Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Viržių alus

Medžiojant alų vienu šūvių nušauti du zuikiai

with 7 comments

Nemažai internetuose rašo apie tai, kad alaus naujienų Lietuvoje mažai arba jų visai nėra. Ypač dabar, kai orai atšalo. Bet man pačiam tų naujienų tiek, kad jų visų nespėju ne tik, kad paragauti, bet ir aprašyti. Vieną dieną teko lankytis Vilniuje. Visgi ten naujienos pasklinda pirmiausiai. Ir ne dėl to, kad ten žmonių daugiau gyvena, alaus entuziastų ir mėgstančių eksperimentuoti daugiau. Ir net gi ne dėl to, kad ten žmonės sąlyginai daugiau uždirba. Tiesiog paprastas dalykas, Vilniuje su logistika mažieji aludariai išsisprendę problemas ir nėra sunku pristatyti naują alaus rūšį į reikiamus taškus.

Vienas iš tokių taškų, alinė Leičiai. Kas gerai, kad šalia yra ir Bambalynė. Tad ir pilstomo ir butelinio alaus naujienas, jei tokių yra, galima rasti vienoje vietoje. Tikras alus pranešė apie savo virtą alų ir būtent tos naujienos vedamas nuėjau tądien į minėtą aludę. Kadangi alus buvo stipriai limituotas, kiek bijojau, kad jo neberasiu, bet į mano klausimą: ar turit?,- barmenas atsakė: turim (jaučiu kažką suvėliau su skyrybos ženklais, na, bet kitaip nesugalvojau).

Liuks, sėdam, ragausim 🙂

Kas gerai Leičiuose tai, kad gali užsisakyti 0,2l. Paragavimui. Bet jei žvilgtelėsite į nuotrauką, pamatysite, kad degustacinė taurė labai jau iškreipia alaus vaizdą.

Pats viržinio alaus jau esu ragavęs ir apie tai trumpai parašęs. Nors tai buvo dar 2010 m. vasarą, visgi atmintyje puikiai išliko stiprus žolinis aromatas ir skonis. O skaitant pirmuosius atsiliepimus apie šį alų internetuose buvo gan keista, kad vienas iš apibūdinimų buvo, jog alus lengvas, net vandeningas. Kilo man klausimų, kaip taip jau čia gali būti, kad panaudojus konkretų augalą, kuris nepasižymi lengvu aromatu, gali gautis vos ne neišraiškingas lengvas alus. Dar kartą įsitikinau, kad reikia paragauti pačiam.

Alus taurėje nešvarus, bet tai jam netrukdo gerai atrodyti. Tamstelėjusi, į raudonumą pasidavusi spalva mano akiai tinka. Puta netgi labai padori, tvarkingai laikėsi, po pirmų gurkšnių net pasiliko ant taurės kraštų. Kvape jaučiamas žolinis nestiprus kvapas. Kaip ir rašydamas apie škotiškąjį jojo draugą, taip ir dabar pasakysiu, kad ar tai viržis pasakyti negaliu, nes jo pačio man neteko nei uosti, nei ragauti. Skonis švelnus, labai puikiai subalansuotas. Uch kaip man patinka tokie alūs, kuriuose niekas negroja pirmu smuiku. Visi skoniai gražiai persipina ir viename gurkšnyje gali ištraukti žolinį prieskonį, kitam kartumo, trečiam salstelėjusį prieskonį. Tiesa, saldumas yra ir kvape. Visas iki tol internetų suformuotas skeptiškas požiūris paragavus šio alaus išgaravo ir teko užsisakyti dar, šį kartą jau 0,5l taurę. Jei pasididinsite nuotrauką, pastebėsite, kad Leičiuose alaus įpilti negailima. Tik atnešus skaidrią taurę pastebėjau, kad alaus išvaizda kiek kitokia, nei atrodė ragaujant iš mažesnės taurės. Tad aprašant įspūdis apie išvaizdą suplaktas iš abiejų taurių.

Tai puikus bandymas kažkuo nustebinti, kažką duoti naujo alaus rinkoje. Bet man darosi įdomu. Šis ir vasarvydžio nakties alus pasirodė ir buvo paragauti. Bet Tikras alus rašo, jog buvo ir:

  • 2011 m. vasaris – “Inkaras” – Ordinary Bitter, kurį išvirėme viename vakarų Lietuvos bravore
  • 2012 m. sausis – “Saulbrols” – Special Bitter

Įdomu kur šie buvo ir kodėl apie juos niekas negirdėjo?

Dar viena naujiena, kurią pavyko sumedžioti Leičiuose, tai Dundulio Smakas. Aludėje pavadintas kukurūzniku. Tai šviesus alus, pagardintas kukurūzais. Alaus puta silpna, vos dengianti alaus paviršių taurėje. Kvape beveik nieko. Alus tamstelėjusios gelsvos spalvos. Visiškai skaidrus. Pradžioje gurkšnio alus tuščias, beskonis, vėliau atsiranda bukas saldumas, kuris man aluje netinka. Ir viską užbaigia karstelėjimas, kuris sėda ant gomurio. Kartu čia pasirodo ir alkoholio šiltumas, nors, atrodo, alus ir nėra iš stipriųjų.

Reklama

Written by Modestas

2012-11-06 at 13:07

Išskirtinis alus

with 5 comments

Visai nesenai rašiau apie La Trappe Witte alų ir pamiršau paminėti, kad tai vienintelis baltas vienuolių alus. Tęsiant išskirtinumo temą, norėčiau Jums papasakoti dar apie kelis alus. Paskutinio kolekcininkų susitikimo metu Lina buvo atsivežusi viržių alaus. Vienas butelis už gražias akis atiteko ir man. Kelis gurkšnius teko paragauti pačio susitikimo metu ir galiu pasakyti, jog patarčiau šį alų gerti gerai atšaldytą. Paprasčiausiai kiek šiltesnis jis turi per daug intensyvų žolelių skonį ir aromatą, o atšaldytas jis perteikia būtent tai ką reikia ir neleidžia persisotinti. Reikėtų paminėti ir tai, kas man buvo parodyta įbestu pirštu į etiketę, prieš atiduodant butelį: šis alus verdamas jau 4000 metų. Ir tai yra seniausias tokio stiliaus alus pasaulyje. Kadangi gėlių, kas ir yra viržis, netenka dažnai užkandžiauti, pasakyti ar tas alaus skonis ir yra viržių negaliu. Bet alus tikrai tvarkingai suderintas ir labai įdomios spalvos. Tokios sutikti dar neteko, bet skirtingai nuo kitų naujų atspalvių, šis malonus akiai. Ir ne, deja, šio alaus Lietuvoje nenusipirksi. Ir² šio alaus etiketė verta atskiro įrašo, ji tiesiog nuostabiai graži ir įdomi.

Kitas alus – tai Petrus Oud Bruin 5%. Jį puikiai ir plačiai aprašė tikrasalus.lt, todėl aš nesikartosiu, tik norėčiau visiems rekomenduoti pasitaikius progai paragauti šio įdomaus alaus. Man tik vienas dalykas dar prašosi būti paminėtas (kas čia minėtas?) – tai šio alaus puta. Ji pasiėmusi spalvą iš alaus ir yra tamsi, o tai ne visada sutiksi net ir tamsiausiuose aluose.

Written by Modestas

2010-08-09 at 21:01

Įrašyta kategorijoj Alus, Belgija, Ragaujam, Škotija

Tagged with , , ,

%d bloggers like this: