Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Sambariai

Sambarių alaus talka ir naktišokiai Andrioniškyje

leave a comment »

Kiek simboliška, kad vasaros pradžia buvo tokia pat graži kaip šiandienos orai, todėl nusimetęs kasdienybės darbus jaučiu šokią tokią pareigą parašyti apie renginį, kuris sutraukė daug žmonių, kurie darbais, o ne žodžiais saugo lietuviškas tradicijas. Birželio 3 diena buvo viena iš tų nedaugelio birželio ir liepos šiltų, saulėtų ir gražių dienų. Kokios dienos buvo vėliau patys žinot, tad spėjom pasidžiaugti.

Mums atvykus renginys jau buvo prasidėjęs ir pačią jo pradžią (sambarių alaus subertinės ir aludario rinkimai) praleidom. Bet viskas greitai įsisuko dar labiau ir liko tik gaudyti viską kas vyko aplinkui. Labai daug pasakoti žodžiais nesinori, tam paruošiau vaizdų. Bet vis gi, kas ten vyko. Visų pirma, kad aš ten turėčiau būti pasufleravo Gyvo Peilio (video matomas gerai nuaugęs lietuvis) įrašas FB. Taip gerai sudėlioto teksto senai neteko skaityti. Ir vėliau, su juo bendraujant ir paklausus, kaip surinko tiek žmonių, tik tarstelėjo, kad didelės reklamos jam nereikia. Brūkštelėjo žodį į FB, žmonėms su kuriais bendrauja paskelbė ir to užtenka, nes renginys pats save reklamuoja. Ir tikrai taip. Tokia talka buvo ir pernai. Ir ten buvo nuvykęs Tomas iš beergeek.lt. Pamenu, kaip žiūrėjau nuotraukas ir pavydžiai seilę varvinau.

Trumpai kas gi ten vyko. Buvo kaimo šventė, kurios metu stalai buvo nukrauti suneštinėmis vaišėmis, šalia buvo suneštinio alaus bačkutės ir buvo verdamas alus bei gaminamas sūris. Vėliau buvo naktišokiai. Ir vat tiek. Bet kas iš tikro ten vyko papasakoti nelabai gausis, nes tam gyvam organizme reikia pabūti pačiam, kad viską pasiimtum ir pajustum. Reikia pabendrauti, pasidalinti, paklausyti, kad suprastum, kad būti lietuviais tiems žmonėms reiškia labai daug, kad tradicijos gyvos, kad jos saugomos.

Jei kitais metais netyčia ar tyčia užmatysite kvietimą į sambarius ir į talką alui virti Andrioniškyje, važiuokite, pabūkite, pasidžiaukite.

Reklama

Written by Modestas

2017-07-31 at 10:24

Namudinių aludarių judėjimas Lietuvoje įsibėgėja!

with 7 comments

Šauktukų ir pompastikos aš nemėgstu, bet antraštės mintis yra būtent tai, kaip viskas atrodo man pasidomėjus visu namudinės aludarystės  reikalu iš esmės. Bet apie viską iš pradžių.

Šio blogo lankytojų ir mano paties patogumui dešinėje pusėje esu parankiojęs nuorodų, kurios yra bent kažkiek aktyvios ir susijusios su Lietuvos alumi. Aišku, kaip kolekcininkui yra vietos ir tiems reikalams. Po šio įrašo ten atsirado ir dar viena skiltis, tai atvirasalus.lt blogų nuorodos. Blogai atvirasalus.lt atsirado jau kuris laikas, bet man norėjosi pasižiūrėti kas iš viso to išeis ir ar atsiras pastovių rašytojų. Nesinorėjo patalpinti beveik tuziną nuorodų, kurios veda į vieno įrašo blogą.

Bet visgi aš norėčiau grįžti dar truputį atgal ir pradėti nuo pačios pradžios. Tai pačio atvirasalus.lt atsiradimas. Apie jo atsiradimą rašė tikrasalus.lt prieš beveik metus. Per metus šis puslapis išsiplėtė, subūrė aplink save aludarystės entuziastus. Jo dėka pradėjo vykti kasmėnesiniai Vilniaus aludarių klubo susitikimai. Panašūs susitikimai vyksta ir Kaune, Šiauliuose. Bendruomenė dalinasi patirtimi verdant alų, receptais ir t.t. Puslapyje galima rasti naudingų straipsnių, forumą, skaičiuokles ir blogų fermą, kurioje kiekvienas norintis gali turėti kertelę savo mintims išsakyti. Nemanau, kad kas geriau galėtų apie projektą papasakoti, jei ne pats jo įkūrėjas ir kūrėjas (pats prašė pristatyti kaip bendraautorių, nes prie projekto prisidėję daug žmonių) Simonas, geriau visų internete žinomas Pono Nieko pseudonimu. Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2012-02-07 at 23:18

Sambariai III. Tai kas liko nepasakyta

with 7 comments

Kuomet pradėjau rašyti šį blog’ą įrašai jam kildavo spontaniškai. Greitai viską perkratydavau galvoje, prisėsdavau, tep lep ir įrašas yra. Kuomet blog’as jau išgyveno pagrindinius blog’o gyvenimo etapus, tokius kaip:

– susirašinėjimas su savim. Parašai, paskaitai, pats komentarą parašai (protingesnio susirašinėjimo draugo nesu turėjęs 🙂 ).

– mane kažkas skaito! Pasižiūri statistiką, vis daugiau žmonių užklysta, vienas kitas komentaras atsiranda.

– aš populiarus! Randi vis daugiau apsilankiusių žmonių, vis daugiau komentarų, nuorodas į savo blog’ą randi kituose populiariuose blog’uose, galų gale net žurnale kažkur kamputyje atsiranda apie tave dvi eilutės teksto.

– išsikvėpimas. Niekam aš nebeįdomus, kam aš čia gaištu laiką ir t.t.

Na ir būna dar mirtis, kuomet įrašų nebeatsiranda ir lieka tik archyvas arba atgimimas. Dar ir trečias būna atvejis, vegetavimas. Kuomet vienas kitas įrašas atsiranda, bet jis jau būna toks ne koks… Tiesa, apie ką aš čia? A… kuomet blog’as išgyveno visus įmanomus savo egzistavimo etapus, parašyti įrašą prireikia vis daugiau laiko. Yra liaudyje toks geras išsireiškimas, kuris čia tiks, tai – gimdymas. Ta savo negražiąją žodžio prasme.

Bet išgimdyti reikia, nes pirmąją Sambarių dieną, lipdamas laiptais iš palėpės, įrengtos virš Botanikos sode esančių/buvusių arklidžių, sutikau Martyną ir jam pažadėjau, kad apie Sambarius bus minimum trys įrašai, o aš žmogus garbingas, žodžio laikausi 🙂

Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2011-11-16 at 09:21

Įrašyta kategorijoj Įdomu

Tagged with , ,

Sambariai I. Kauno Botanikos sodas

with one comment

Spalio 8-9 dienomis Kauno Botanikos sode vyko alaus kultūros simpoziumas “Sambariai“. Šį renginį dar prieš jam tik užgimstant sutikau entuziastingai, tačiau asmeninės bėdelės neleido prie jo prisidėti taip kaip norėjau ir galbūt galėjau. Pats atvykti sugebėjau viso labo tik apie 17 val., o renginys oficialiai buvo prasidėjęs nuo 09:30 val. Galima būtų pagalvoti, kad atvykau jau į pasibaigusį renginį, bet vėliau paaiškėjo, kad atvykau į pradžios pabaigą 🙂 Kas gi vyko iki mano atvykimo?

Prisistato organizatoriai

Į renginį alaus kultūros puoselėtojai rinkosi vėluodami, todėl visa registracija ir kiti pradėjimo reikalai kiek užsitęsė. Kaip ir priklauso, susirinkusiems prisistatė renginio organizatoriai, žodį tarė ir po savo sparneliu visus priglaudusio Botanikos sodo direktorė Vida Mildažienė. Po oficialaus prisistatymo prasidėjo pranešimai. Pirmasis pasipasakoti teisę gavo Viktoras Dagys, knygos “Darau savo alų“ autorius. Žmogus išmaišęs visą Lietuvą pasakojo apie kaimišką alų kaipo tokį. Po jo pranešimo sekė dviejų valandų pertrauka, kuri, kaip supratau, kiek ir sumaišė visą dienotvarkę organizatoriams.

Prisistato organizacijos

Dviejų valandų tarpas buvo užpildytas dalyvaujančių organizacijų prisistatymais. Prisistatė Tikras alus, Atviras alus, Alaus brolija, Humulus lupulus kolekcionierių klubas. Tuo pat metu, terasoje buvo pradėtas virti alus. Tiksliai nežinau, bet, manau, kad Savas alus pristatė savo produkciją, parodė kaip paprasčiausiai išsivirti alaus iš koncentrato (kad taip baisiai neskambėtų, pavadino visa tai uogiene). Taip pat buvo verdamas alus ir tradiciniu (na kiek tai gali būti tradiciška) būdu.

Degustacijai pristatytas alus
Verdamas alus

Vienoje iš salių taip pat buvo ruošiamasi uždarai naminio alaus degustacijai-konkursui. Alus vertino atrinkta komisija, visi kiti tuo metu kartu su Kęstučiu Obelevičiumi ekskursinosi po Botanikos sodą. Ekskursija nebuvo susijusi su alumi, tai buvo daugiau pažintinis pasivaikščiojimas po sodą. Grįžus, papietavus visi buvo pakviesti išklausyti Lino Čekanavičiaus pasakojimo apie belgišką vienuolių alų. Po paskaitos, viskam užtvirtinti buvo surengta belgiško alaus degustacija. Žmonės kalbėjo, kad Linui tik ir vesti tokius dalykus. Kitaip sakant jis tegul tik kalba, klausančių bus visada.

Linas Čekanavičius veda paskaitą apie belgišką vienuolių alų

Po belgiško alaus degustacijos buvo galima paklausyti Kęstučio Obeliavičiaus pasakojimo apie apynius. Šio pasakojimo klausiau jau ir aš. Kęstutis pradėjo nuo toli, ieškodamas pirmų apynio apraiškų rašytiniuose šaltiniuose, vėliau ieškojo sąsajų su Lietuvą, ieškojo, kada gi pirmą kartą Lietuvoje pasirodė apyniai. Visi ieškojimai pagrįsti gan įdomiai interpretuojant turimus istorinius šaltinius. Taip po truputį buvo prieita ir prie šiandienos apyninkystės, jos bėdų ir džiaugsmų. Čia negaliu neįkišti savo trigrašio. Kęstutis prieš gerus tris metus, manau, nė vienam ten susirinkusiam alaus mėgėjui nebuvo įdomus ir žinomas. Na gal išskirtinai vienam kitam. Augino jis sau nesukdamas galvos apynius, parduodavo ar kaip kitaip realizuodavo juos vaistininkams ar pagalvių gamintojams. Ir tik pradėjus atsirasti namudiniai aludarystei, apynių iš Botanikos sodo staiga kažkam prisireikė. Ankščiau naminis aludaris, norėdamas įsigyti apynių, gaudavo maišą įvairių maišytų apynių, nes Kęstutis jų neatrinkinėdavo, o versdavo į vieną krūvą (koks skirtumas iš kokios veislės apynių pagaminta pagalvė? Jos gi ragauti nereikia). Vėliau, aludariams pradėjus domėtis kokių rūšių apyniai ir visų kitų smulkmenų, apyniai buvo pradėti atrinkinėti, jau galėjai ir dabar gali įsigyti tik tam tikros veislės apynių. Taigi darant išvadas, galima pasakyti, kad namudiniai aludariai gali tik pasidžiaugi, kad Kęstutis dirbo su apyniais, juos atrinkinėjo, kaupė jų kolekciją. O Kęstutis taip pat, manau, turi kuo džiaugtis, jo darbas įprasmintas.

Paskutinis iš oficialių pranešimų buvo Vidos Mildažienės. A, tiesa, ši moteris turėtų būti pristatyta štai taip: Prof. habil. dr. Vida Mildažienė. Visi tie sutrumpinimai jai prie veido ir prie to ką ir kaip ji pasakojo nelabai tinka, bet tai yra tai kas yra ir kitaip negalima. Taigi, pasakojimas buvo glaustas, greitas, šmaikštus. Buvo paliesta biochemija, fermentacija ir kiti dalykai įrodinėjant, kad vynas yra gyvybės eliksyras. Na, gerai jau gerai. Ne visai apie tai. Buvo pasakojama apie alkoholio kažkokią tai naudą, apie vartojimo kultūrą. Šiaip per gan plačią ir sunkią temą, nes buvo paliesta ir socialinė alkoholio reikšmė, buvo perbėgta greitai ir glaustai.

