Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Volfas Egelman Jubiliejinis 160

Ta proga, kad jubiliejus – proginis ir jubiliejinis

with 7 comments

Šis Jūsų pamėgtas blogas/tinklaraštis švenčia 3 metų jubiliejų. Login statulėlės už geriausią asmeninę svetainę aš negavau, bet aludariai mane pamaloninti pasistengė. Vilkmergės meistrai pavasario šventėms išvirė Vilkmergės Proginį, 5,5%. Ačiū Jums už tai. O Volfas Engelman pristatė Jubiliejinį, 5,3%. Ir Jums ačiū. Tiesa, kodėl vietoje 3 užrašė 160 aš neturiu supratimo ir niekaip negaliu žinot.

Blogas blogu, o ir trys metai nelabai įsitenka į jubiliejaus apibrėžimą, bet alus, kaip po toks yra. Reik ragaut.

IMG_4008Pirmas į taurę bėga silpnesnis. Tokia jau ta [ne]rašyta taisyklė. Gražus alus spalviniu savo aspektu. Nutamsėjusi geltona spalva labai maloniai žiūrisi taurėje. Alus putoja negausiai, stambiais burbulais, puta laikosi neilgai. Aludariai giriasi, kad naudoja kilminguosius apynius. Tai naujasis terminas, kuris pakeis jau išgręžtą karamelinį salyklą. Kvape nieko kilmingo nėra, kažkas giliai lyg ir užsiuodžia, bet kas ten tokio?.. Neturi didžiųjų aludarių alus aromato, jis kažkur ten pas juos išgaruoja. O skonis? Truputį nukrypsiu nuo pagrindinės temos. Visgi trys metai. Ankščiau, vos tik pasirodydavo naujiena, eidavau, ieškodavau, pirkdavau, aprašinėdavau. Po kiek laiko išlįsdavo komentarai, pasižiūrinėdavau ką kiti apie alų galvoja. Dabar dažniausia alus pasirodo, paskui būna apie jį nuomonės, aš jas pasiskaitau ir tik tada prisėdu parašyti. Ir prisipažinsiu, mano vertinimus veikia išankstinė nuomonė. Tad ar geriau būti pionieriumi ar atsilikėliu reikėtų dar pagalvoti. Taigi ši istorija buvo tam, kad apie šį Jubiliejinį alų aš skaičiau nemažai neblogų atsiliepimų. O dabar grįžkime prie skonio.

IMG_4005

Ir vat šičia aš nesuprantu iš kur tos geros nuomonės. Galbūt aš jau nebe to tikiuosi iš alaus? Alus turi tą skonį, gali jį gerti, bet jis toks apie save nieko nepasakantis. Nei ten kartumo yra, nei kilmingųjų apynių, nei nieko jubiliejinio. Jei šis alus atspindi, o taip, mano manymu, ir turėtų būti, tai ką alaus darykla pasiekė per tuos 160 metų ir kur ji dabar yra, tuomet darosi liūdna.

Vilkmergės Proginis dar vis mini karamelinį salyklą, bei jau atranda apynius ir žaidžia ta pačia korta. Citra apynių pavadinimas daug ką sufleruoja ir jau pokštelėjus kamščiui pasidaro aišku, kad ten tų apynių tikrai yra. Dar vieni apyniai – Styrian Golding, taip pat aromatiniai, tad jau kai kvėpteli puokštę tai užtenka ilgam. Pilamas į taurę alus gausiai, stambiai užputoja ir dar nepastačius taurės ant stalo ta puta nunyksta. Spalva primena brendžio spalva, gal kiek šviesesnė. Pakėlus taurę prie lūpų, aromatas pripildo ir perpildo nosį, o alui atsidūrus burnoje, viskas pasikartoja burnoje. Prie perdėtai aromatingo alaus prisideda dar ir lengvas saldumas. Kai jauti tiek daug apynių ir nesulauki kartumo darosi neįdomu, o dar po kiek laiko aromatai ima atsibosti ir erzinti. Pamenat, rašiau apie stipriai apyniuotą alų nesenai? Ir, kad neužtenka vien tik pridėti daug apynių į alų? Šis alus puikus to pavyzdys.

Written by Modestas

2013-04-23 at 12:39

%d bloggers like this: