Dar kartą apie gyvus

Aš jau rašiau apie Forto Gyvą alų bei Kauno Gyvą alų. Bet tada kai apie juos rašiau, tai buvo dar dažais, na gerai, apyniais kvepiančios naujienos. Dabar jau naujienos kaip ir beveik įvestos į rinką, jau jų galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose, todėl grįžtu prie jų dar kartą.

Apie Forto Gyvą mano nuomonė nepasikeitė, kažko, o gal net labai daug, šiam alui trūksta. O ir rašau vėl apie jį visai ne dėl skoninių jo savybių, o dėl kainos. Kai jis tik pasirodė, už litrą reikėjo mokėti du litus. Taip taip, tos nedidelės monetos, kurios vertės neužtektų net ant mikrūškės, užteko visam litrui alaus. Dabar situacija pasikeitė ir jis kainuoja visus 4,5 Lt. (įvairiuose prekybos tinkluose kainos gali varijuoti). Na po du litus jo ir nebuvo niekada prekybcentriuose, tiek jis kainavo firminėje parduotuvėje. Dabar jis ten kainuoja 3,7 Lt. Tai va tokia kainų makalynė su šiuo alumi (alaus rūšimi).

Toliau einam prie Kauno Gyvo. Kai rašiau apie jį, jis dar slėpėsi po Kauno Tamsiojo etikete tik su trumpesniu galiojimu. Komentaruose sakėte, jog mane išdūrė ir pan. Ir aš taip sakyčiau, jei parduotuvėje nusipirkčiau su naujomis etiketėmis alaus ir rasčiau internete parašyta jog tai tas, bet ne tas. Na istorija buvo tokia, kokia ji buvo. Dabar turime alų su naujomis etiketėmis ir net ne vieną, o visas dvi rūšis. Tai tamsusis ir šviesusis. Vėl gi teko apsilankyti Kauno alaus firminėje. Dabar ten ant įėjimo durų užmarmolino plastikinių gabalų užuolaidą ir, kad patektum į vidų, reikia pasistengti. Bent tokių gabaritų žmogui kaip man. Parsinešiau iš ten tris butelius. Du jau minėtus gyvus ir vieną tamsiojo. Vis dėl to neatsispyriau pagundai palyginti ir pats sau pasitvirtinti, kad niekas manęs neišdūrė 🙂

Piluosi pirmiausiai į stiklines Kauno Gyvą Tamsųjį ir Kauno Tamsųjį. Iš karto krenta į akis puta. Gyvojo daug daugiau jos susiformavo, atrodytų pyliau gal kaip kitaip, bet ji ir laikėsi ilgiau. Kol ištuštėjo taurė, putos likučiai buvo matyti, tuo tarpu Tamsiojo puta ir dingo greičiau, ir pats alaus paviršius buvo be jokių putos užuomazgų. O toliau viskas tas pats. Nors gal skonis Gyvo šiek tiek švelnesnis. Taigi man tai vienodi alūs ir jei sakysite, kad gyvas yra geriau, aš pasakysiu, kad jo trumpas galiojimas ir niekas Jūsų neapsaugos nuo surūgusio alaus įsigijimo. Beje, apie įsigijimą, Tamsiojo butelis firminėje kainuoja 1,49 Lt.+0,25 Lt., o Gyvo Tamsiojo 1,79 Lt.+0,25 Lt. Palyginimui: prekybos centruose butelis Tamsiojo kainuoja 1,80 Lt.+0,25 Lt., o Gyvo Tamsiojo 1,99 Lt.+0,25 Lt. Jums spręsti ar už tą patį mokėti brangiau.

Kai daug kalbų buvo apie Tamsiuosius, visai kažkaip užsimiršo, jog Kauno alus išsileido ir Gyvą Šviesųjį. Ir gerai padarė. Tai labai malonios geltonos, su gintaro atspalviu, spalvos alus. Puta kaip ir Tamsiojo masyvi, bet trūksta tirštumo. Skonis gerai subalansuotas. Pakėlus taurę prie lupų nosis kvėpteli saują aromatinių apynių kvapo, o skonyje jie tik išryškėja , bei nusėda į poskonį savo kartumu. Ir nieko čia nei per daug, nei per mažai. Kaip šviesus alus ir dar Lietuvoje jis tikrai puikus. Na ir pagaliau šis Kauno alus atsikratė tik jų verdamam alui būdingo aromato, kuris tikrai nebuvo geras. Bet, kad ir koks jis geras būtų, turiu pasakyti štai ką: aš mėgstu karts nuo karto pasiskaityti kas parašyta ant etiketės, o Gyvo Šviesiojo nugarinėje etiketėje įskaityti kas parašyta apie alų beveik neįmanoma, nes raidės geltonos ir užpaišytos ant geltonos etiketės.

P.S.: kol rašiau šį įrašą, alaus klube pasirodė info, jog maximoje abi Kauno alus naujienos paleistos po 1,49 Lt.+0,25 Lt. Už tokią kainą bent paragavimui tai būtų nuodėmė nenusipirkti. Skanaus! 🙂

 

Man neužtenka tik žodžio “gyvas“ ant alaus etiketės

Kuomet pasirodė Fortas Ekstra aš jį gurkšnojau skaitęs gan neblogų internautų atsiliepimų. Mane ir patį maloniai nuteikė alaus išorinis apipavidalinimas, o ir pats alus pasirodė visai neblogas. Tada aš jam ir palinkėjau neprastėti. Deja. Beveik kiekvienas gertas butelis po to vis man primindavo, kad tai buvo visai geriamas daiktas, bet kuo toliau, tuo darėsi nebegeriamas.

Šį kart apie naująjį Fortas Gyvas taip pat sužinojau internete. O komentarai buvo netgi sakyčiau rėkiantys:

…drąsiai galiu sakyti, jog tai metų naujiena

…skanus, tokį gerčiau ir gerčiau

…kai tiek kainuoja, tai prisiperki ir ramu, gaila, kad galiojimas trumpas

Na ir t.t. ir pan. Nuvažiavus į Ragučio firminę parduotuvę netgi negavau pirkti, nes buvo išpirkta, kas dar labiau žadėjo, jog alus tikrai vertas dėmesio. Kitą dieną užvažiavus vis dėl to pavyko jo gauti. Pardavėja ir šalia buvęs vyras taip pat gyrė naująjį alų. Vyras net gi paaiškino, kad jo va pageri, gali pastatyti, jis pats angliarūgštę gamina! Tiesiog ne alus, o gyvybės eliksyras <dėl šio žodžio taisyklingo užrašymo nesu garantuotas> supiltas į plastmasinį deguonies nepraleidžiantį vieno litro butelį ir kainuojantis du lietuviškus pinigus. Kai pasakiau savo moteriai kiek kainavo, išgirdau komentarą: o dabar rimtai, kiek kainavo?

Gavosi gan ilga įžanga, tai galbūt prieikime šį vakarą ir prie pačio alaus. Atsidarom, pilam, žiūrim. Tikrai neskaidrus, reiškiasi nefiltruotas, ant butelio dugno matosi mielių nuosėdų, vėl gi  nefiltruotas ir dar gyvas turėtų būti. Spalva neįtikinanti, per šviesi. Ne, tam tinka kitas žodis – silpna. Puta silpnoka, nors laikosi tikrai ilgiau už visą “populiarščiną“ <dėl šio žodžio vingrybių <kaip ir dėl šio> nesu garantuotas>. Na geriam pagaliau.

.

.

.

Žinot, manęs neįtikina net gi dviejų litų kaina. Gerai, dar kartą pasikartosiu- drumstas, mielės ant dugno. Tvarka. Bet skonis, na visiškai nesuderintas. Bandyta matyt daryt karstelėjusį, tas kartumas ?gavėsis? neskanus. Šiek tiek galima jausti rūgštumo. Šiek tiek saldumo. Bet bendro skonio, liekamumo nėra. Ir pats alus sunkus. Gan stiprus. Prisipažinsiu, pirmais ragavimais neradęs to, kas internete girta ir aprašyta, bandžiau kelis kartus ragauti iš naujo. Atiminėjau po kelis gurkšnius iš ragaujančių, bandžiau klausinėti, kas kaip kodėl. Bet net ir po bemaž dešimties ragavimų neįtikinau savo gomurio, kad tai geriama. Nepadėjo netgi kaina. Taigi, manau, laikas eiti link išvados. O ji tokia: alus apipavidalintas gražiai. Etiketė ant butelio ir visa kita suderinta tikrai skoningai. Bet pačio Ragučio valdžia nuėjo lengviausiu keliu ir bando pasiimti procentėlį nuo to kas dabar populiaru ar masiškai populiarėja. Bet, deja, užrašyti ant butelio etiketės “gyvas“ neužtenka…

Na, bet tai tik, mano akimis, vienas nesėkmingas bandymas. Na gerai, pigus <ne tiesiogine šio žodžio prasme> bandymas. Bet nuvažiavus į firminę parduotuvę ji vėl maloniai pasitiko atsinaujinusiais šaldytuvais. Be to ten galite jau nusipirkti 10 butelių Forto Ekstra sudėtų į žalsvą dėžę už 25 litus (tokią, tik raudoną, turi Kauno alus). Be to, galite įsigyti ir medinę dėžę alui už 45 litus. Na ir, žinoma, taurių ir bokalų ten yra.

Kolekcijos naujienos

1. Švyturys 0.3L taurė
2. Utenos gėrimai 0.25L taurė
3. Utenos alus 0.3L stiklinė matinė be tūrio žymos
4. Ragutis 0.3L bokalas

Na ir dėl įdomumo štai ką buvo pavykę gauti lygiai prieš metus: nuoroda

Kolekcijos naujienos

Na kažkaip visai netikėtai gan ženkliai pasipildė kolekcija visai naujais ir senesniais stiklais.

1. Ragutis 0.3L taurė SAHM
2. Vilniaus alaus 0.5L bokalas
3. Švyturio 0.3L taurė. Šios logo šviesesnis, mano turimos tamsesnis.

.

.

.

.

.

1. Bravaria 0.5L bokalas
2. Bravaria 1L bokalas

Apie juos rašiau twitter’yje.

.

.

.

.

.

Toliau Alaus brolijos su Zwerakų priešakyje išleista 8 stiklų serija:

1. Kanapinis 0.3L taurė
2. Alaus puta 0.3L taurė
3. Piniavos alučio 0.5L stiklinė
4. Davros Varniukų alus 0.5L stiklinė

.

.

.

1. Jovarų 0.4 L bokalas
2. Davros 0.3 L taurė ant kojelės
3. Jovarų 0.5 L bokalas
4. Dundulis 0.5L bokalas

.

.

.

Na ir gan netikėtai atrastas skirtumas. Ne šiaip milimetrais matuojamas, o jau per visą briedį. Dedam į kolekciją ir visiems giriamės, kad kolekcijoje 444 stiklai 🙂

Firminės parduotuvės

Kas yra firminė parduotuvė?

Mano supratimu tai tokia parduotuvė, kurioje gamintojas pasiūlo pirkėjui visą savo asortimentą, asortimentas yra šviežias ir gali būti netgi pigesnis, nei prekybos centre. Taip pat naujas, rinkoje pasirodęs produktas, pirmiausia atsiranda būtent tokioje parduotuvėje. Ir dar, manyčiau, kad visa tai pasiūlyti, firminė parduotuvė tūrėtų būti įsikūrusi šalia tos vietos, kur produktas gaminamas.

Kodėl man užkliuvo firminės parduotuvės? Viskas labai paprasta. Kalnapilis paleidęs savo grupę feisbuke pasiūlė už mažą kainą įsigyti savo alaus skardinėse būtent firminėse parduotuvėse. Pagalvojau, kad firminė parduotuvė yra tik Panevėžyje, šalia gamyklos, tačiau didžiam mano nustebimui, buvo pateiktas ilgas firminių parduotuvių sąrašas. Tą sąrašą galite nesunkiai rasti nuėję į Kalnapilio internetinę svetainę. Taigi tame sąraše yra paminėtas ir Kaunas. Susivedu adresą į internetinį žemėlapį ir matau kad ta vieta netoli stoties turgaus.

Daug žadanti Kalnapilio firminės parduotuvės išorė

Tikrai ten esu praėjęs ne vieną kartą, bet nepamenu jokios parduotuvės toje vietoje. Važiuojam patikrinti. Net ir stovint prie adrese nurodyto namo nepamatysi jokios užuominos apie Kalnapilį. Tik kiek toliau ant kampo kabo gretimai esančio baro iškelta Švyturio reklama. Einu link vienintelių durų, lendu į vidų į tamsią patalpą. Mda… Gal nutylėsiu kokių ten prisirinkę klientų, tik pasakysiu, jog mėgaujasi jie firminiu alum iš plastikinių vienkartinių bokalų. Stovi trys kranai. Ant dviejų šviečia užrašas „Vilniaus alaus darykla Tauras“. Pilsto irgi Taurą. Na bent ar visas Kalnapilio alaus rūšis turi? Ne, naujai seno Medučio ir naujai naujo Juodojo Gintaro ten nerasite. Bet užtai yra Faxe juodose skardinėse (kaip jis ten vadinasi?). Na ir kainos standartinės. Tiesa Tauro asortimentas berods irgi visas surikiuotas. Ir net šaldytuvas firminis yra. Atributika? O ką tas žodis reiškia? Griežtai uždraudžia fotografuoti viduje. O taip norėjosi įsiamžinti su charizmatiškaisiais klientais.

Kaunas pats turi dvi alaus gamyklas: Kauno ir Ragučio. (taip taip, Avilys irgi bravoru save laiko. Bravarija? O jie ten tikrai tą alų verda?) Taigi gavęs kultūrinį šoką sumąstau paprasčiausiai pasižvalgyti po kitas firmines parduotuves. Kauno alus šalia gamyklos turi tokią. Interjeras nėra giliai įsirėžiantis į atmintį, bet alaus ten gausite ir už priimtiną kainą. O ir pasirinkimas gan didelis. Šiaip Kauno alus verda išties daug alaus rūšių ir ten jų visų tikrai nėra, na, bet kaip jau ir sakiau, daugumą, didžiąją daugumą, ten rasite. Šaldytuvų ten nėra, nelabai būtų jiems ir vietos. O pardavėjos paklausus apie atributiką, matosi, kad tą klausimą ji girdi kasdien ir ne po vieną kartą. Kad ir susierzinusi, bet paaiškina, kad tokiais tiražais negamina, kad dar galėtų ir pardavinėti.

Ragučio firminė parduotuvė turbūt idealiausiai atitinka tokios parduotuvės manąjį supratimą. Sakysit, randi tai ko tau reikia ir jau geriausia? Bet štai jums argumentai. Įėjus į vidų bent neatgrasu ten būti ir nesinori bėgti lauk. Visas alus firminiuose šaldytuvuose. Asortimentas visas, koks tik gali būti. Alus, sidras, vynas, energetiniai gėrimai, gira, limonadai. Kainos mažesnės nei parduotuvėje. Iš patirties galiu pasakyti, kad ten naujienos pasirodo pirmiausiai. Reikia atributikos? Prašom, visa palangė nukrauta. Netgi jei kažko labai reikia ir to yra sandėlyje, pas darbuotojas gali užsisakyti. Deja fotografuoti vėl neleido. Tik ne griežtai, o paprasčiausiai pasiklausus telefonu valdžios. Ir dar. Ragavot naujojo Fortas Ekstra? Skaitėt etiketę apie šviežią alų? Buvau parduotuvėje birželio 11d. Alus šaldytuve birželio 10d. pilstymo.

Tai tiek apie firmines parduotuves Kaune. Apie jas ir gamintojų požiūrį į tai pasidarykite patys.

O kokia situacija Lietuvoje. Visose nesu buvęs, bet kelias galiu paminėti. Firminė prie Švyturio gamyklos kiek pamenu turi visą asortimentą ir galima įsigyti firminių taurių ir bokalų. Daugiausia pasiūlyti gali prie bravorų-restoranų įsikūrusios parduotuvės. Tokios, kokios yra šalia Bravarijos Vilniuje ar prie HBH Juozo Žibininkuose. Visą savo asortimentą ir puikiomis kainomis šviežio pilstomo alaus galima įsigyti Vilniaus alaus firminėje „13 statinių“ parduotuvėje. Važiuojant į biržą Biržuose buvom stabtelėję prie Alaus putos bravorėlio. Šalia buvo ne parduotuvė, bet bariukas. Visvien gavom ir etikečių ir padėkliukų. Alaus irgi kokio tik nori. Jei negali išsirinkti kokio norėtum, čia pat įpils, galėsi paragauti ir išsirinkti. Pakruojyje, šalia Davros daryklos yra parduotuvė, kurioje jų gaminamas alus bei bokalų ir taurių šioks toks pasirinkimas.

Iš visų čia paminėtų vietų, gal tik Kalnapilis ir Kauno alus skambiai užsivadinę tas vietas firminėmis parduotuvėmis. Na bet jei su tokiu „veidu“ alaus gamykla „išeina“ prie vartotojo, tai jau čia jų problema, o gal jokios problemos nėra?

Chodovar Bílé prieš Gubernijos Kvietinį ir Fortas Ekstra

Aš pats užtikrinti negaliu, bet daugelyje internetinių blogų ir forumų apie alų tvirtinama, jog Ponoro ir Chodovar alus pilstomas Gubernijos darykloje. Todėl, vos pasirodžius naująjam Chodovar kvietiniam alui, iš kart pagalvojau, kad tai bus tas pats Gubernijos Kvietinis. Tikslumo dėlei galiu pasakyti, kad Gubernijos Kvietinis vienas iš mano mėgstamiausių ir net ne tarp kvietinių, o aplamai tarp visos Lietuvoje esančios pasiūlos. Pasirodo jis toks buvo, bet apie viską iš pradžių. Du buteliai ant stalo, pilam į stiklą ir žiūrim.

Jau vien atsidarius butelį iš kvapo gali pasakyti, kad tai du skirtingi alūs. Įsipylus gal ir didelio skirtumo nepastebėsi, bet Chodovar kiek tamsesnis, jo spalva sodresnė. Bet abiejų drumstumas nežavi. Ankščiau Gubernijos Kvietinis buvo daug tirštesnis, na drumstumas gal didesnis, o ne tirštumas. Ne ne, ant butelio dugno nieko neliko, viskas taurėje. Chodovar silpnesnė puta, netgi labai stipriai. Kvapas Chodovar labai malonus, lengvas ir neerzinantis. Bet kaip ten bebūtų jis gan intensyvus, nes kiekvieną kartą keliant taurę link lupų kvapas “lenda“ į nosį. Toks pats intensyvus bet labai suprastėjęs Gubernijos kvapas, jis net rūgštus, tas rūgštumas net nemalonus. Ragaujam. Chodovar lengvas, “nepersūdytas“, tvarkingas kvietinio skonis. Jaučiami vaisiai, galbūt jie ir suteikia rūgštelėjimą. Viso gero kas prirašyta ant etiketės nukrapštyti nuo liežuvio ir gomurio nepavyksta. Gubernijos kvapo rūgštumas persidavęs ir skoniui. Velnias, kaip sugadintas visai nesenai taip mėgtas alus. Prieš maždaug metus toks pats nusivylimas buvo kai Ragutis sugadino savo Forto Šviesų alų.

Bet bendrai, iki šios degustacijos, Gubernijos Kvietinis mano racione per mėnesį įsimaišydavo mažiausiai porą kartų, kai netingėdavau pasisukioti virtuvėje ir reikėdavo kažko įdomesnio prie maisto. Deja, reiks ieškotis kažko kito ir Chodovar neužims jo vietos. Chodovar geras, bet ne iš tų kurių norisi vėl ir vėl.

Na ir, kad negadinti naujo lapo, trumpai apie Fortas Ekstra.

Taip pat nesenai pasirodęs alus ant Lietuvėlės. Vėlgi etiketiniai šūkiai gražūs. Taip jau yra, kad mes didžiaisiais nelabai tikim. Aišku gerai, kai rašoma išpilstymo data. Dar geriau, kai butelis, etiketė tarpusavyje dera ir tokį malonu paimti į rankas. O dar kamštelis naujas, į kolekciją tinkamas. Taigi apipavidalinimas 10 balų. O kaip turinys? Man liuks. Už tokią kainą (firminėje parduotuvėje 1.60lt+depozitas) gauni tikrai gerą daiktą. Pats skonis lengvas, bet vėliau jaučiamas malonus kartumas, va atrodo tiek kiek reikia. Būk šviežias ir neprastėk su kiekviena partija ir aš tave gersiu 🙂

Kolekcijos naujienos

1. Vilniaus alaus 0.5L molinis bokalas
2. Gubernijos 0.3L taurė ant kojelės
3. Ragutis 0.5L stiklinė
4. Kauno alaus 0.5L taurė

Kolekcijos naujienos

1. Katedros alus 0.5L bokalas
2. Katedros alus 1L bokalas
3. Katedros alus 0.5L taurė
4. Katedros alus 0.3L taurė

Labai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad restorane “Prie katedros“ dirba labai supratingas personalas. Nebuvo jokių “Aneeee?“ “Ko nori?“ ir panašiai. Nori atributikos? Prašau. Nustatytos kainos, stiklai suvyniojami, sudedami į maišelį. Miela malonu. Plius padėkliukų dovanų. Na jei jūs malonūs, mes irgi malonūs. Alaus išsinešimui ir žinoma grąžos nereikia 🙂

1. Ragutis 0.3L taurė
2. Švyturys 0.5L bokalas didesniu logo
3. Vilkmergės 0.5L taurė (čia ta storesnė ir žemesnė)
4. Kauno alus 0.3L bokalas
5. Kauno alus 0.3L taurė

Kolekcijos naujienos

Po susitikimo bare 91 kukliai pagausėjo mano kolekcija:

1. Vilkmergės 0.5L bokalas mažu logo

2. Vilkmergės 0.3L taurė

3. Vilkmergės 0.5L taurė

4. Kalnapilio 0.3L taurė auksinė žvaigždė

5. Blindos 0.5L bokalas

6. Ragučio 0.5L taurė SAHM

7. Biržų alaus 0.3L bokalas

8. Vilniaus Tauro 0.5L bokalas

9. Vilniaus alaus 0.3L taurė

10. Butautų dvaro bravoro 0.5L taurė

11. Ponoro biržietiško alaus 0.5L bokalas

Kolekcijos naujienos

Užėjau čia ir išsigandau. Šiandien jau gruodžio 12d., o paskutinis įrašas padarytas prieš tris mėnesius. Na gi baisu, ar ne? Gerai, puolu teisintis: iš tiesų spalio mėnesį mano kolekcijos niekas nepapildė, todėl ir nebuvo apie ką rašyti, ragaut nieko neragavau, kažko įdomaus taip pat nepamačiau. Vėliau, kaip daugelis mėgsta sakyt, buvau pradėjęs kriuksėt. Suėmę buvo gerai, kažkurią dieną kažkurią akimirką gal net buvau truputį išsigandęs, bet baigėsi viskas kaip ir turėjo baigtis… gerai. Na ir pradėjo po truputį po truputį pildytis kolekcija. Kai šiandien bandžiau atkast kiek visko prisidėjo, teko pavargt. Taigi viskas iš eilės.

Kuomet du mėnesius į namus neatkeliauja nė vienas stiklas iš nevilties pradedi kabinėtis prie smulkmenų ir tai duoda vaisių. Žemiau, jei nuotraukose gerai nesimato, reikėtų atkreipt dėmesį, kad švyturio logotipai skirtingame aukštyje, vilkmergės litrų logotipai skiriasi dydžiais, o kalnapilio logotipe žvaigždė viena balta, kitame be spalvos. Čia nufotografuota 0.5L taurė, bet tokie patys skirtumai yra ir 0.3L taurės.

Vėliau atkeliavo iki manęs keli labai geri stiklai, kuriuos gavęs džiaugiausi taip pat, kaip ketvirtoje klasėje už gerus pažymius iš tėčio gautu lego kontruktoriumi 🙂 Taip taip, visa tai dėl biržų alaus stiklų 🙂

1. Biržų alaus 0.5L bokalas. Tiesa, šitą galima buvo dėti taip pat prie smulkių skirtumų, nes yra tokiu pačiu logotipu tik kitokios formos bokalas.

2. Vilkmergės 0.5L taurė. Girdėjau tokį gandą, kad ir ši turi savo antrininkę, tik logotipo aukštis skiriasi, taip, kad atkreipkit dėmesį jei pateks jums į rankas.

3. Vilkmergės 0.3L bokaliukas.

4. Na štai ir jie 🙂 Biržų alaus 0.5L bokalas su storu dugnu ir…

5. … biržų alaus 0.3L (berods) stiklinaitė.

6. Kauno alaus 0.5L bokalas, taip pat storu dugnu.

Na ir dar šešių stiklų kąsnelis į kolekciją:

1. Ragučio 0.3L stiklinaitė.

2. Kalnapilio 0.5L raižyta taurė

3. Utenos 0.3L taurė

4. Belmonto 0.5L bokalas

5. Avilio 0.25L bokalas

6. Ragučio 0.5L taurė geltonu logotipu.

Na ir galų gale kolekciją papildė tikros naujienos. Kaune esantis Avilio restoranas pasikeitė savininkus, pasikeitė logotipą, pakeitė tą logotipą ir ant savo stiklų.

1. Avilio 0.5L bokalas

2. Avilio 0.25L bokalas.

Tiesa nesenai teko vėl apsilankyti avilyje, pasirodo jie užsikrėtė stiklų kepimu. Atsirado ir 0.3L bokaliukas ir taurė. Deja, su barmenu susitart nepavyko, nei kolekcijos papildžiau, nei jums yra ką parodit 😦

Na va tiek tų naujienų mano kolekcijoje.