Po paskutinio pranešimo visi persikėlėme į virš buvusių arklidžių įrengtą patalpą, kurioje buvo pristatytas degustacijai įvairus alus. Prasidėjo degustacijos. Čia pat galėjai paragauti namudinių aludarių alaus, žengęs žingsnį į šoną jau galėjai ragauti mažųjų aludarių alaus, dar kiek į šoną paėjęs galėjai į taurę įsipilti dar tik ruošiamo prekybai ar vietiniam bare verdamo alaus. Be namudinių aludarių, savo alų pristatė Kupiškio aludariai, Širvėnos bravoras siūlė paragauti Gryno ir Balamuc, buvo Bitės, Užkavenės bravoro Rūgiapjūtės, Gintaro baro šviesaus ir tamsaus alaus. Buvo ir latviško imbierinio, ekologiško, su skoniais alaus. Girdėjau ragavusių klausimus kur Kaune tokio galima įsigyti. Atsakau: alaus krautuvėlėje M.Daukšos g. 29-9. Visas Brūverio asortimentas išrikiuotas lentynose.

Brūverio alaus daryklos pasirinkimas
Jei degustuoti, tai tik iš tam skirtos taurės
Vien Gyčio išvirtam alui išragauti reikėtų atskiro renginio

Ragaujant alų ir gyvai bendraujant vieniems su kitais ant scenos pasirodė pirmojo dokumentinio filmo apie alų Lietuvoje autoriai. Vidmantas Laurinavičius kartu su dokumentininku Arvydu Barysu parodė autentiškos filmuotos medžiagos, iš kurios bus sumontuotas filmas, kuris pasirodyti turėtų iki Kalėdų. Po filmuotos medžiagos ištraukų peržiūros buvo apdovanoti alaus konkurso nugalėtojai. Jiems įteikti diplomai ir prizai. Pasibaigus apdovanojimams organizatoriai padarė vienintelę klaidą tądien, pasakydami, kad renginys baigsis, kai baigsis alus. Alui nebuvo lemta pasibaigti ir dėl jo gausos ir dėl to, kad susirinkę buvo kultūristai (nuo žodžio kultūra) 🙂

Kupiškio aludariai pristatė gausią savo alaus rūšių įvairovę
Dokumentinio filmo apie alų autorius Arvydas Barysas
Koks alus be savos etiketės?
Tądien buvo galima paragauti ir tokio alaus, kuris verdamas Molėtuose ir jo įsigyti bei paragauti galima tik ten įsikūrusiame Gintaro bare

Tą vakarą pasiteisino tas, apie ką man papasakojo tik vėliau. Žodis “simpoziumas“ reiškia “gėrimų puota“, iš graikiško veiksmažodžio sympotein – „gerti kartu“. Taip, tą vakarą… na neapsiverčia liežuvis sakyti gėrėm… gurkšnojom visi kartu. Pokalbių, pilnų ar tik nuotrupų, buvo daug. Bet juk alus ir yra toks gėrimas, jis skirtas bendravimui. Ir kaip rašė patys organizatoriai, pozityvas viršijo visus organizacinius nukrypimus ir neaiškumus. Ir, ei, be kritikos toks senas bambeklis kaip aš negaliu, bet šįkart labai nedaug. Dauguma skaitytų pranešimų buvo ne šių dienų aktualijos ir skirtos ne pačiam renginiui, o kažkam jau skaityta ir diskutuota, o mums tik pritaikyta ir įsipaišo į temą. Bet sugundyti profesorių ar kitą akademiką paruošti pranešimą apie alų mūsų konservatyvioje šalyje irgi iš fantastikos zonos 🙂 Todėl lieka po visko pasakyti ačiū ir užduoti klausimą: iki susitikimo kitais metais?

Written by Modestas

2011-10-23 at 12:57

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Susitikimai

Tagged with , , ,

%d bloggers like this: