Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Švyturys

Raudonų plytų alaus dirbtuvės

with 5 comments

Dar gūdžiais 2013 metais Lietuvoje atsirado naujas reiškinys. Didelė alaus darykla (Švyturys) sugalvojo pabūti maža. Čia kaip tam posakyje, kur kiekvienas kareivis nori būti generolu, tik atvirkščiai. Sugalvojo ir padarė. Užsimojo plačiai (jei ir toliau kalbėsim kaip apie mažą daryklą), bet kartu ir kukliai (jei kalbėsim, jog tai vis dėl to didelės daryklos penkta koja). Tas didelis-mažiukas žaidimas atrodė labai jau mielai. Didelė gamykla susitvarko savo įvaizdį, kuris dėl verdamo alaus skoninių savybių vis prastėjo ir prastėjo. Sukeliamos viltys, kad eksperimentai galų gale atves ir prie pagrindinių alaus rūšių pagerėjimo ir drąsesnio skonio pasiūlos. Tačiau praėjo jau daugiau nei keturi mėnesiai ir pasirodo tuos 15 tonų (taip teigė aludariai) išvirto alaus ne taip ir lengva parduoti.

Imu į rankas tuos smagius buteliukus, kemšu paprastą, bet labai mielai atrodantį baltą logotipuotą kamštelį ir bandau atsakyti sau į klausimą: ko pritrūko iki sėkmės.

beganti kopa

 Bėganti kopa | Witbier | 4,5% | IBU 12

Vos tik atsidarius butelį pasklinda saldokas malonus kvietinuko kvapas. Citrusai, cinamonas. Alaus spalva šviesiai geltona, bet ne pigiai šviesi, o taip labai gerai ir išlaikytai. Drumstumo norisi daugiau. Puta tvarkinga, būdinga, tvari. Alus iš butelio geriasi smagiau, nei iš taurės. Bet tik todėl, kad tokio tūrio buteliukas limpa rankoje. Alus geriasi lengvai. Man tai lengviausiai besigeriantis Lietuvos gamintojų kvietinukas. Pats pradinis gurkšnio įspūdis kiek lengvokas, pavandenėjimo požymių kažkiek yra, bet visa tai kompensuoja tolimesnis skonių ir prieskonių žaismas. Džiūgauja gomurys, kad pilnas skonis sukuriamas niekam neiššokant. Viskas papildo vienas kitą ir smagiai gula poskoniu ant viršutinės gomurio dalies. Burnos priekį kiek per stipriai kandžioja angliarūgštė.

ungurio kojosUngurio kojos | Nefiltruotas legeris | 5,3% | IBU 21

Mažo/didelio išvirtas lageris. Na ir dar nefiltruotas. Nesitikiu iš tokio alaus visiškai nieko. Ir gaunu tai ko tikėjausi. Preciziška (nežinau kaip tiksliai šis žodis rašosi, bet labai norėjau čia jį panaudoti/pavartoti) kokybė jaučiasi puikiai. Tvarkos Švyturio produkcijai niekada netrūko. Bet čia norisi eksperimentų ir išsišokimų. O gauni tik lagerį su prieskoniu. Tiesa, prieskonis labai geras, smagus, skanus.

nezinomas krantasNežinomas krantas | Ąžuolinis dubbel | 6,0% | IBU 23

Prisipažinsiu, bijau alaus ant kurio etiketės užrašyta dubbel ar kažkaip panašiai. Tiesiog. Neprisipratinu. Ir jau tiksliai nebeprisimenu kuris čia mane taip išgąsdino. Šis taurėje atrodė purvinas. Ne visai tiesiogine žodžio prasme. Tiesiog alus ne skaidrus, tamsus, todėl taip ir atrodo. Putos beveik neturintis. Etiketėje žvilgsnis kliūna už žodžių: alų brandiname su kiek paskrudintomis prancūziško (!) ąžuolo drožlėmis. Tai visų pirma to ąžuolo ir ieškai. Tačiau arba prancūziškas ąžuolas ne medis arba reikėjo ne to ieškoti, bet ko ieškojau neradau. Trūko man ir pilnumo šiame aluje. Turėjęs būti vakaro puošmena ir įdomiausias alus, liko nesuprastas.

Po visų trijų išvada pasidarau tokią: iki sėkmės pritrūko kabliuko, cinkelio. Nėra to kabinančio dalyko raudonų plytų produkcijoje. Aš jaučiuosi ne kaip, kai 0,33l. buteliukas dar nesibaigia, o tau alus jau pabosta. Ir tai alus iš eksperimentinės alaus daryklos/dirbtuvių.

Ir dar. Žadėję (?) daug naujienų. Gal nežadėję, bet to buvo tikimasi, naujų eksperimentų nesulaukiame jau pusmetis. Ilgoka kažkaip. O dar kai pasirodė naujiena, kad siūloma namudiniams aludariams save išbandyti aludarių kailyje (kuriame jie ir taip yra), darosi baugu, kad naujienų gali tekti laukti ir dar pusmetį.

Written by Modestas

2014-04-11 at 10:50

Švyturio 20 statinių

leave a comment »

1Prieš naujus Švyturys pristatė savo naująjį alų – 20 statinių. Ir nuvilnijo žinia per internetus. Rašė apie šį alų visi, net ir tie, kas apie alų nerašo. Čia puikiai suveikė idėja į renginį pakviesti ne tik kažkiek žinomus Lietuvoje žmones, o tuos, kurie gali apie renginį pranešti. Vieni kuklesniam skaitytojų ratui, kiti platesniam. Ir štai ką turim. Sąrašiukas rašiusių:

Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2014-01-30 at 23:48

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , ,

Adler Bock su prieskoniais 2013

with 2 comments

adlerbock

Švyturys kiekvienais metais išleidžia Adler Bock alų su prieskoniais. Kalėdoms ar šventėms, taip sakant. Pirmą kartą šis alus pasirodė 2011 metais ir tuomet daugeliui, taip pat ir man, jis nepaliko įspūdžio. Visi vieningai kartojo, kad aluje reklamuojamų prieskonių ne tai, kad mažokai, bet jų išvis nebuvo.

2012 metais aš šį alų pamiršau ir neragavau. Tačiau ta nykuma išblėso ir šiais metais šis alus vėl taurėje ant mano stalo. Jau vien iš nuotraukos turėtų matytis, kad alus užgazuotas ne vaikiškai. Tie burbulai persidavę ir putai, bei ją sudaužę taip, kad ji greit susmenga ir iš jos nieko nelieka. Aromatas pilnas gvazdikėlių ir kardamono kvapo. Geriant tas aromatas niekur nedingsta ir persiduoda į skonį. Geriasi alus lengvai, prieskoniai netrukdo, o papildo alų ir po kiekvieno gurkšnio nori tikėti, kad darykloje atsiliepimus internete kažkas skaito. O kas dar svarbiau, perskaitę, dar ir išvadas padaro. Tad šių metų Adler Bock versiją galima drąsiai priskirti prie pavykusio, nekreipiant dėmesio į tas nesąmones ant etiketes, kaip limited edition ar aromatizuotas alus.

Written by Modestas

2014-01-02 at 21:34

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , ,

Švyturys chaltūrina

leave a comment »

Jei į šį įrašą atėjote iš kitų tinklapių, o ne tiesiogiai, ar gavote elektroninį laišką su įrašo pavadinimu, turbūt pirmiausiai pagalvojote, kad bus rašoma apie taip plačiai nušviestą ir apšnekėtą Švyturio alų 20 statinių. Tačiau ne, šį kart ne apie jį. Jis laukia savo eilės ir lauks tol, kol aš atsiimsiu vardinę šio alaus taurę. Tai gi, apie ką aš čia? Apie jau turbūt mėnesį ar daugiau prekyboje esantį Švyturio Keltų alų. Visos mintys, kurios kilo paragavus šio alaus išliko, nepaisant to, kad Švyturys, kaip darykla, per tą mėnesį žengė kelis labai stiprius žingsnius savo įvaizdžio, pasiūlos ir viso kito gerinimo linkme.

Kaip ankščiau būdavo rinkai pristatomos daryklos naujienos? Koncentruotai. Apie jį vienu metu sužinodavo jei ne visi, tai dauguma. Reklaminiai stendai mieste, autobusų/troleibusų stotelėse plakatai, spauda, televizija, internetas, prekybos vietos, pompastiški pristatymai su žinomais . Visi turėjo vienu metu sužinoti, kad yra kažkas naujo. Su Keltų alumi visai kas kita. Taip, buvo kelios reklamos žurnaluose, internete reklamų lyg ir nemačiau, mieste plakatų nėra, tik vienas didelis užmatytas kelyje Vilnius-Klaipėda. Platinimui pasirinktas tik prekybos tinklas IKI. Ir visa tai kvepia chaltūra. Kažkas kažkur kažkaip ne taip. Žinoma, galima spėlioti kodėl buvo eita tokiu keliu. Pirmas dalykas kas lenda į galvą, tai savotiškas daryklos eksperimentas. Tarkim, sugalvota buvo išvirti kiek labiau išraiškingesnį alų nei visa iki tol buvusi produkcija. Minimaliomis sąnaudomis pareklamuojama ir žiūrima ar kiek daugiau turintis alus, be didelių išlaidų, pats iš savęs gali užsikabinti rinkoje. Kitas variantas, pačio prekybos tinklo IKI užsakytas alus. Tačiau tai tik spėliojimai.

Jau imant pirmą butelį nuo lentynos (ragavau jo keletą kartų) ir pamačius standartinį daryklos kamštelį ant butelio galvoje sukirbėjo laikinumo (nors, kad tai ribotos partijos alus užsimenant niekur negirdėjau) mintelė ir atsirado tos pačios chaltūros pojūtis. Aš ne kartą rašiau, kad Tradicinės Švyturio kolekcijos alūs yra išskirtinai geri jau vien tuo, kad turi etiketę, kamštelį, alaus stiliui pritaikytą taurę. Keltų alus antro ir trečio punkto neturi. Tai kam tada gadinti Tradicinės kolekcijos tradicijas?

keltu

Nuo spėliojimų pereikime prie alaus. Aš nesu tas, kuris nepriekaištingai išmano alaus stilius. Nesu ir tas, kuris vieno ar kito stiliaus atstovų išragavęs ne po vieną ir galėčiau lyginti. Bet esu tas, kuris, prieš atsidarant butelį alaus, jei tai ne gerai žinomo stiliaus atstovas, bent internete pasiskaitau, kad žinočiau ko tikėtis ir ko aluje ieškoti. Ir čia prasideda painiava. Bet ji galbūt kyla iš mano neišmanymo. Tikiuosi gerieji komentatoriai paprotins. Taigi. English Pale Ale yra tiesiog bitteris. O tai visai ne nauja alaus rūšis. Na, tiesa, čia šviesus, o čia tamsus. Alus reklamuojamas taip, lyg tai IPA. Apyniai apyniai apyniai. Visi keturi ir visi atvežti iš Amerikos. Tačiau internetuose randu, kad šio stiliaus alaus viena iš savybių – alaus gamyboje naudojami angliški produktai. Neatsisakyta čia ir karamelinio salyklo. Taigi sudėta į šį alų viskas, kas dabar populiariausia ir geriausiai perkama. Karamelinis salyklas, kilmingieji apyniai, pale ale ir visa kita.

Pilam į taurę. Puta tiršta, bet galėtų putoti gausiau. Puta laikosi, bet tikrai ne ilgai. Tiesiog ji yra, dar truputį yra, o paskui jau nebėra. Spalva graži, kiek patamsėjusiai geltona. Ragaujant to taip reklamuojamo apyniškumo tikrai nėra. Taip, jo daug daugiau, nei standartiniame daryklos lageryje, bet tikrai ne tiek, kiek norėtųsi perskaičius gamintojo alaus aprašymą. Ragaujant alų tik pasirodžius kartumo buvo daug daugiau. Ir man atrodė, kad pridėta į šį alų prieš kiek tai laiko taip plačiai naudotų Magnum apynių. Tas jų kartumas taip gerai įstrigęs į atmintį. Tačiau vėliau ragaujant, alus pasidarė daug nuosaikesnis, atsirado saldumo.

Pabaigai reikėtų paminėti, kad jei jau darykla verda alų, jį pristato kaip vienokio ar kitokio stiliaus atstovą, tai tas alus, bent jau į stiliaus rėmus turėtų tilpti. Čia ne koks ten Raw ar Dubble, kur neaišku nei kas ten tokio, nei į ką taiko.

Written by Modestas

2013-12-14 at 15:44

Gurmaniškas susitikimas su Donatu Dabrovolsku „Švyturio Tradicinės kolekcijos“ bare

with 7 comments

IMG_5267Šio įrašo pavadinimas nucopypastintas iš elektroninio laiško, kurį gavau visai prieš pat Aludarių taurę. Jame buvo kvietimas “neįpareigojančiai paskanauti įdomių ir masinių švenčių metu nedažnų patiekalų“. Tad iš kart po Aludarių taurės pėstute nukulniavau iki pat Katedros aikštės, kur netoliese ir buvo įsikūręs Švyturio baras. Priėjau prie lyg ir iš matymo matyto žmogaus, kuris kaip spėjau turėjo būti Donatas. Pasisveikinau, pasakiau slaptažodį ir buvau pakviestas prie stalo. Aš susitikau su Donatu 20 val. vakaro, o blogeriai buvo kviečiami 18 val. Buvo įdomu ar daug blogerių atsišaukė į kvietimą. Praktiškai visi – atsakė Donatas. Bandžiau aš internetuose ieškoti atsiliepimų, kas būdinga jei blogerius pakviečia kažkur, tačiau rasti nelabai ką pavyko. Galbūt todėl, kad paieškoje nelabai išradingai suvedžiau raktažodžius, galbūt dar ir dėl to, kad kulinarinių blogų nelabai seku.

Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2013-05-29 at 13:34

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Mugės

Tagged with ,

Švyturio Old Port Ale

with 11 comments

IMG_5095-horzPrieš Jus naujasis Švyturio tradicinės kolekcijos narys – Old Port Ale. Apie visus vienoje vietoje galima pasiskaityti mano senesniuose įrašuose. Aš esu vienas iš, turbūt, nedaugelio, kuris negalvoja, jog Švyturys labai baisu ir blogai. Į tuos visus reikalus nenoriu lyst, apie tai daug išdiskutuota ir nėra ko čia gaišti laiką. Man daugeliu klausimu taip pat Švyturys nepatinka, bet yra nenuginčijamų dalykų, dėl ko jis man patinka. Gaila, žinoma, kad jis patinka ne dėl alaus. Taigi, nė vienas aludaris Lietuvoje su alumi nepateikia to, ką pateikia Švyturys. Nauja etiketė tai čia yra savaime suprantama, bet jie pateikia ir naują, ne standartinę, o alui skirtą taurę, butelį uždengia nauju kamšteliu. Prie pilno komplekto galima paminėti naujas pakuotes, padėkliukus ir t.t. Vienu žodžiu alaus rūšis pilnai aprengiama nuo galvos iki kojų. Ir nežinau kodėl į tai nekreipiamas dėmesys. Mano supratimu tai yra didelė dalis alaus vartojimo kultūros, prie kurios kūrimo tokiu būdu prisideda Švyturys.

Grįžkime prie alaus. Savo taurėje jis atrodo išties gražiai. Rubino raudonumo spalva, gėdos nedaranti puta. Taurė labai smagiai guli rankoje. Jos forma, kuomet ji viršuje siaurėja, turėtų padėti atskleisti alų. Deja, atskleidinėti nelabai yra ką. Didžiųjų alaus daryklų alus dažnai aromate turi labai nekokių prieskonių, šis ne išimtis. Ragaujant darosi nejauku. Tuoj paaiškinsiu kodėl. Alus vientiso skonio, gan lengvai bėgantis, salstelėjęs, lengvai karstelėjęs. Bet tokį alų labai sunku vertinti. Jis toks beveidis. Jei tai elis, na tada net nežinau. Sunku, labai sunku apie tokį alų kažką daugiau pasakyti, atrodo, gal ir visai nieko, bet nežinai kas tas visai nieko.

Ir dar apie tuos visus derinimus su maistu ir virtuvės šefus… Puikiai pamenu kai grūmojau ir sakiau, kad baigtumėte su jų siūlymais alų derinti su morkų pyragu. Tai dabar taip dėjot pro šoną, kad net baisu. Štai citata iš alaus pristatymo: “Alaus someljė, virtuvės šefas Donatas Dabrovolskis “Old Port Ale“ siūlo derinti su ožkos sūriu, rūkyta lašiša, ispaniškais kumpiais“. Kaip galima derinti tokius intensyvius skonius su nuosaikiu, švelniai salstelėjusiu alumi?

Written by Modestas

2013-02-05 at 17:37

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , ,

Adler Bock su prieskoniais

with 7 comments

Jau kaip ir šventės ant nosies, jau laikas ir šventinėms alaus rūšims pasirodyti. Aludariai  jau lyg ir įprato alaus mėgėjus pradžiuginti pavasarį, su žiemos šventėmis kiek sunkiau. Pavienių bandymų būta, o Vilniaus alaus šventinis alus su prieskoniais buvo toks sėkmingas, kad jam dingus iš lentynų netilo klausimai kada gi jis vėl pasirodys. Tiesa, pilstomo jo buvo galima nusipirkti, bet buteliuose ne. Norėčiau būti Vilniaus alaus aludarių vietoje, turėtų būti smagus jausmas išvirti alų skirtą žiemos sezonui ir žinoti, kad jis yra laukiamas.

Prieskonių naudojimas aluje dar neįgavo tokio pagreičio, kaip žodžio gyvas naudojimas, bet ką gali žinoti. Tiesa, Vilniaus alaus bandymas buvo sėkmingas, ko negalėčiau pasakyti apie kitą bandymą naudoti prieskonius – tai Adler Bock. Vien jau, kad pagardintas buvo ne tamsus alus, bet šviesus, kelia man šokią tokią nuostabą. Juk šventinis alus turėtų būti sunkus, tirštas, tamsus. Tada jam netrukdys ir stiprumas. Nors gal čia tik man taip atrodo.

Dar užkliuvo man už akies tai, kad ant etiketės nėra nurodyta beveik jokios informacijos apie alaus išskirtinumą. Ant šlipso informacijos yra, kad tai alus praturtintas kardamonu, vanile, cinamonu, apelsinų žievelėmis. Bet jei aš nusipirksiu butelį be šlipso?

Atsidarius butelį ir bandant užuosti pirmus aromatus nustembu, kad neužsiuodžia niekas. Supylus į taurę tas pats. Na pala pala, galvoju, vanilė, cinamonas turi tokį kvapą, kurio su niekuo kitu nesumaišysi. Kad jo ir nedaug būtų dėta, bet vistiek nors kažkas užsiuostų. Ragaujant tuštumo ir nykumo jausmas niekur nedingo. Sėdėjau aš sau ir galvojau, kad gali būti, jog prieskonių būna per daug ar jų įdėta kažkaip neproporcingai, bet, kad geriant alų, kuris reklamuojamas kaip kažkas tokio ir dar su prieskoniais, ir tų prieskonių nesijaustų, tai čia jau man lieka nesuprantama. Dar prisiminiau kainą, berods nebuvo taip, kad už pusės litro alaus butelį sumokėjęs virš trijų litų aš gaučiau tiek mažai arba kitaip sakant – nieko.

Mintimis vėl grįžtu prie Vilniaus alaus verdamo Senojo Vilniaus su prieskoniais. Vienas pirkėjas pirko tris butelius šio alaus ir man sako:

– Žinot kodėl perku tris butelius? Nes vieną gersiu gerai atšaldytą, vieną kambario temperatūros, o trečią pašildytą ir kaskart jis bus kitoks savo skoniu. Gaunasi taip, kad perku tris skirtingus butelius alaus.

Turiu blogą žinią Švyturio aludariams, dėja, bet Jūsų alaus per kitas Kalėdas nelauks. Ir nebevartokit to pasiūlymo stiprų alų derinti su morkų pyragu, nes jau tiek kartų tai pakartojote savo reklamose, jog pabodo…

Tiesa, dar iki švenčių šiek tiek liko, Aukštaitijos bravorų aludariai žadėjo tamsų šventinį alų, gal jis kažkiek situaciją pataisys.

Written by Modestas

2011-12-15 at 15:01

%d bloggers like this: