. Na, bet nors ne vienkartiniame plastikiniame bokale, kas būna dažnas reiškinys Boškėj. Bokalas pasidengęs gražia smulkia puta. Tokia puta dengiasi stipriai apyniuotas alus. Stipriai apyniuoto alaus puta išskirtinė, kuo ji tokia išskirtinė pasakyti aš Jums nepasakysiu, na bet ji mano akiai kažkuo išsiskiria. Kvape dominuoja tas pats apynys. Nesvarbu ar rankoje būtų šio alaus bokalas/taurė ar apynių spurgai, kvapas būtų tas pats. Ragaujam.

Na dar truputį neragaujam. Grįžkim prie IPA ir kas tai yra. Populiariai tariant, stipriai apyniuotas alus, kuriame dominuoja apyniai. Čia, atrodytų, viskas aišku. Bet nepasimaukite ant to apynių dominavimo. Man per savo trumpą gyvenimėlį teko ragauti nemažai stipriai apyniuoto alaus, teko ragauti juodo, tamsaus alaus su stipriai perkrautu deginto salyklo kaupu. Buvo baisu. Vos keli gurkšniai ir tau jau nesinori žiūrėti ne tik į ragaujamą alų, bet ir aplamai alų. Ir tas nenoras žvalgytis į gėrimą, kurį mėgstu, nepraeina kartais ir savaitę. Tad jei Jums pasiūlys kartaus alaus su daug apynių, nesuskubkite godžiai jo gerti, gali tekti stipriai nusivilti, nes stipriai apyniuotą alų gali išvirti bet kas. Tam tereikia verdant nepagailėti apynių. Tačiau, kad apie Jūsų stipriai apyniuotą alų kalbėtų, rašytų, baruose gertų, to neužteks. Čia reikės nemažos meistrystės. Apibendrinant, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ragaujam.

Pirmi gurkšniai ir pasidaro ramu, kad alus skirtas pasimėgavimui. Perdėto kartumo pradžioje gurkšnio nėra daug. Tu godžiai atsigeri skanaus alaus ir tik po kiek laiko grįžta dividendai ant gomurio ir nusėda ten kartumo išraiška. Aš Jums atsakingai galiu pareikšti, kad taip įpaišyti apynius į alų reikia sugebėti. Tai nėra tiesiog kartus alus, tai yra kur kas daugiau. Taip, jis išvirtas iš penkių skirtingų apynių, bet juos išmedžioti gali tik gerai su jais susipažinęs aludaris ir tai tikrai ne man. Ir, taip, neslėpsiu, kad teko ragauti ir geresnių IPA pavyzdžių. Bet tai visai nereiškia, kad šis alus nuo to pasidaro blogas, jis tiesiog kitoks ir jis savas, lietuviškas, va, čia pat bare pasiekiamas.

Naudojuosi ir tuo, kad aludariai seka internetus ir čiut čiut kritikos. Ieškodamas įrašui iliustracijos, oficialiame puslapyje neradau šio alaus. Taip pat labai erzina, kad kas kart paspaudus ant meniu punkto iššoka lentelė su amžiaus klausimu. O paspaudus ant produkcijos ir po to ant visos produkcijos išvis išmeta “error“. Smulkmenos, bet… 🙂

Written by Modestas

2013-04-22 at 10:25

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Lietuva

Tagged with , , , ,

Kalnapilis Grand Select

with 13 comments

kalnapilis grand selectKalnapilis toliau “šaudo“ pavadinimais, tikėdamasis pataikyti. Nepataikė su Dubble, kažkaip įdomiai ir su šituo. Išvis, paėmus šio alaus butelį į ranką ir paskaičius viską ką gamintojas užrašė ant etiketės susipainioji galutinai. Tiesa, prisipažinsiu, narstyti čia po kaulelį man kliūvančias vietas tingiu. Kai tik pradėjau rašyti apie alų, rašydavau kiek smulkiau. Dabar tikiu, kad šio blogo skaitytojas yra jau apsišvietęs ir išprusęs, ir supranta, kad 100% miežių salyklas, tai ne kas kita, kaip žodžių darinys kuris nieko nereiškia.  Skaitytojau, aš tikiu, kad ir kitus žodžius, užrašytus ant etiketės puikiai interpretuosi ir be mano pagalbos. A, tiesa, permatoma etiketė. Jei aš neklystu – tai pirmoji tokia ant mūsų žemelės. Na nors su tuo sveikinu aludarius, sugebėjot nors tuo nustebinti.

Jau būtų laikas nuomonei apie patį alų, bet dar truputį ne. Noriu pasidalinti dar viena įžvalga 🙂 Ar Jūs pastebėjote, kad Lietuvoje alaus rūšys iš didžiųjų gamintojų pasirodo pagal grafiką? Na nevisai tiksliai apibūdinau. Esmė tame, kad jei pristatoma viena alaus rūšis, kitos niekas nepristatinėja. Pernai metais taip buvo su atsinaujinusiu Utenos Pilseneriu, po jo ėjo Tauro Porterio eilė, tada Tauro Dvigubo Salyklo ir paskui Kalnapilis Dubble. Šiais metais vėl kartojasi panašus scenarijus. Švyturys pristato savo Old Port Ale. Nukabinėja plakatais miestų reklaminius stendus. Praeina mėnuo, jau Old Port Ale reklamas ima keisti Grand Select. Gal tai sutapimas, bet jei po šio alaus pristatymo praėjus trims-keturios savaitėms pasirodys didžiųjų nauja alaus rūšis, galėsiu tik pats sau pasitvirtinti sąmokslų teoriją 🙂

Apie alų. Gražiai, gausiai putojantis, puta laikosi ilgai, ji smulkoka. Nutamsėjusios geltonos spalvos alus kvape daug kažko neturi. Didiesiems būdingo nemalonaus aromato taip pat neturi, o tai jau gerai. Alaus skonis sunkesnis nei standartinio lietuviško lagerio.  Tą sunkumą greitai užgožia kartumas, kuris taip pat greit dingsta. Poskonyje lieka tik kruopelytė kartumo ir vos jaučiamas saldumas.

Written by Modestas

2013-02-19 at 14:52

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , ,

Kauno alaus naujienos

with 17 comments

senasis kaunasKauno alus pradėjo eiti kitų aludarių pramintu taku. Panašumų tiek daug, kad tai paprasčiausiai galima vadinti kopijavimu. Nors, kita vertus, dėl tokio išsireiškimo gali kitas ir įsižeisti. Kalbu aš apie Seno Kauno alų, kuris prekyboje jau gerus du mėnesius. Į 0,33l. buteliukus išpilstytas alus norom nenorom primena Rinkuškių Proginio ir Vilniaus alaus visą seriją pardavinėjamą tokioje pačioje taroje. Vilniaus alus netgi turi seriją panašiu pavadinimu ir pavadinę savo alų Senuoju Vilniumi.  Tai būtent iš čia tos asociacijos ir pretenzijos į kopijavimą.

Kauno alus savo Seno Kauno alų dar pavadinęs ir klasikiniu. Taip pat alus yra šviesus ir tamsus, kurie yra vienodo 5% “svorio“. Bendras įspūdis pavarčius buteliuką rankoje ne pats geriausias. Etiketė nesižiūri, o kaip padaryti geriau nekyla minčių. Įdomu ir tai, kad kamšteliai uždėti paprasti, standartiniai karūniniai, nors atkimšus puikiai matosi jog buteliai yra pritaikyti užsukamiems kamščiams. Gal technologiškai ten jie ir nesiskiria, na bet vistiek tai kliūna.

Ar tai kitas alus nei Kauno šviesusis ir Kauno tamsusis sunku pasakyti. Palyginimui turėjau tik tamsaus. Lyginus Vilniaus alų, paslėpta po skirtinga tara ir skirtinga etiketę, galėjai iškart pasakyti, kad tai identiškas alus. Čia lyg kažkas skyrėsi, bet tik niuansai, todėl teiginiui, kad tai skirtingas alus, tokių skirtumų neužtenka. O jei konkrečiai apie patį alų, tai kaip ir sakiau, jis beveik nesiskiria nuo jau senokai rinkoje esančio Kauno šviesaus ir Kauno tamsaus, kurie ragauti išragauti ir visiems skonis yra pažįstamas. Tai lengvai geriamas alus, kuris turi neblogą skonį, bet tai priklauso ir nuo partijos, iš kurios butelaitį prasikimšote.

burmisttroKita naujiena, tai sodrusis juodasis Burmistro alus 7%. Internetuose pasirodžius nuomonei apie šį alų, daugelis ėmė spėlioti ar tai ne tas pats Kauno alaus Porteris. Aš ėmiau ir palyginau ir vėl likau neapsisprendęs. Iš vienos pusės abu alūs taurėje elgėsi skirtingai. Burmistras putojo gražiau, intensyviau. Spalva taurėje Burmistro atrodė tamsesnė. Bet skonio prasme didelių skirtumų atrasti nepavyko. Alaus galiojimo žymoje ant Burmistro buvo nurodyta, kad galioja iki 03.28, Porterio – 03.27. Tad pasakyti iš kur atsirado tie išvaizdos skirtumai, pasakyti sunku, nes ragaujant alus turi daug daugiau panašumų, nei skirtumų. Jei kalbėti apie patį pateikimą, alus parduotuvės lentynoje išsiskiria. Bet kai jis atsiduria rankoje, matosi, kad etiketė padaryta pigiai. Ji graži, tvarkinga, bet ta popieriaus kokybė neduoda vaizdui pilnumo. Taip ir atrodo, kad daryta ir nedadaryta.

Apibendrinant, išvaizda pasikeitusi stipriai, bet dėl ko? Kam reikia sukišti savo populiariausias (?) alaus rūšis į naujus butelius (jei tai tikrai tos pačios rūšys)? Vėlgi, atrodo, kad rūpinamasi ne kas yra butelyje, o kaip tas butelis atrodo…

Vilkmergės Jauno derliaus

with 5 comments

jauno derliausPasirodžiusi nauja Vilkmergės alaus rūšis sukelia nemažai diskusijų. Ir jos daugmaž vienodos, visiems patinka išvaizda, bet beveik visi už tai nenori mokėti tiek, kiek prašo parduodantys. Dėl skonio visi gražiai sutaria, kad viskas gerai. Pasirodęs Jauno derliaus alus dar labiau sustiprino šnekas apie išvaizdą bei kainą, tuo pačiu apie butelio turinį kai kurie jau negailėjo paspausti ir capslocko knopkę ar po sakinio padėti šauktuką. Tarp tų aikčiojančių buvau ir aš. Taip, buvau.

Pirmą kartą šio alaus paragavau vos jam pasirodžius. Jei tada bučiau prisėdęs ir jį aprašęs, įrašas būtų pilnas ditirambų ir kitų ten tų visų dalykų. Bet teko man jo ragauti ir šiomis dienomis. Ir viskas kažkaip apsivertė. Na, bet pašnekėkime, ką Lietuvos alaus rinka gavo iš Vilkmergės. Jau prie puskvortės butelio niekas negalėjo prikibti. Visos kvortos butelis įspūdį dar labiau sustiprina. Žiūrėjau aš pasistatęs jį priešais ir galvojau, kad su dizainu ne tai, kad gerai padirbėta, bet labai jau skoningai. Teko matyti etikečių, kurios puoštos tokiu pat “auksiuku“ kaip ir Vilkmergės etiketės kraštai ir kai kurios raidės. Ir tos etiketės atrodė pigiai ir neskoningai, o čia viskas dera. Nė vieno nereikalingo ir kas svarbiausia – erzinančio žodžio, kurių pilna kitų aludarių etiketėse. Tauro firminiuose buteliuose panašiai etiketė įsodinta į butelio įdubimą, bet čia viskas atrodo geriau išbaigta. Tik vat mūsų parduotuvių lentynose toks alus pradingsta, neišsiskiria. Bet iš kitos pusės paskęsdavo toje netvarkoje net tokie buteliai kaip dvilitriai Kanapiniai ar Magaryčios. Viską apibendrinus, galima pasakyti, kad tokio lygio produkto apipavidalinimo mes greitu laiku tikrai nesulauksim.

Pašnekėjus apie išorę, reikia pereiti prie to, kas išbėgo į taurę. Jaunesnis Jauno derliaus alus stambiai putojo, nors ir negausiai, bet bent puta šiek tiek laikėsi. Senesnis variantas elgėsi labai įdomiai. Jau net buvau pagalvojęs, kad alus surūgęs, bet nurūgštėjimo nesijautė. Taigi alus pilamas suformavo putą, kuri šnypšdama čia pat ir išgaravo. Kvape jautėsi alkoholis susipynęs su džiovintų slyvų aromatu. Tuo tarpu jaunesnis buvo labai silpno kvapo, kuriame vos vos jautėsi karamelė. Spalva abiejų panaši, tamsiai gintarinės, rudos ir raudonos spalvos mišinys. Tik senesniojo spalva buvo tamsesnė. Ragaujant pirmą kartą tesinorėjo sakyti, kad alus nepaprastai skanus, saldokas, apyniuotas. Tada viskas buvo taip gerai, taip puiku. Apyniai žaidė poskonyje, galėjai vis kitokio aromato apynį išsitraukti. Ir kaip bebūtų keista, bet galėjai tiesiog mėgautis alumi. Sutikite, tai daryti, į taurę įsipylus lietuviško alaus, pavyksta retai. Su senesniu Jauno derliaus alumi jau pasimėgauti nepavyko. Alus pasikeitęs iš esmės. Nebelikę vientisumo, atrodo, kad alus perbrendęs, karamelinis salyklas paėmęs viršų. Apyniuotumo nelikę nei kvapo nei skonio. Pirmieji gurkšniai buvo pilni angliarūgštės, burbuliukai ilgai šokinėjo užčiaupus lūpas. Alui baigiantis “gazo“ neliko išvis.

Jauno derliaus alus tam ir yra jauno derliaus, kad jį tik pasirodžius imtum ir ragautum. O paragavęs džiaugtumeis. Taip kitais metais, jei toks alus bus, ir reikės daryti. O aš tik noriu ne tai, kad perspėti, bet pasiūlyti pagalvoti ar beragauti šio alaus šiemet, net jei ir pasiūlys prekybininkai kokią akciją jam įsigyti.

Written by Modestas

2013-01-09 at 02:00

Pasvalietiškas alus su medumi

with 3 comments

pasvalieciuYra pas mus Kaune tokia krautuvėlė. Šnekučiu užvadinta. Man apie ją yra kažkada pasakoję, kad va jie Kaune stabiliausiai pila. Suprask, kad ir aludariam gerai ir krautuvėlės savininkams gerai. O jei jau jie stabiliai pila, aš tuo šventai tikėdamas karts nuo karto pas juos apsilankau, naujienų alaus rinkoje paieškau, šiaip pasišnekučiuoju, nes dar į nė vieną klausimą negavau atsakymo. Visada papasakoja, be užuolankų, taip kaip yra.

Paskutinio mano apsilankymo metu užmačiau Pasvaliečių alų su medumi. Berods ir naujiena prie jo prirašyta buvo. Negaliu pakęst alaus su medumi, čia jau Jovarų alaus su medumi įtaka. Na netinka man tas prieskonis, kurį duoda alui medus. Na, bet kitų naujienų nebuvo, teko imt šitą. Dar prieš išeidamas pasiklausiau kas gamintojas. Rimantas Gervė, atsakė. Grįžus teko googlint kas čia per aludaris. Pasirodo UAB Raginėlis vadovas. Ir tada prieš akis iškilo mugėse jų pardavinėjamas ir niekada mano nepirktas jų alus su medumi. Pilam į taurę ir žiūrim kas yra kas. Alus nešvarus, su daug priemaišų. Čia norėčiau nukrypti nuo temos. Mano tėtis yra iš Pasvalio. Jo tėvukas, mano senelis, virdavo alų. Prisiminus vaikystę ir giminės susitikimus su senelio alumi toks nešvarus alus atrodo kaip standartas. Tad grįžtam prie alaus. Raginėlis ir yra iš Pasvalio ir tai žinodamas nieko apie alaus išvaizdą negaliu pasakyti blogo. Jis toks turi būti, tai pasvalietiško alaus veidas, jis taip atrodo ir toks yra. Alus putoja gražiai, gausiai, puta laikosi ilgai. Skonis persismelkęs medumi, labai stiprus salykliškumas, atrodo kad tik tik būtum saują grūdo pakandęs. Ir alus saldus, net lūpos lipo begeriant. Ir kaip ten viskas bebūtų, tai tikrai neblogiausias alus su medumi, bet ir iki gero jam tolokai.

Tiesa, nežinau nei kaip tiksliai alus vadinasi, nei kiek laipsnių jis turi. Su etiketėmis minėtoje krautuvėje prastai.

Written by Modestas

2012-12-05 at 02:40

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , , ,

%d bloggers like this: