Aludariai pasitinka pavasarį su žiemišku alumi

Lietuvoje už lango sau kelią bando prasimušti pavasaris. Ir nors sinoptikai vis grasina, jog bus sniego ir šalčių, kalendorius byloja, kad jau pavasaris. Vis šilčiau šildanti saulutė irgi apie tai primena. Net ir žibučių nuotraukų jau galima rasti internetuose.

Tokiu metu sukrunta aludariai, bando pristatyti naujienas, pasiruošti naujam sezonui. Tiesa, pernai nelabai jie krutėjo. Tačiau šiais metais į parduotuvių lentynas atsistojo net kelios naujienos. Visa tai įvyko per savaitę.

Kai jos visos sukeliavo į mano šaldytuvą, pasidarė aišku, kad etiketėse žodžius karamelinis salyklas ir kilmingieji apyniai pakeis vienokia ar kitokia variacija žodžio belgiškas. Belgiškas gerai, bet kai pavasarį pristatinėjamas alus virš 6 laipsnių, kuris turėtų šildyti ilgais žiemos vakarais, supranti, kad aludariai gerokai pavėlavo. Taip, dar už lango šalta, bet tokio alaus tikrai niekas nenorės prie pirmą kartą naujuosiuose metuose kepamo šašlyko.

Einame prie konkretaus alaus. Pirmas pasirodęs ir dar žiemą tai suspėjęs padaryti buvo Vilkmergės Reserve 6,1%. Apie Vilkmergę aš užsiminiau rašydamas apie Žmogšalą 3. Ten jų ragautas Rubis man labai patiko, o Ąžuolo nuvylė muiliškumu. Turint omeny, kad dar viena naujiena taip pat iš Vilkmergės, galima drąsiai kalbėti apie persikrovimą ir apie bandymą į rinką ateiti atsinaujinus ir visai su kitu požiūriu. Šiuo metu Vilkmergė turi savo alaus someljė, kuris važinėja po barus ir veda mokymus ten dirbančiam personalui. Vėliau bus galimybė sudalyvauti degustacijose. Būtent pokalbiuose su minėtu someljė paaiškėjo, kad baruose dirbantys žmonės ne tik kad nesugebėtų pasakyti kokio stiliaus jie alų pilsto, bet ir negalėtų išvardinti iš ko alus gaminamas. Ir šita didele spraga viena Vilkmergė sugalvojo užsiimti. Įdomūs žingsniai, smalsu kas jų iniciatorius.

Grįžkime prie alaus. O prie jo grįžti nesinori. Ką tik papasakojus apie gerus ir teisingus žingsnius, alus taurėje neatrodo toks teisingas. Etiketėje nurodyta, kad alus brandintas vyno statinėse, tačiau to brandinimo nesijaučia. Man šiaip vynas ir alus nesuderinami dalykai. Kur grūdas, o kur vynuogė. Pasigendu aš visų pirma balanso aluje. Jis toks labai nesusigulėjęs, sunkiai besigeriantis ir nieko neduodantis. Beveik kiekvienais metais visos kvortos buteliai po kiek laiko pasirodo stipriai nukainoti, reiks tada pabandyti paragauti dar kartą, gal bus įvykęs stebuklas, nes dabar alus nevertas savo kainos.

Vilkmergės Belgiškasis Dubbel 6,6% po ilgos pertraukos papildė Vilkmergės alaus seriją. Tai ne bandomoji, ne limituota, o pastovi partija. Ir vėl tenka minėti žodį deja. Nesigėrė šis alus kaip ir prieš tai buvęs. Tai sunkesnis alus, kuris turi būti subalansuotas. O čia labai stipriai šokinėja saldumas. Stiprumo nesijaučia, bet ir kažko kito taip pat nėra. Alus labai iš bėdos.

Sekanti naujiena, kuri dar oficialiai nepristatyta, atkeliavo iš Volfo Engalman. Belgiško stiliaus Flandrijos Pinta 6%. Galvojant pavadinimus Volfgangui fantazijos netrūksta. O vat virti alų sekasi kur kas prasčiau. Po pirmo gurkšnio net nesupratau ką geriu. Po antro norėjosi keiktis, o po trečio vartoti šventųjų ir dievybių vardus. Pavarčiau skardinę ir pasidarė aiškiau. Miežių salyklo ekstraktas, apynių ekstraktas, prieskonių ir žolelių ekstraktai. Visa tai sudaro sleikštoko skonio užsaldintą alų.

Paskutinis į taurę subėgo Kalnapilio 4,5 Select silpnasis alus. Pažiūrėkit, kokie mes buki alaus mėgėjai atrodom aludariui. Didelėm raidėm užrašyta 4,5. Na, kad visi matytų, jog čia tikrai silpnas alus. Tada dar užrašoma, kad tai silpnas, čia tiems, kas galvoja, kad 4,5 yra skaičius be reikšmės ir tik po to kažkokiom neįskaitom raidėm užrašoma, kad tai Session beer. Čia turbūt užsieniečiams, kam ta lietuvių kalba. Ir kai jau buvau beveik įsitikinęs, kad šis lengvas Kalnapilio alus niekaip nepataisys reikalų po visiškai blogų trijų pavyzdžių, jis ėmė ir nustebino ir net privertė pamiršti tuos pavėluotas belgiško tipo nesąmones. Puikus, stiprus, pilnas lageris. Su daug skonių, su geru, tvirtu kūnu, su geru poskoniu. Vasarą prie alaus lentynos kaimo krautuvėlėje ilgai rinktis nebereikės.

Prasibėgus per alaus lentynas

Prabėgo savaitgalis. O savaitgalį galima sau leisti daugiau. Galima prasibėgti per alaus lentynas prekybcentriuose ir pasižiūrėti kas ką naujo pasileido į rinką. Juk pavasario ir vasaros sankirtoje aludariai naujienų negaili. Ir tampa taisykle, kad tokioje sandūroje atsiradusios alaus rūšys labai stiprios nebūna.

Tokio alaus skonis burnoje laikosi trumpai, tai ir aš per visas tas pseudo naujienas prasibėgsiu trumpai.

Vilkmergės Citra Apynių 5,3%

Baigėsi į Vilkmergę plaukę marketinginiai pinigai. Naujam alui pristatyti nebekankinamas alaus daryklos direktorius, nebereikia jam vargti rinktiniai publikai pristatinėjant savo alų. Tiesiog jis atsiranda lentynose ir tiek.

Citra apyniai labai charakteringi savo sukuriamu skoniu ir aromatu. Todėl ko tikėtis iš šio alaus buvo aišku. Skaidri, švari, geltona spalva. Balta, tiršta puta. Jos tiek kiek reikia. Aromatas su niekuo nesupainiojamas, charakteringas citra apyniams. Bet skonyje būtent tų apynių ir pritrūksta. Pirmas įspūdis ir pirmas gurkšnis labai geri, bet kuo toliau, tuo alus darosi nuobodesnis. Jam trūksta kūno. Aludariai ant skardinės CITRA užrašė didžiosiomis, o į alų įdėti pagailėjo. Ir tas neryžtingumas iš visai padoraus galėjusio būti alaus padaro eilinį, bet geriamą alų.

Pasirodęs Šventinio elio pavadinimu ir vėliau tapęs Tamsiuoju eliu, Gubernijos eksperimentas prigijo ir yra vienas iš geresnių tamsaus alaus pavyzdžių Lietuvoje. Vos tik pasirodžius Ginatariniam eliui 5,7%, iš jo buvo galima tikėtis kažko panašaus į pirmtaką.

Bėgdamas į taurę alus puikiai atitiko spalvą. Tikrai gintarinė spalva ir nėra prie ko prikibti. Aromate dominuoja irisas. Ir daugiau apie nieką neleidžia pagalvoti. Kažkiek jaučiamas nemalonus saldus alkoholio aromatas. Pirmas gurkšnis buvo toks, kad norėjosi, kad tai būtų ir paskutinis. Stipriai persaldintas alus, karamelė lipa per padorumo ribas, visiškai jokio balanso.

Volfas Engelman Bohemijos Tamsusis 4,2%

Tamsus silpnas alus yra gerai. Tokio importinio galima rasti nemažai. Lietuviai tokio taip pat bandė išvirti. Ir dažniausiai visai neblogai sekėsi. Dundulio Dounkelis vienas iš tokių.

Šis alus kol kas parduodamas tik skardinėse. Įdomus sprendimas, pavadinti alų Bohemijos ir nesuteikti jam šansų pabūti stikle. Iš skardinės bėga rudai rausvas alus. Suformuoja tirštą, tvarią putą. Aromatas beveik be jokių užuominų, vos juntamas. Alų vertinti labai sudėtinga. Niekaip man nepavyksta skonio išsiryškinti. Jis geras, skanus, įdomus, priimtinas. Bet kas jį formuoja nusakyti sunku. Be jokios abejonės čia žaidžia salyklai. Maži laipsniai nepersiduoda į silpną kūną. Atvirkščiai, kūnas labai solidus, minkštas. Nors sudėtyje nurodytas cukraus sirupas, saldumas paskutinis dalykas ko šiame aluje ieškotum. Puikus Volfgango bandymas. Tikrai puikus.

Tauro Bravoro Rinktinis 5,4%

Atsidarei, paragavai, pamiršai. Ir dar pasijuokei iš originalumo. Yra Volfo Engelman Rinktinis? Ne, negirdėjom.

Ir vietoj apibendrinimų ir išvadų. Utenos Classic persidažė, bei Kalnapilis kamštelių akciją pasileido. Valio.

Black & White

Rašant apie alų karts nuo karto savo elektroninio pašto dėžutėje gali rasti laiškų su kvietimu į alaus pristatymo renginį arba su prašymu nurodyti adresą siuntinuko atsiuntimui. Dažniausiai tuo užsiima aludarių nusamdytos marketingo firmos. Tai daro profesionaliai, dalykiškai. Tačiau atsiranda ir saviveiklininkai, kurių veiksmai, spėju, nelabai su kuo derinti. Gaunu aš štai tokį laišką:

Jums rašo Andrius iš „Vilniaus alaus“ kadangi tiek Jus, tiek mes mėgstame linksmai išgerti ir pakalbėti apie alų. Nepaslaptis, kad „Vilniausalus“ išleido tamsų kvietinį alų.
Ką Jus manote apie šį alų? Ar este ragavę? Gal norėtumėte išbandyti?
Lauksiu Jūsų atsakymo.

Kalnapilis Grand Select

Kalnapilis toliau “šaudo“ pavadinimais, tikėdamasis pataikyti. Nepataikė su Dubble, kažkaip įdomiai ir su šituo. Išvis, paėmus šio alaus butelį į ranką ir paskaičius viską ką gamintojas užrašė ant etiketės susipainioji galutinai. Tiesa, prisipažinsiu, narstyti čia po kaulelį man kliūvančias vietas tingiu. Kai tik pradėjau rašyti apie alų, rašydavau kiek smulkiau. Dabar tikiu, kad šio blogo skaitytojas yra jau apsišvietęs ir išprusęs, ir supranta, kad 100% miežių salyklas, tai ne kas kita, kaip žodžių darinys kuris nieko nereiškia.  Skaitytojau, aš tikiu, kad ir kitus žodžius, užrašytus ant etiketės puikiai interpretuosi ir be mano pagalbos. A, tiesa, permatoma etiketė. Jei aš neklystu – tai pirmoji tokia ant mūsų žemelės. Na nors su tuo sveikinu aludarius, sugebėjot nors tuo nustebinti.

Jau būtų laikas nuomonei apie patį alų, bet dar truputį ne. Noriu pasidalinti dar viena įžvalga 🙂 Ar Jūs pastebėjote, kad Lietuvoje alaus rūšys iš didžiųjų gamintojų pasirodo pagal grafiką? Na nevisai tiksliai apibūdinau. Esmė tame, kad jei pristatoma viena alaus rūšis, kitos niekas nepristatinėja. Pernai metais taip buvo su atsinaujinusiu Utenos Pilseneriu, po jo ėjo Tauro Porterio eilė, tada Tauro Dvigubo Salyklo ir paskui Kalnapilis Dubble. Šiais metais vėl kartojasi panašus scenarijus. Švyturys pristato savo Old Port Ale. Nukabinėja plakatais miestų reklaminius stendus. Praeina mėnuo, jau Old Port Ale reklamas ima keisti Grand Select. Gal tai sutapimas, bet jei po šio alaus pristatymo praėjus trims-keturios savaitėms pasirodys didžiųjų nauja alaus rūšis, galėsiu tik pats sau pasitvirtinti sąmokslų teoriją 🙂

Apie alų. Gražiai, gausiai putojantis, puta laikosi ilgai, ji smulkoka. Nutamsėjusios geltonos spalvos alus kvape daug kažko neturi. Didiesiems būdingo nemalonaus aromato taip pat neturi, o tai jau gerai. Alaus skonis sunkesnis nei standartinio lietuviško lagerio.  Tą sunkumą greitai užgožia kartumas, kuris taip pat greit dingsta. Poskonyje lieka tik kruopelytė kartumo ir vos jaučiamas saldumas.

Pilsner, pilsener, pilzeno… Kaip iš tikrųjų?

Yra lietuvių liaudies patarlė – kaip pavadinsi, nepagadinsi. Pilsner ir Pilsener gali būti užrašytas taip Pilsner=Pilsener. Taip, tarp šių žodžių galima dėti lygybės ženklą. Bet va Pilzeno. Pilzenas juk Čekijos miestas, pretenduojantis tapti 2015 m. Europos kultūros sostine. Volfgangas ta proga jiems alučio išvirė?

Jei nesikabinėtume prie pavadinimų, galima pastebėti, kad Lietuvos alaus rinkoje užsimezgė pilsner karas. Jau rašiau, kad Utenos alus iš pagrindų atnaujino savo Pilsener ir tai vadinau logišku ir savalaikiu sprendimu. Gan ryškus lyderis alaus lentynoje ilgai vienas būti negalėjo. Čia į kovą stojo Volfgangas, tęsiantis savo senovės istorijos pasakojimų liniją. Kažkada, senai senai, tokio alaus parduodavom daugiausia. Pilzeno 4,7% gražiai tamstelėjusios geltonos spalvos, tipinės putos ir tipinio gamyklinio kvapo alus. Pagal laipsnius alus galėtų būti pavadintas silpnu, tačiau lengvai besigeriančiu pavadinti man būtų sudėtinga. Gan stipriai karbonizuotas alus su pakankamai stipriai išreikštu apyniuotu prieskoniu. Taip apibūdintas alus dar vis galėtų lengvai gertis, tačiau jam trūksta vientisumo, geriant vis kažkas bando išsiveržti į priekį nesuprasdamas, kad tai gadina bendrą vaizdą.

Prie iš esmės atsinaujinusio ir visai naujo šalia pastatyti galima ir jau senai besisukiojantį rinkoje Kalnapilio Pilsner 4,6%. Kalnapilis visai nesenai pakeitė visų savo alaus rūšių etiketes. Viską standartizavo ir suvienodino. Naują reklaminę kompaniją užsuko. Ir štai ką aš Jums mielieji pasakysiu- Kalnapilis alaus nebepardavinėja, jis pardavinėja savo vardą. Pasižiūrėkite bet kurį naujos reklaminės kompanijos reklaminį plakatą, ką dar be logotipų, mažesnių, didesnių ten matote? Nesistenkite kažką rasti, ten daugiau nieko nėra, tik logotipai. Bet aš čia nukrypau nuo pagrindinės temos. Taigi, Pilsner… Negeriamas…

Pabaigai ir apibendrinimui galiu pasakyti, kad kariauja prie kompų susėdę berniukai ir panelės, kas gražiau nupieš, o kada pasivaržysite skoniu?

Kolekcijos naujienos ir Volfas Engelman Imperial Porter

Specialiai alaus rūšiai skirta taure ar bokalu aludariai nudžiugina retai. Gal ne tiek retai, kiek daug rečiau, nei tarkim paprastais stiklais, kurie skirti bendram visų alaus rūšių naudojimui. Čia kalbu apie Volfo Engalman išleistas 0,3l ir 0,5l taures, skirtas būtent specialiai jų verdamam Imperial Porter. Viskas labai gražu ir taurė ne kasdieninė. Darau tai retai, bet šįkart nusprendžiu, kad galbūt verta paragauti Imperial Porteri iš jam skirtos taurės. Taurėje alus atrodo išties gražiai ir tokią taurę gavus bare man nuotaika tikrai pakiltų. Visai kas kita su alaus skoniu. Jis toks perdėtai tuščias, kad vadinti jį porteriu ir dar Imperial (kas mano durnai galvai žinoma kaip karališko atitikmuo) neapsiverčia liežuvis. Kita vertus, tai vis dėl to mano manymu geriausia ką šis bravoras verda, nes visa kita produkcija… Nežinau ar jau minėjau šiame bloge, bet kelis kartus teko ragauti jų alaus bare, taurė taip ir buvo palikta apypilnė. Grįžtant prie porterio, be tuščio skonio įspūdžio tik gurkštelėjus šio alaus, vėliau po truputi ant gomurio sėda degintas salyklas, apynių kartumas. Kad ir kaip ten bebūtų, porteriui šis alus per skystas ir nieko nebepribursi, net ir su gražiomis taurėmis.

Toliau kolekcijos naujienos:

Volfas Engalman Imperial Porteris 0,5l taurė ant kojelės

Volfas Engalman Imperial Porteris 0,3l taurė ant kojelės

Utenos alus 0,5l bokalas Žalgiris Šalenga

Bravaria Crystal 0,5l taurė

.

.

.

.

.

Čižo alus 0,4l stiklinė

Taura 1l bokalas

Taura 0,5l stiklinė

Kalnapilis Braun Ale 0,3l taurė ant kojelės

.

.

.

.

Kauno alus 0,3l taurė

Kauno alus 0,5l taurė

Kauno alus 0,5l bokalas šoninis

 

Ralph & Alfie

Pingvi kartu su DansuDansu pagalba (jei gerai apdorojau informaciją) gegužės vidury atkapstė apie naują Kalnapilio projektą. Tik užmečiau akį į plakatą, iškart nusprendžiau, kad alus bus:

– jei negražiai – tai š****

– jei delikačiau – tai niekam tikęs.

Su tokiomis mintimis laukiau, kol alus pasirodys prekybos centruose, kad savo prielaidas pasitvirtinti arba pasineigti. Pasirodė. Reik ragaut.

Kolekcijos naujienos

1. Kalnapilio 0.5L taurė Kaštonų
2. Kalnapilio 0.5L taurė Medutis
3. Kalnapilio 0.5L taurė Juodasis Gintaras
4. Kalnapilio 0.3L taurė ant kojelės
5. Utenos alaus 0.5L bokalas Cota
6. Utenos labai sena

Firminės parduotuvės

Kas yra firminė parduotuvė?

Mano supratimu tai tokia parduotuvė, kurioje gamintojas pasiūlo pirkėjui visą savo asortimentą, asortimentas yra šviežias ir gali būti netgi pigesnis, nei prekybos centre. Taip pat naujas, rinkoje pasirodęs produktas, pirmiausia atsiranda būtent tokioje parduotuvėje. Ir dar, manyčiau, kad visa tai pasiūlyti, firminė parduotuvė tūrėtų būti įsikūrusi šalia tos vietos, kur produktas gaminamas.

Kodėl man užkliuvo firminės parduotuvės? Viskas labai paprasta. Kalnapilis paleidęs savo grupę feisbuke pasiūlė už mažą kainą įsigyti savo alaus skardinėse būtent firminėse parduotuvėse. Pagalvojau, kad firminė parduotuvė yra tik Panevėžyje, šalia gamyklos, tačiau didžiam mano nustebimui, buvo pateiktas ilgas firminių parduotuvių sąrašas. Tą sąrašą galite nesunkiai rasti nuėję į Kalnapilio internetinę svetainę. Taigi tame sąraše yra paminėtas ir Kaunas. Susivedu adresą į internetinį žemėlapį ir matau kad ta vieta netoli stoties turgaus.

Daug žadanti Kalnapilio firminės parduotuvės išorė

Tikrai ten esu praėjęs ne vieną kartą, bet nepamenu jokios parduotuvės toje vietoje. Važiuojam patikrinti. Net ir stovint prie adrese nurodyto namo nepamatysi jokios užuominos apie Kalnapilį. Tik kiek toliau ant kampo kabo gretimai esančio baro iškelta Švyturio reklama. Einu link vienintelių durų, lendu į vidų į tamsią patalpą. Mda… Gal nutylėsiu kokių ten prisirinkę klientų, tik pasakysiu, jog mėgaujasi jie firminiu alum iš plastikinių vienkartinių bokalų. Stovi trys kranai. Ant dviejų šviečia užrašas „Vilniaus alaus darykla Tauras“. Pilsto irgi Taurą. Na bent ar visas Kalnapilio alaus rūšis turi? Ne, naujai seno Medučio ir naujai naujo Juodojo Gintaro ten nerasite. Bet užtai yra Faxe juodose skardinėse (kaip jis ten vadinasi?). Na ir kainos standartinės. Tiesa Tauro asortimentas berods irgi visas surikiuotas. Ir net šaldytuvas firminis yra. Atributika? O ką tas žodis reiškia? Griežtai uždraudžia fotografuoti viduje. O taip norėjosi įsiamžinti su charizmatiškaisiais klientais.

Kaunas pats turi dvi alaus gamyklas: Kauno ir Ragučio. (taip taip, Avilys irgi bravoru save laiko. Bravarija? O jie ten tikrai tą alų verda?) Taigi gavęs kultūrinį šoką sumąstau paprasčiausiai pasižvalgyti po kitas firmines parduotuves. Kauno alus šalia gamyklos turi tokią. Interjeras nėra giliai įsirėžiantis į atmintį, bet alaus ten gausite ir už priimtiną kainą. O ir pasirinkimas gan didelis. Šiaip Kauno alus verda išties daug alaus rūšių ir ten jų visų tikrai nėra, na, bet kaip jau ir sakiau, daugumą, didžiąją daugumą, ten rasite. Šaldytuvų ten nėra, nelabai būtų jiems ir vietos. O pardavėjos paklausus apie atributiką, matosi, kad tą klausimą ji girdi kasdien ir ne po vieną kartą. Kad ir susierzinusi, bet paaiškina, kad tokiais tiražais negamina, kad dar galėtų ir pardavinėti.

Ragučio firminė parduotuvė turbūt idealiausiai atitinka tokios parduotuvės manąjį supratimą. Sakysit, randi tai ko tau reikia ir jau geriausia? Bet štai jums argumentai. Įėjus į vidų bent neatgrasu ten būti ir nesinori bėgti lauk. Visas alus firminiuose šaldytuvuose. Asortimentas visas, koks tik gali būti. Alus, sidras, vynas, energetiniai gėrimai, gira, limonadai. Kainos mažesnės nei parduotuvėje. Iš patirties galiu pasakyti, kad ten naujienos pasirodo pirmiausiai. Reikia atributikos? Prašom, visa palangė nukrauta. Netgi jei kažko labai reikia ir to yra sandėlyje, pas darbuotojas gali užsisakyti. Deja fotografuoti vėl neleido. Tik ne griežtai, o paprasčiausiai pasiklausus telefonu valdžios. Ir dar. Ragavot naujojo Fortas Ekstra? Skaitėt etiketę apie šviežią alų? Buvau parduotuvėje birželio 11d. Alus šaldytuve birželio 10d. pilstymo.

Tai tiek apie firmines parduotuves Kaune. Apie jas ir gamintojų požiūrį į tai pasidarykite patys.

O kokia situacija Lietuvoje. Visose nesu buvęs, bet kelias galiu paminėti. Firminė prie Švyturio gamyklos kiek pamenu turi visą asortimentą ir galima įsigyti firminių taurių ir bokalų. Daugiausia pasiūlyti gali prie bravorų-restoranų įsikūrusios parduotuvės. Tokios, kokios yra šalia Bravarijos Vilniuje ar prie HBH Juozo Žibininkuose. Visą savo asortimentą ir puikiomis kainomis šviežio pilstomo alaus galima įsigyti Vilniaus alaus firminėje „13 statinių“ parduotuvėje. Važiuojant į biržą Biržuose buvom stabtelėję prie Alaus putos bravorėlio. Šalia buvo ne parduotuvė, bet bariukas. Visvien gavom ir etikečių ir padėkliukų. Alaus irgi kokio tik nori. Jei negali išsirinkti kokio norėtum, čia pat įpils, galėsi paragauti ir išsirinkti. Pakruojyje, šalia Davros daryklos yra parduotuvė, kurioje jų gaminamas alus bei bokalų ir taurių šioks toks pasirinkimas.

Iš visų čia paminėtų vietų, gal tik Kalnapilis ir Kauno alus skambiai užsivadinę tas vietas firminėmis parduotuvėmis. Na bet jei su tokiu „veidu“ alaus gamykla „išeina“ prie vartotojo, tai jau čia jų problema, o gal jokios problemos nėra?

Kolekcijos naujienos

1. Gubernijos taurė

2. Utenos 0.3L stiklinė

3. Kalnapilio litras su mažu logo

4. Horn honey porter 0.3L taurė banguoto stiklo

5. Gubernijos ekstra 0.3 taurė