Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Witbier

Browar Kormoran

leave a comment »

Kormoran WitbierKormoran alaus darykla turi daug alaus rūšių. Mano lankytoje parduotuvėje buvo keturios rūšys, vienas lageris, vienas su medumi (kas Lenkijoje privaloma, kaip pas mus šviesus, tamsus, kvietinis). Šių parsivežti atsisakiau, nes alaus su medumi net ir dėl statistikos atsisakau.  Bet witbiero ir IPAos paragauti nepraleidau progos. Mane papirkti pasirodo labai lengva, tvarkinga graži etiketė, spalvotas kamštelis ir aš tokį alų jau tempiu namo.

Kaip visada pradedam nuo silpnesnio Witbier 4,6%. Taurėje alus žiūrisi gražiai, šviesus, su gražia puta, bet ji ne tokia tiršta kokios norėtųsi iš kvietinio. Be to, matosi mielių nuosėdos, kurių reikia palaukti, kol jos nusės ant taurės dugno. Kvapas limonadinis, citrina. Geriasi stebėtinai gerai, net Komoran American IPAsmagiai. Bet tada nusipurtai ir suvoki, kad tas paprastumas papirko, nes tai daugiau radleris, nei kvietinis. O juk limonadą smagu gerti. Kai grįžti prie jo kaip prie kvietinio alaus, toks smagus jis nebesirodo. Gražiai žaidžia angliarūgštė. Jei Lenkijoje įsigalėjęs dalykas iš kvietinio daryti citrinuotą gėrimą, tuomet nieko gero.

Važiuojam toliau su Amerrican  IPA 6%. Pirma Lenkiška IPA ir tikiu, kad ne pati geriausia. Tamsoka spalva, graži puta. Aromatas pilnas apynių. Geriasi lengvai, visas kartumas pareina poskonyje. Ant etiketės pripiešta apynių tiek, kad užtektų keliems alums: Chinook, Cascade, Centennial, Citra, Mosaic, Amarillo. Kai praeina pirmas kartumo smūgis pradedi ieškoti IPAos, bet jos čia nėra. Aš visada sakiau ir sakysiu, IPA ir stipriai apyniuotas alus man ne tas pats. Apyniai turi derėti, papildyti vienas kitą, o ne tiesiog būti. Taip, alus smagus, geriasi puikiai, net stebina, kad iš plačiai randamo alaus galima tai gauti, bet be kartumo norisi kažko daugiau.

Kol kas Lenkija atrodo gerai, tik kvietiniai gąsdina, kad nebus nieko gero.

Written by Modestas

2015-08-19 at 09:17

Įrašyta kategorijoj Alus, Lenkija, Ragaujam

Tagged with , , , , ,

Sakiškių alaus debiutas

with 11 comments

Ką šį savaitgalį veikė tikras alaus geek’as? Gėrė Sakiškių alų.

Šito įvykio praleisti nebuvo galima. Tiek daug internetai gero ištransliavo apie juos, kad rezultato reikėjo tuoj pat, čia ir dabar. Neatsimenu savęs stovinčio prie dar neatsidariusio baro durų tik tam, kad paragauti alaus, bet taip būna.

sakiskiu alus witbierSakiškių alus – tai du namudiniai aludariai, kurie sugalvojo, jog nori nuosavo bravoro. Sugalvojo, ėmė ir padarė. Nuo nulio. Nepirko jau bankrutavusio bravoro, su pasenusiais įrenginiais, neperėmė kažkieno nenusisekusį verslą ar nevirė savo alaus išnuomotame bravore. Savo rankomis, gal kiek daugiau savo galva viską ėmė ir padarė. Ir ne bet kaip. Apie dalį technologinių sprendimų galite rasti pasakojime tikrame aluje. Ir viskas kas ten aprašyta pigiai nekainuoja. Nepermatomas, storo, juodo stiklo butelis taip pat kainuoja. Etiketė, tokia kokia ji yra, taip pat ne pigiausia. Vardinis kamštelis lygiai toks pats kaip ir prieš tai viskas ką išvardinau. Ir kai visa tai paimi į ranką, supranti kas yra kokybė.

Norėjau dar brūkštelti apie Liną ir Gediminą, bravoro įkūrėjus, bet paskui pagalvojau, kad keistai atrodys pasakojimas, kuomet nesi su tais žmonėmis akis į akį bendravęs. Pasakysiu tik tiek, kad antroje Žmogšaloje Gedimino virtas alus su mėtomis ir agurkais paliko didžiausią įspūdį iš visos ten pristatytos alaus gausos.

Ragauti pradedu nuo Witbier 4,9%. Belgiškas kvietinis elis. Į taurę bėga nuostabsakiskiu alus Saisonios spalvos kvietinis. Beveik baltas, pakreipus taurę, jau gelsvas. Drumstas. Puikiai užputoja, putos likučiai dar ilgai trinasi į taurės sienelę. Aromatas silpnas, vos juntamas, charakteringas kvietiniam, bet be aprašyme minimos kalendros ir apelsino. Skonis puikus, pilnas, vos vos glosto angliarūgštė, iš paskos atbėga lengvas kartumas, malonus saldumas. Alus prieskoniuotas, bet labai subtiliai. Jei apraše randi kalendrą ir apelsino žieveles, nereiškia, kad jos turi lipti viena per kitą save rodydamos. Jos tik sudedamosios, pagalbinės alaus dalys, kurios su atsarginiu vaidmeniu susitvarkė puikiai. Alus pedantiškai išbaigtas.

Saison  5,2% labiau rodė norą putoti. Alus kiek skaidresnis, daugiau geltonos spalvos. Puta laikosi ilgai. Saison alaus stiliaus aš dar neprisijaukinęs. Neturiu susikūręs vaizdinio kokio alaus tikiuosi. Todėl kas kart ragaujant konstruojamas standartas. Aromate vėl nieko daug pasakančio aptikti nepavyksta. Skonis pilnas, neleidžiantis suabejoti. Vos juntamas kartumas jau pačioje gurkšnio pradžioje, bet greitai dingstantis. Toliau kiek grybšteli angliarūgštė. Kai tik ji atleidžia, poskonyje grįžta kartumas, tik dabar jis sausas, džiovinantis, apkabinantis liežuvį. Kartumas po kiek laiko dingsta, bet alus kažką palieka. Šiluma ir dilkčiojimas primena ant etiketės paminėtą pipiriškumą. Taip, tai jis, gražiausia savo forma. Saison standartas beveik sumodeliuotas.

Aludariai prieš išveždami pirmą partiją į prekybos vietas brūkštelėjo: pasakysim atvirai – jaudinamės. Aš paragavęs pirmus pavyzdžius pasakysiu atvirai – jaudinuosi dėl to kas bus toliau. 

Written by Modestas

2015-06-22 at 07:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

%d bloggers like this: