Ką geria ukrainiečiai?

Visi žinom, kad Europos futbolo čempionatas vyksta Lenkijoje ir Ukrainoje. Taip pat šiuo metu jau aišku, kas varžysis finale. Rašyti apie lenkišką alų ne taip aktualu, kaip apie ukrainietišką. Lenkija juk mūsų kaimynė ir labai norint galima apsilankyti ten ir patiems pasižiūrėti ką siūlo tenykščiai aludariai. Visai kitaip su Ukraina. Ji toliau, o iki mūsų atkeliauja ne pačios geriausios jų verdamos alaus rūšys. Tad norėčiau šiek tiek žvilgtelti ką galima paragauti Ukrainoje.

Jei lankysitės Ukrainoje, Jums vietiniai kaip susitarę kartos, kad negertumėte žinomų daryklų alaus. Ir paaiškins, kad tas alus iš tiesų verdamas pas juos ir yra prastesnis už vietinį. Prekybos centre rasite pakankamai gausų pasirinkimą vietinio ir beveik vietinio alaus. Toliau į demagogijas nesileisiu, pereisiu tiesiai prie alaus. Nespėjau susidaryti platesnio jų alaus rinkos vaizdo, o apžvelgiamas alus toks koks pakliuvo po ranka. Tiesa, vienas dalykas užkliuvo beveik visiems. Pas juos ant etikečių sunku rasti koks alaus stiprumas. Ne ant visų, bet ant daugelio alaus stiprumas nurodytas nugarinėje etiketėje. Ir tie skaičiukai įpinti prie visos alaus sudėties ir kitos informacijos.

Dėl alaus pavadinimų prašau nepykti, sunku iššifruoti ukrainietiškus pavadinimus. Jei žinote kaip tiksliai rašosi, prašom reikštis komentaruose 🙂

 Stare Mistro 4,8%

Kaip etiketėje pavyko iššifruoti, alus verdamas ir pilstomas išskirtinai Lvove esančioje mažoje darykloje (kiek mažoje ir kiek išskirtinai lieka tik spėlioti). Dar ten visko gražaus prirašyta, bet suvesti viską į sklandų lietuvišką sakinį nepavyko.

Pats alus labai šviesios blyškios geltonos spalvos. Putoja alus gražiai, smulkiai, švaria balta spalva. Puta laikosi ilgai. Aromatas paprasto gamyklinio lagerio. Skonis tvarkingas, su nežymiu prieskoniu. Skonis švarus, bet silpnas ir neišraiškingas. Poskonyje lieka švelnus kartumas.

Carling 4,0%

Nors visi sakė neimti tokio alaus, vis gi mano neišprusimas privedė prie to, kad norėjęs ukrainietiško alaus, gavau pagal licenciją verdamo angliško alaus. Na ir gerai, Ukrainoje virtas, reiškiasi ukrainietiškas. O be to įdomu, ko tie vietiniai taip purtosi.

Tenka šį alų lyginti su pirmuoju. Jis šviesus, lengvas, todėl ir palyginimui tinkamas. Spalva pastarojo tamsesnė ir gražiau besižiūrinti taurėje. Ji ne tik gražios geltonos spalvos, bet net gi panašu jog turi gintarinį atspalvį. Ragaujant atrodė, kad alus kartumo turi daugiau nei pirmasis. Bet tas kartumas skonyje išsiderinęs, pats skonis ne vientisas. Ragaujant atrodė, kad alus visiškai beveidis ir jam kažko trūksta.

Bila Nič 4,8%

Šio alaus gal net ir Lietuvoje galima aptikti. Kažkaip labai matyti motyvai ant etiketės.

Pilant alų į taurę iškart į akis krenta gausi puta. Ji smulki, nurudavusi. Kvapas malonus, atsiduoda obuoliais, kurie persipynę su tamsų alų lydinčia karamele ir skrudintu salyklu. Spalva tamsi, trukdo tik kiek per daug pastebimas rudumas. Skonis labai lengvas, švelnus, bet tai skonis ne tamsaus alaus. Toks alus vienam kartui, paragavimui. Jo atsigėrus atrodo, kad būtum pakramtęs džiovinto obuolio. Vėliau saldumas ir obuolio prieskonis pradeda atsibosti, jis apsunkina alų ir jo nebesinori.

Avtorskie 6,8%

Spalva įdomi. Ir taip varčiau taurę ir taip, bet pasakyti kas per spalva negaliu. Tiesiog gražu, kai toks alus taurėje. Ragaujant taip pat atrodo, kad skonis nenusakomas. Jis pilnas, sunkus, tirštas. Jaučiasi laipsniai. Neprasilenkia šis alus ir su saldumu. Tikrai įdomus, bet sunkiai apibūdinamas alus.

 Čorne 6,8%

Tos pačios daryklos kaip ir Avtorskie alus. Tie patys ir laipsniai. Šį kart tamsus alus. Spalva tiesiog juoda. Puta graži, kiek nusidažiusi, tiršta, ilgai besilaikanti. Taurė su šiuo alumi stovėjo greta taurės su Avtorskie alumi. Vaizdas iš ties buvo geras. Atrodo, kad jie sukurti būti taurėje ir džiuginti alaus mėgėją. Aromate jaučiama kava, degintas salyklas, prikepusi karamelė. Skonis švelnus, stiprumo nesijaučia visai. Kiek vėliau stiprumas išlenda, bet ne skonyje, o tuomet kai pradeda šilti viršutinis gomurys. Skonis suderintas, vientisas. Labai smagiai išlenda deginto salyklo kartumas ar net rūgštumas, kiek saldokas prieskonis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad visos ragautos alaus rūšys savaip įdomios ir geriamos. Gal tai ir todėl, kad nereikia sukti galvos dėl alaus kainos, nes ten jis pigus. Tiesa kai kurios alaus rūšys ten brangesnės, nei pas mus. Visi alūs išsiskyrė tvarkinga puta, nebuvo taip, kad nors prie vieno galėjai kabintis dėl jos nebuvimo ar nepakankamo buvimo. Ir tas jų alaus skonis toks artimesnis mūsiškiams, didelių eksperimentų su skoniu ten aptikti nepavyko.