Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Tripel

Sakiškių Tripel

with 8 comments

Sakiskiu tripelSakiškių Tripel 9,5% prekyboje pasirodė metų sandūroje, tad dabar jau praėjo geri du mėnesiai nuo jo pasirodymo. Nupirktas jis buvo iš karto, tik pasirodęs Kaune. Taip jau sutapo, kad šio alaus buvo paragauta pirkimo vietoje, nes su manim tuo metu buvo daugiau žmonių. Jau tada visiems iki vieno užkliuvo alaus išvaizda. O ir paragavus, vertinimai buvo ne kokie. Plaukiojančios mielės ir į molį panašus alus bylojo, kad Sakiškių aludariai arba paskubėjo jį paleisti į prekybą arba kažkur kažkas nesigavo.

Man pačiam sunku suvokti, kad taip atrodantis alus galėjo pasirodyti prekyboje. O dar sunkiau suvirškinti tą faktą, po to, kai iš Sakiškių pusės buvo transliuojama apie kokybę, brangias žaliavas. Nepamirškim ir alaus kainos, kuri yra aukštesnė, nei vidutinė. Ir visa tai sudėjus jie lengva ranka paleido tai į rinką. Per brangu išpilti? Vartotojas vieną klaidą atleis? O gal jis mažiausiai rūpi?

Kol aš palikau alų nusistovėti šaldytuve keliems mėnesiams, vis viename ar kitame pokalbyje paliesdavome Sakiškių alaus temą ir beveik su visais prieidavome vieną bendrą išvadą – aludariams koją kiša arogancija ir kritikos atmetimas. Tačiau čia reikėtų stabtelėti ir kritikos strėles pristabdyti. Būta gandų apie kelias naujas jų rūšis, tačiau jos taip ir nepasirodė. Viena iš jų stautas su kokoso drožlėmis, kitas kažkas ką vertą pasidėti net brandinimui taip ir nepasirodė. Nors lyg ir buvo išvirta. Tad, galbūt, atsiliepimai aludarių ausis pasiekė. Ir dabar naujienomis jau vadinamos senos alaus rūšys su patobulintais receptais. Kaip antai Saison su ruginiu salyklu.

Ir štai atėjo diena, kuomet leidau sau ištraukti iš šaldytuvo buteliuką liūdnai pagarsėjusio alaus. Susistovėti alui nepavyko ir per kelis mėnesius. Kad ir kaip atsargiai buvo alus pilamas, mielių perteklius vis dėl to viską sugadino. Tiesa mielių dribsniai matyti pirmą kartą ragaujant metų pradžioje, dabar susmulkėję. Alus nešvarios molio spalvos ir taurėje labai nesižiūri. Palaukiu pusvalandį, bet nuosėdos labai nenoriai sėda į dugną. Aromatas salsvas, nėra alkoholio užuominų. Alus sausas, pilno kūno, vos jaučiamas saldumas. Ne visuose gurkšniuose jaučiamas alkoholis. Bet man kaskart vis buvo sunku gaudyti kažką aluje, buvau užsiciklinęs ant jo išvaizdos ir tai per ne lyg blaškė. Iš 0,33l buteliuko nemažai pasiliko butelyje, nes bėgo drumzlės. Taurėje alaus taip pat pasiliko nemažai. Tad paragavimui buvo likę nedaug. Dar vienas šūvis pro šoną iš Sakiškių pusės. Sėkminga pradžia jau senai pamiršta, paskutinės partijos nuvylė, o šis beveik pribaigė tikėjimą, kad gali būti gerai.

Written by Modestas

2016-02-10 at 08:00

La Trape

with one comment

1.      Quadrupel alc. 10% vol.

2.      Tripel alc. 8% vol.

3.      Dubbel alc. 7% vol.

4.      Blond alc. 6.5% vol.

Pirma atsidarau Quadrupel, nes jis stipriausias. Alaus spalva sodri, puta tiršta. Bandau ragauti ir man šis alus per stiprus. Po kelių gurkšnių taurę pastatau ir abejoju ar dar iš jos gersiu. Po kelių valandų visgi gryžtu prie pamirštos taurės ir ką jūs manot? Puta vis dar yra. Ragauju dar kartą, stiprumas šiek tiek dingęs, skonis tikrai geras, ilgai liekantis, bet lieku prie savo, šis alus papraščiausiai per stiprus. Pusė taurės tenka išpilti.

Tripel. Nors butelys po nupirkimo ant lentynos prastovėjo apie dvi-tris savaites, vos tik atidarius ant stalo išputoja trekšdalis butelio. Likusį alų susipilu į taurę. Alus stiprus, skonis ne toks intensyvus kaip Quadrupel, bet lieka ilgam. Puta taip pat toli gražu ne Quadrupel. Gurkšnoju dar ir dar, bet niekaip negaliu atrast kažkokio išskirtinumo. Man jis lieka kaip skanus stiprus alus ir tiek.

Dubbel atidarau virs kriauklės J Istorija nesikartoja J Įpylus į taurę iškart užkliūna spalva. Paėmus taurę į ranką, alaus spalva juoda, padėjus ant stalo kaštono raudonumo. Alus silpnesnis, bet skonis stiprus, lenkia ir Quadrupel. Burnoje ilgai išlieka malonus kartumas, susimaišęs su šiokiu tokiu saldumu.

Na ir pabaigai Blond. Vėlgi puta nenustebina. Matyt po Quadrupel vis tikiuosi to pačio ir iš kitų. Alaus spalva šviesiai gintarinė. Šis turi ir savitą kvapą, kurio taip ryškiai išreikšto neturėjo kiti. Skonis švelnus, užkabinantis ir labai idomus. Gurkšnis po gurkšnio vis bandai sugalvoti koks jis, su kažkuo palyginti, bet matyt jis per daug išskirtinis, kad būtų galima su kažkuo lyginti. Skonis lieka, truputi mažiau karstelėjęs nei Dubbel, truputi labiau salstelėjęs nei tas pats Dubbel.

Reziumė:

La Trappe turi 6 rūšis alaus: Bock, Witte ir mano ragauti Quadrupel, Tripel, Dubbel, Blond. Visi, kuriuos ragavau, skiriasi iš esmės, gal tik kiek blankokas Tripel. Ir matyt ne veltui jie tokie visi skirtingi, bet kartu turintys kažką bendro. Juk, kaip jie patys sako, mūsų butelius puošia „Authentic trappist product“, kuris reiškia tik viena: autentiškumą ir tradicijas. Beto jie vieninteliai likę tokie Olandijoje. Trappist išvertus reiškia katalikų vienuolių ordino narys. Atrodo rimta 🙂 Bet kai jie patys apie save sako: mums svarbiausia produkto kokybė, o ne kiekybė, na negi netikėsi vienuoliais 🙂

Written by Modestas

2009-01-10 at 00:00

%d bloggers like this: