Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Rudasis Biteris

Jo Didenybė – Dundulis

with 24 comments

dundulio grynas dounkelis balamuc

Šią nuotrauką pasirinkau ne veltui. Kad papasakoti, kas yra dabar, norisi grįžti atgal ir papasakoti kas buvo ne dabar. O grįžti reikėtų į gūdžius 2011 metus. Į jų pačią pradžią. Arba dar toliau, į 2010 metų pabaigą. Taip, daugiau nei trys metai atgal. Kokie laikai tada buvo? Tuomet buvo Varniukų alaus karaliavimo laikai, kai to alaus norėjo visi, net ir sidrą plempiančios paauglės. Didieji buvo pasikinkę arklį vardu Gyvas alus, bet jau gerokai jį buvo pajodinėję. Todėl jau žvilgčiojo į kitą – Nefiltruotas vardu. Parduotuvėse buvo galima rasti jau visų pamiršto Patulo, Salaus ar visą seriją Lokio bravoro verdamo alaus. Džiaugėmės ant stalo statydami dvilitrinius Magaryčių ar Kanapinio butelius. 2011 metų pradžia naujienomis buvo tokia pat gausi, kaip ir 2013 metų pabaiga. Dar iki šiol nespėjau visų aprašyti. Taigi 2010/2011 metų sandūroje pasirodė tokios alaus rūšys kaip Keptinis, Dūmo, Miežiškių ir Taruškų bravoro, Kermošiaus, visa serija Senojo Vilniaus alaus. Tuo laiku sužinojau ir apie vieną įdomiausių Lietuvoje vietų – Gintaro barą. Smagūs laikai buvo. Ir dar smagiau pasidaro, kai prisimeni, jog tada pasirodė ir Dundulis. Apie jį sklandė gandai, šnekos, bet jau tada niekam nekilo abejonių, kad tai geras alus. Ir jau tada jie darė viską savitai. Jiems netiko paprasti, standartiniai plastikiniai buteliai, kuriuos naudojo visi. Jie atkapstė savus. Nors ir abejotinos kokybės, ne visada gerai užsisukančius, bet savus. Net kamštelius sudėjo skirtingus. Jau tada jų etiketės buvo įdomesnės, ne tokios kaip visų. Ir nesvarbu, kad pradžioje su printeriu atspausdintos. Kad data ranka užrašytos. Jie kreipė dėmesį į detales, laikėsi savo. Kuomet Dounkelis buvo pradėtas lyginti su Varniukais, visi vieningai nusprendė, kad abiejų alaus rūšių paslaptis į jį dedamas giros ekstraktas. Kažkas bandė kaltinti kopijavimu, bet nuolat prastėjantys Varniukai, o Dounkeliui liekant tokiam pačiam, visa tai pasimiršo. Taigi Dundulis pradėjo su dviem alaus rūšimis, nes Balamuc ir liko Balamuc, tinkamo taip jo ir nepasirodė. Ir to užteko. Kokybė neprastėjo. Pardavimo taškų padaugėjo. Prasidėjo eksperimentai su namudiniais aludariais ir buvo priimtas geriausias sprendimas, jie pakviesti prisijungti prie kolektyvo. Jau tada, tais gūdžiais laikais, Dundulis buvo žingsneliu priekyje. Pažiūrėkime, kur jis dabar, po trijų metų. Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2014-01-19 at 03:42

Naujas, naujesnis, naujausias

with 13 comments

morzenasTrys alaus rūšys, kurios lyg ir ne deficitas, bet ir nerasi jų ant kiekvieno kampo. Kalbu apie… Ir čia kažkaip reikėtų atsekti apie ką aš tiksliai kalbu. Turėtų būti lyg alaus daryklos Taura alus, bet lyg ir jau Panevėžio alaus alus. Bet dar čia bus ir apie Širvėnos bravorą kalba. Na kaip ten bebūtų viskas parsiduoda Špunkose, kurios yra firminės… Ai, nebesimaišom kas čia ir su kuo ką daro. Tiesiog ragaujam.

IMG_7255Jau tikrai ne naujiena ir gan senai ne naujiena, tai Lofto alus 5,2%. Tai Panevėžyje esančio alaus klubo alus, jo galima nusipirkti šalia alaus klubo esančioje Špunkoje. Tai puikus alus, su savo charakteriu, lengvumu ir nepasisotinimo jausmu. Ne veltui jis alaus klubo alus, jo galima išgerti daug ir jis neatsibos.

Netokia nauja naujiena, nes pasirodė, kai dar mūsų kraštus dengė kalnai sniego, bet visgi aš dar išdrįsiu pavadinti tai naujiena. Ir va dėl ko. Kiek teko ieškoti šio alaus, tai visur kur jis buvo pasirodęs, jo nebelikę. Vis tas pats atsakymas, kad neprilipo, turim geresnių. Jei kalbant apie Kauną, šiam alui reikia konkuruoti su Kauno Kvietiniu arba net su Vilkmergės kvietiniu ir dažnai pilstomo alaus parduotuvės ar barai renkasi Kauno Kvietinį. Aš kalbu apie Dundulio Morzeną 5,0%. Jei prisiminti visą Dundulio kvietinio istoriją, ji ilga ir ne kartą mano aprašyta, tai nesikartosiu, bet vat kažkaip vis su tuo kvietiniu ši darykla neiššauna. Ir tos praeities baimės dėl kokybės ir kitų dalykų, kalbantis su žmonėmis, išliko. Pats alus lengvai negausiai putojantis, o puta ilgai neužsilaiko. Geras, tvarkingas kvietinukas, skaniai geriasi. Bet yra viena bėda, iš Širvenos/Tauros/Panevėžio alaus jau tikiesi tiek daug arba bent jau daug, kad toks perdėm tvarkingas alus nebepateisina lūkesčių.

IMG_7256Ir paskutinė naujiena, kuri buvo tikra naujiena, bet su mano rašymo tempais pasidarė ne visai naujiena. Tai Panevėžio alaus (kaip rašo ant etiketės) Dundulio (kaip rašo internetai) Rudasis Biteris 4,9%. Alaus kvapas labai pažįstamas, apyniai turbūt tie patys kaip ir IPA’os. Geriasi skaniai, puikiai pasiskirstęs kartumas. Ir kuomet ragavau, visą laiką mintyse prisiminiau alų pilsčiusios merginos  pagrasinimą, kad oj koks kartus, atsargiai. Ech, pagalvojau, ilgai mes dar tą kultūrą ir suvokimą apie alų turėsim propaguot, kol nors kažkiek reikalai pasitaisys.

Reikėtų ir apibendrint kažkaip visa tai. O apibendrinimas būtų paprastas. Ankščiau naujoms tų bravorų (galėtų kas protingesnis ir išaiškint kaip ten yra su tais pavadinimais, tai nors žinočiau kaip rašyt kitą kartą) alaus rūšims skirdavau atskirus įrašus, kartais ir po du išeidavo, ir po tris berods. Dabar trys rūšys viename. Arba prie gero priprantama arba tai kas buvo ragauta taip neišsiskyrė, kaip ankstesni bandymai.

Written by Modestas

2013-06-05 at 11:21

<span>%d</span> bloggers like this: