Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Tamsusis su prieskoniais

Senojo Vilniaus alus

with 13 comments

Švenčių proga, o  galbūt savo “Dydžiosios krautuvės“ atidarymo proga, Vilniaus alus išleido 5 rūšis Senojo Vilniaus alaus. 4 rūšis, supilstytas į tamsiai žalsvos spalvos BBH tipo butelius teko paragauti. 14 laipsnių, į litro talpos butelį supilto alaus ragavimą atidėjau ateičiai.

Įdomiai atrodo BBH tipo alaus butelis, kuris yra ne standartinės rudos spalvos, o tamsiai žalios. Galima pasidžiaugti, kad Vilniaus alaus butelių nebereiks išmetinėti, tiesa į pusės litro butelius jie pilstė tik girą. Kalbant apie girą, galima pasidžiaugti, kad tik ant jos butelių dėtas naujasis kamštelis, jau puikuojasi ir ant naujojo alaus. Todėl kolekcijose esantis kamštelis legalizavosi ir tapo pilnateisis renkantiems tik alaus kamštelius.

Ką rašo ant etikečių nurašiau čia,  jei įdomu, galite pasiskaityti, o dabar laikas papasakoti ką radau išpylęs alų į taurę.

Senojo Vilniaus nefiltruotas šviesusis 5.0%

Malonaus neintensyvaus kvapo alus. Drumstas, silpnos, tirštokos putos. Geriasi lengvai, jaučiamas dulkstelėjęs saldumas, tiek pat mažai kartumo. Neišraiškingas, bet tvarkingas ir geriamas alus.

.

.

.

Senojo Vilniaus tamsusis 5.6%

Alus, turintis tirštą ir smulkią putą, jos gausu, ji nusėda lėtai. Ir kas maloniausia, tai, kad į putą persidavęs alaus spalvos šešėlis. Spalva labai maloni akiai, rubino raudonumo. Kvapas silpnas ir nieko neprimenantis. Ragaujant jaučiamas saldumas, bet koks tai saldumas nusakyti sunku. Galbūt medaus, galbūt vaisinis. Įdomiausia su kartumu. Jis toks ne apyniškas, o greičiau greipfrutiškas. Nuo tokio kartumo, alus sausas ir kiekvienam gurkšnyje, net ir paskutiniame, tas sausumas jaučiasi, todėl alus įpusėjus puslitrį sunkėja ir pasidaro nebeįdomu jį gerti.

Senojo Vilniaus šviesusis 6,8 %

Kvapo beveik nėra (laipsnių daugėja, o kvapas dingsta?). Puta labai silpna. Labai neišraiškingo skonio. Per rūką lyg išlenda saldumas, kiek drąsiau – kartumas. Kas gerai, kad nesijaučia alaus stiprumo. Paragavus nevalingai tenka prisiminti Švyturio naujieną Adler Bock, tik pastarasis saldesnis.

.

.

Senojo Vilniaus tamsusis su prieskoniais 8,2 %

Puta negausi, bet tiršta. Nors tikrai stiprus alus, jokio stiprumo nesijaučia, nes jaučiasi… cinamonas. Visur. Kvape, skonyje, poskonyje. Į šitą alų jo kalta negailint, bet kas keisčiausia, man jis netrukdė. Taip, lindo per visur kur galėjo lyst, bet už tai negalėjau pykti. Netgi pro jį prasimušantys kiti skoniai nuteikdavo maloniai. Taigi, su šiuo alumi buvo viskas aišku. Geri stiprų alų, užsikandi cinamonu, o grąžos gauni bonusinių skonių. Kokių? Atraskite patys 🙂

Vienas pažįstamas šio alaus pirko paragavimui ir mėsos marinavimui. Sakyčiau puiki mintis, gal per naujuosius metus namai kvepės jautiena marinuota aluje su trupučiu cinamono?.. 🙂

Reklama

Written by Modestas

2010-12-26 at 14:29

%d bloggers like this: