Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Raginėlis

Kaziuko mugės alus ir dar šis tas

with one comment

IMG_4359Kaziuko mugė vyksta kiekvienais metais ir kartais tu į ją patingi nueiti, kitais metais nepatingi. Šiais metais aš, kad ir tingėdamas, bet ten nuėjau. Nežinau kaip darote Jūs, bet kadangi Kaune Kaziuko mugė vyksta Laisvės alėjoje, tai aš pasirenku vieną pusę nueiti, o kitą pareiti, kad nereikėtų mėtytis. Tik pradžios tašką reikia pasirinkti arba Rotušės aikštę arba Soborą. Dažniausiai rinkdavausi eiti nuo Rotušės aikštės, bet šiais metais netoli Soboro atsirado Vingiu Dubingiu aludė į kurią užsukti buvau gavęs kvietimus iš trijų ar keturių skirtingų žmonių, tai pradžios taškas kaip ir buvo aiškus.

Apie 13 val. pasirodęs Laisvės alėjoje ir nupėdinęs iki savivaldybės dar nebuvau išsitraukęs fotoaparato ir jau buvau nusprendęs, kad šiais metais atsiminimai neatguls į atskirą įrašą. Pradėjau net galvoti, ką reiks veikt iki 16 val., nes būtent tokiu laiku suplanuotas renginys Vingiuose Dubingiuose. Viskas pasikeitė priėjus prie Čižo alaus palapinės, kažkaip labai ten gerai aptarnavo mane, nepamenu kaip, bet labai taikliai pajuokavo ir aš su šypsena veide jau laikiau fotoaparatą rankoje. Nes juk, kas tingi skaityti, reikia duoti vaizdų.

Akyliau pradėjau žiūrinėti alų, norėjosi pabandyti kažką naujo. Ryškiausiai matėsi Baltojo Erelio kvietinis iš Joaldos. Perkant pardavėja tarstelėjo, kad kaip man bus pigiau. Kaip man? Dar buvau nematęs Raginėlio Gerviukų tamsaus alaus, bet mane paprotino, kad jau tris metus pardavinėja. Šalia didžiosios scenos prie Muzikinio teatro buvo palapinė, kurioje alų pardavinėjo Senojo Pasvalio alus. Jei visos pardavėjos būtų tokios, aš vien dėl jų eičiau į Kaziuką. Būtent praėjus sceną ir pasižiūrėjus, kaip pagyvenę žmonės moka džiaugtis gyvenimu, pradėjo stipriai snigti, o aš net nustebau, kad laikrodis rodė 15:45. Ir visai netoli mugės pabaigos užmačiau dar vieną lyg ir nematytą palapinę. Pasvalio krašto alus užrašyta, bet kažkaip kitaip. Prieinu, o ten Ustukių alus save pristato. Ar senai alų verdat klausiu. Man atsako, kad nesenai, tik nuo 1999 metų. Ir užsimezga pokalbis. Man papasakoja, kad bravoras įsikūręs buvusio vaikų darželio patalpose, kad nevažinėjo po muges, todėl ir nėra matyti. Tačiau mane žino, klausė, ką turėjau omeny rašydamas apie kažkurį alų iš Kaziuko mugės. Pakalbėjom, kaip sunku verdant mažas partijas (verda vienu virimu toną alaus) atitaikyti, kad alus gautųsi toks pats. Nusipirkau paragauti jų alaus už kainą kaip man.

Su visom terbom ir Kaziuko gardumynais įsiroviau į aludę. Kaip visada pavėlavęs. O ten pilna namudinių aludarių. Ir net senai matytas Darius, pas kurį virėm, o paskui ragavom akmeninį alų, buvo. Smagu buvo vėl pasimatyti. Kaip lygiai taip pat smagu buvo pateisėjauti renkant geriausią alų. Neišsiplėsiu labai apie konkursą, nes jis buvo skirtas labai jau uždaram ratui žmonių, bet nustebino laimėtojas. Aš esu ragavęs Povilo aka Žalvarinis alaus pavyzdžių. Tiek privačiose degustacijose, tiek Žmogšalos festivaliuose. Man jo verdami alūs visada atrodydavo per daug nuosaikūs, vandeningi, silpno kūno. Bet konkursui pateiktas kavos stautas buvo išties puikus, pilnas, su tikrai daug kavos, bet ji labai gerai suvaldyta. Kad visai būti objektyviam, tądien turėjo būti paskelbti du nugalėtojai, nes vertinama buvo prie dviejų stalų skirtingi alūs. Taip būtų buvę logiškiausia, bet čia jau organizatorių reikalai.

Tai va taip per vieną popietę sužinojau, kad mane atpažįsta ir neslėpsiu, kad tai malonu. Sudalyvavau konkurse, kur buvo smagu su visais pasimatyti. Ir išėjęs su akiniais nuo saulės, namo grįžau per pusnis. Puikūs kontrastai visame kame.

Tiesa, apie alų. Baltojo Erelio kvietinis be jokių gerai išreikštų bananų ar citrusų, bet gėrėsi smagiai. Alus taurėje atrodė puikiai, ypač gerai prasukus ir sukėlus nuosėdas. Čižo alus beveik vanduo su labai mažai skonio, aš jį ragavęs pilstomą bare, tai nesulyginami dalykai. Gerviukų kažkoks nesusipratimas, iki tamsaus jam toli, turi prieskonį kuris labai intensyviai save siūlo, bet nėra labai malonus. Kaip deginti laidai ar kažkas panašaus. O Senojo Tilto iš Ustukių šviesusis labai patiko, jaučiu reiks pradėti vartoti farmhouse ale išsireiškimą savo kalboje. Nes jis man tipinis tokio alaus pavyzdys. Tamsus tokio gero įspūdžio nepaliko.

Written by Modestas

2016-03-22 at 09:41

Pasvalietiškas alus su medumi

with 3 comments

pasvalieciuYra pas mus Kaune tokia krautuvėlė. Šnekučiu užvadinta. Man apie ją yra kažkada pasakoję, kad va jie Kaune stabiliausiai pila. Suprask, kad ir aludariam gerai ir krautuvėlės savininkams gerai. O jei jau jie stabiliai pila, aš tuo šventai tikėdamas karts nuo karto pas juos apsilankau, naujienų alaus rinkoje paieškau, šiaip pasišnekučiuoju, nes dar į nė vieną klausimą negavau atsakymo. Visada papasakoja, be užuolankų, taip kaip yra.

Paskutinio mano apsilankymo metu užmačiau Pasvaliečių alų su medumi. Berods ir naujiena prie jo prirašyta buvo. Negaliu pakęst alaus su medumi, čia jau Jovarų alaus su medumi įtaka. Na netinka man tas prieskonis, kurį duoda alui medus. Na, bet kitų naujienų nebuvo, teko imt šitą. Dar prieš išeidamas pasiklausiau kas gamintojas. Rimantas Gervė, atsakė. Grįžus teko googlint kas čia per aludaris. Pasirodo UAB Raginėlis vadovas. Ir tada prieš akis iškilo mugėse jų pardavinėjamas ir niekada mano nepirktas jų alus su medumi. Pilam į taurę ir žiūrim kas yra kas. Alus nešvarus, su daug priemaišų. Čia norėčiau nukrypti nuo temos. Mano tėtis yra iš Pasvalio. Jo tėvukas, mano senelis, virdavo alų. Prisiminus vaikystę ir giminės susitikimus su senelio alumi toks nešvarus alus atrodo kaip standartas. Tad grįžtam prie alaus. Raginėlis ir yra iš Pasvalio ir tai žinodamas nieko apie alaus išvaizdą negaliu pasakyti blogo. Jis toks turi būti, tai pasvalietiško alaus veidas, jis taip atrodo ir toks yra. Alus putoja gražiai, gausiai, puta laikosi ilgai. Skonis persismelkęs medumi, labai stiprus salykliškumas, atrodo kad tik tik būtum saują grūdo pakandęs. Ir alus saldus, net lūpos lipo begeriant. Ir kaip ten viskas bebūtų, tai tikrai neblogiausias alus su medumi, bet ir iki gero jam tolokai.

Tiesa, nežinau nei kaip tiksliai alus vadinasi, nei kiek laipsnių jis turi. Su etiketėmis minėtoje krautuvėje prastai.

Written by Modestas

2012-12-05 at 02:40

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , , ,

Kuklios Hanza dienos alaus mėgėjams

with 7 comments

Keturias dienas Kaune šurmuliavo tarptautinė šventė. Man buvo pats darbymetis, vis gi krautuvėlė Kauno senamiestyje, kur ir vyko visi renginiai. Vis gi ištaikiau progą nuvykti į Vilnių, o jei jau iki Vilniaus nulėkiau, tai neišlysti bent trumpam į šventę atrodė šventvagiška.

Savo kelionę pradėjau nuo Soboro, nes na, visos amatininkų mugės nuo ten prasideda. O nesutikau nė vieno amatininko ir praėjęs fontaną. Tiesa, užmačiau atsidariusius alaus namus. Jūs žinot Alaus namus Vilniuje? Žinot kas tai per vieta? O čia alaus namai Laisvės alėjoje! O ho ho, pagalvojau. Ir dar jie žada Octoberfest kasdien. Tikra bomba Kauno alaus vartojime ir visame kame. Lendu į vidų ir patenku į veidrodžių karalystę. Truputį nusišneku, na, bet rimtai. Sienos ir lubos padengtos veidrodžiais, todėl tikrą erdvės didumą suvokti sunku. Stovi kranai, pila Kauno alų ir Vilkmergės alų ir tų pačių girą. Vat ir visi alaus namai. Bėgu lauk iš chalturščikų užeigėlės.

Amatininkų mugė nepasižymėjo aludarių gausa, kaip buvo per Kaziuko mugę. Aludarių galima buvo priskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ir tai logiška, kuomet šventę remia volfgangas.

Tradiciškai Kauno renginio neaplenkiantys pasvaliečiai Raginėlis.

Grigonis siūlė alaus ir giros.

Tą patį siūlė ir Jovarai.

Na ir Švyturio reklaminės atributikos apsuptas Ponoras siūlė paragauti savo kaimiško tamsaus ir šviesaus alaus. Ačiū ir už krautuvėlės pareklamavimą.

Ir tai viskas, ką man pavyko rasti. Aš nebuvau pačiame įvykių sūkuryje, gal  alaus buvo ir daugiau, gal kažką savo galėjo pasiūlyti užsieniečiai? Bet kaip ir minėjau, buvo malonaus, bet kartu ir sunkaus darbo dienos, todėl pramogauti nebuvo kada.

Vienas gal kiek įdomesnis dalykas. Teko bendrauti su viešosios policijos patruliais, kurie užtikrino tvarką šventės metu. Paklausus kaip su alkoholio piktnaudžiavimu, jie minėjo, kad matomas šioks toks pagerėjimas. Aišku, buvo visko, bet mažiau. Šventėje žmonės buvo supratingesni ir ėjo pamatyti renginius, o ne prisigerti ar jau prisigėrę. O tai girdėti buvo smagu, nes aš užduodamas tą klausimą, labai tikėjausi va tokio atsakymo. Gal iš tiesų toje Lietuvoje viskas po truputį gerėja?

Written by Modestas

2011-05-24 at 23:18

%d bloggers like this: