Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Saison

Dundulis atsidavė kūrybai. Mėgaukitės tuo

with one comment

Dundulis Saison

Laikas grįžti prie alaus. Paskutiniai įrašai buvo tokie, kad tik pliusą pasidėtum, jog ragavai ir viskas. Dabar laikas papasakoti apie tikrus flagmanus, bet ne vienos atskiros daryklos, o Lietuvos.

Nežinau kaip Dundulis tai daro, bet vis dar daro viską aukštumoj. Ir aš kas kart žaviuosi. Man daug nereikia. Tik įsipilti ir paragauti to ką perki, kas nurodyta etiketėje, kas ištransliuota internetuose. Tik tiek. Juk Jūs parduotuvėje pirkdami sūrį su pelėsiu nenorėtumėte gauti tepaus riebalų mišinio? Jei netikite, kad taip būna, paskaitykite kelis postus žemiau.

Gerai, baigiame tuos išvedžiojimus, kurie kai kuriuos čia užklystančius taip erzina.

Saison 6,2%. Graži, drumsta, tiršta, gelsva spalva. Tik tas geltonumas apibūdinant nelabai gal tinka. Nes tai tikrai ne pilsnerio gelsvumas. Puta tikra gražuolė, tiršta, tvirta, ilgai besilaikanti, viduryje pakrentanti, šonuose didvyriškai besikabinanti į stiklą.

Skonis švarus. Priminsiu jau gal trečią kartą šiame įraše, aš ragauju šį alų, po eilės nesėkmingų vakarų prie ankščiau aprašyto alaus, kuomet reikėjo kankintis, kad ištuštintum taurę. Tad tas švarus skonis įgauna visai kitokią reikšmę. Jaučiama angliarūgštė. Pradžioje daug, paskui prie jos arba pripranti, arba ji pasidaro draugiškesnė. Poskonyje parkyla puikus dūmas ir būna tiek kiek reikia. Nei per ilgai, nei per trumpai. Ir tik gomuriui atsipalaidavus nuo burbuliukų kirpčiojimo, nuo dūmiško rūko, iškyla pipiriška šiluma. Ir pipiriškumo tiek kiek reikia.

Internetuose vis dar randu išlendant žinutes apie Dundulio surūgimą. Šio Saison butelis atkimštas mėnesiui po pasibaigusio galiojimo ir alus kuo puikiausiai subrendęs ir nuostabus.

juodaragio

Nesėkmės su Juodaragiu mane persekioja ilgai. Viskas labai paprasta, aš jo neparagauju. Mane tikrai pataisys, bet šis Juodaragis festivaliui (tas Kalėdoms virtas nesiskaito) berods virtas ketvirtą kartą. Ir pagaliau aš jo paragavau. Šį kart Juodaragio alus 5,0% stiprumo. Puta silpna, jos beveik nėra. Spalva graži, beveik auksinė, nutamsėjusi. Alus drumstas, bet labai nedaug. Su Saison nėra ką net lyginti. Kvape saldumas, bet lengvas, vos jaučiamas.

Skonis.

Pasaka.

Sugebėjimą įpinti kažką į alų Dundulis įvaldęs tobulai. Uogos, žolės, krūva apynių aluje neišlenda, o jį tik papildo pačiomis gražiausiomis spalvomis. Ir jei Jūs ragavote šį alų festivalyje ar ankstų rudenį, tai gali būti visai kitas alus. Aš ragauju, spėju, pačiu laiku šį alų. Dabar jis visiškai subrendęs, susigulėjęs ir ryškus.

Written by Modestas

2015-11-05 at 06:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

Sakiškių alaus debiutas

with 11 comments

Ką šį savaitgalį veikė tikras alaus geek’as? Gėrė Sakiškių alų.

Šito įvykio praleisti nebuvo galima. Tiek daug internetai gero ištransliavo apie juos, kad rezultato reikėjo tuoj pat, čia ir dabar. Neatsimenu savęs stovinčio prie dar neatsidariusio baro durų tik tam, kad paragauti alaus, bet taip būna.

sakiskiu alus witbierSakiškių alus – tai du namudiniai aludariai, kurie sugalvojo, jog nori nuosavo bravoro. Sugalvojo, ėmė ir padarė. Nuo nulio. Nepirko jau bankrutavusio bravoro, su pasenusiais įrenginiais, neperėmė kažkieno nenusisekusį verslą ar nevirė savo alaus išnuomotame bravore. Savo rankomis, gal kiek daugiau savo galva viską ėmė ir padarė. Ir ne bet kaip. Apie dalį technologinių sprendimų galite rasti pasakojime tikrame aluje. Ir viskas kas ten aprašyta pigiai nekainuoja. Nepermatomas, storo, juodo stiklo butelis taip pat kainuoja. Etiketė, tokia kokia ji yra, taip pat ne pigiausia. Vardinis kamštelis lygiai toks pats kaip ir prieš tai viskas ką išvardinau. Ir kai visa tai paimi į ranką, supranti kas yra kokybė.

Norėjau dar brūkštelti apie Liną ir Gediminą, bravoro įkūrėjus, bet paskui pagalvojau, kad keistai atrodys pasakojimas, kuomet nesi su tais žmonėmis akis į akį bendravęs. Pasakysiu tik tiek, kad antroje Žmogšaloje Gedimino virtas alus su mėtomis ir agurkais paliko didžiausią įspūdį iš visos ten pristatytos alaus gausos.

Ragauti pradedu nuo Witbier 4,9%. Belgiškas kvietinis elis. Į taurę bėga nuostabsakiskiu alus Saisonios spalvos kvietinis. Beveik baltas, pakreipus taurę, jau gelsvas. Drumstas. Puikiai užputoja, putos likučiai dar ilgai trinasi į taurės sienelę. Aromatas silpnas, vos juntamas, charakteringas kvietiniam, bet be aprašyme minimos kalendros ir apelsino. Skonis puikus, pilnas, vos vos glosto angliarūgštė, iš paskos atbėga lengvas kartumas, malonus saldumas. Alus prieskoniuotas, bet labai subtiliai. Jei apraše randi kalendrą ir apelsino žieveles, nereiškia, kad jos turi lipti viena per kitą save rodydamos. Jos tik sudedamosios, pagalbinės alaus dalys, kurios su atsarginiu vaidmeniu susitvarkė puikiai. Alus pedantiškai išbaigtas.

Saison  5,2% labiau rodė norą putoti. Alus kiek skaidresnis, daugiau geltonos spalvos. Puta laikosi ilgai. Saison alaus stiliaus aš dar neprisijaukinęs. Neturiu susikūręs vaizdinio kokio alaus tikiuosi. Todėl kas kart ragaujant konstruojamas standartas. Aromate vėl nieko daug pasakančio aptikti nepavyksta. Skonis pilnas, neleidžiantis suabejoti. Vos juntamas kartumas jau pačioje gurkšnio pradžioje, bet greitai dingstantis. Toliau kiek grybšteli angliarūgštė. Kai tik ji atleidžia, poskonyje grįžta kartumas, tik dabar jis sausas, džiovinantis, apkabinantis liežuvį. Kartumas po kiek laiko dingsta, bet alus kažką palieka. Šiluma ir dilkčiojimas primena ant etiketės paminėtą pipiriškumą. Taip, tai jis, gražiausia savo forma. Saison standartas beveik sumodeliuotas.

Aludariai prieš išveždami pirmą partiją į prekybos vietas brūkštelėjo: pasakysim atvirai – jaudinamės. Aš paragavęs pirmus pavyzdžius pasakysiu atvirai – jaudinuosi dėl to kas bus toliau. 

Written by Modestas

2015-06-22 at 07:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

%d bloggers like this: