Kepti sparneliai ir alus iš bačkutės

Šiame bloge dar nė karto nerašiau apie alų kuris supiltas į 5l bačkutę. Tokių bačkučių pasirinkimas Lietuvoje negausus. Galima ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti. O ir kaina jų ne per akcijas dažną išgąsdina. Juk sumokėjus už tokią 60 lietuviškų pinigų, puslitris atsieina 6 litus. Tačiau, labai dažnai joms taikomos nuolaidos ir tada jos kainuoja nuo 25 iki 30 litų. Vieną tokį nukainavimą užmačiau ir aš, be to alus buvo nematytas iki tol, tad nusprendžiau nusipirkti. Kiek teko gerti iš tokių bačkučių, tai alus iš jos bėgdamas stipriai putoja. Kvietinio alaus puta standartiškai ir taip jau būna gera, gausi, smulki, tiršta, o iš bačkutės pribėgo taip, kad galėjai peiliu pjaustyti. Kaip jau minėjau, pirmą kartą rašau apie taip išpilstytą alų ir pirmą kartą tenka rašyti, kad alus nors ir vokiškas, bet netvarkingas. Iki šiol visada ragaujant vokišką alų sunku būdavo prikibti. Jis būdavo nuobodžiai tvarkingas su mažais niuansais. Licher Weisen 5,4% ne toks. Taurėje gan tamsios gelsvai rudos spalvos, kvape mažai užuominų į kvietinį alų. Skonis jo taip pat šiaip sau. Būna vaizdas išsiliejęs, tai taip pat ir šio alaus skonis. Kvietinis salykliškumas jaučiasi, tačiau jis pavandenijęs ir toks be vietos. Galiu tik pripažinti, kad šis kvietinis buvo prasčiausias iš mano ragautų.

Pirkdamas minėtą alų, tiksliau stovėdamas su juo eilėje prie kasos, pagalvojau, kad būtų visai gerai kažką pasigaminti prie tokio kiekio alaus ir smagiai pavakaroooot. Nesenai buvo žiūrėti Virtuvės mitų griovėjai (berods taip jie vadinasi). Jie gamino sparnelius. Nusikosėjau receptą iš jų ir apie jį dabar papasakosiu.

Aš tikrai nepretenduoju į kulinarinių blogų aukštumas, kur surašyti receptai arbatinio šaukštelio tikslumu. Mane tokie dalykai nervina. Juk neimi šaukštelio ir nepili 2/3 šaukštelio druskos, 8/15 šaukštelio vidutiniško smulkumo pipirų ir t.t. Nežinau, kaip Jūs, bet aš virtuvėje viską darau vyriškai. Darykit ir Jūs taip, bus daug skaniau 🙂

Čia surašyti kiekiai gali skirtis. Tiesiog proporcingai viską sumažinkite arba padidinkite. Taigi, imam 2 kg. vištos sparnelių, verčiam juos į kriauklę. Šalia kriauklės pasidedam nemažą indą, kad visas kriauklėje esantis turinys tilptų ir dar galėtume viską gerai po to išmaišyti. Sparnelius nuplauname po šaltu vandeniu ir dedame į indą. Imam keturias vidutinio dydžio kriaušes. Jas aš pjoviau į tris dalis. Na taip pakankamai stambiai. Tada taip pat stambiai supjaustome tris galvas svogūnų. Ant visko gausiai pilame vištienos prieskonių, kmynų. Imam į ranką lauro lapų. Kiek? Na kaip čia Jums pasakyti. Jei lapai stambesni, gal 10. Jei smulkesni – 15. O jei yra ir tokių ir tokių? Nesąmonė. Kaip ir sakiau, neįmanoma pasakyti kiek, ko dėti tiksliai, Jūs turite jausti. Jei nejaučiate, deja, turiu Jus nuvilti, Jums ne vieta virtuvėje. Taigi, lauro lapai paimti, juos tarp delnų sutrinam. Pakankamai smulkiai, bet iki miltų trinti nereikia. Visus juos beriame ten pat. Tada imame raudonojo vyno acto. Jo galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre. Jei nerandate ten, galima tada jo nusipirkti krautuvėlėse, kuriose pilsto aliejų. Be to, jis ten pigesnis. Tiesa, aš būtent tokioje radau raudonojo vyno actą apelsinų skonio. Tokį ir naudojau. Stop. Čia truputį reikia dėmesio. Su actu atsargiai, jo nepadauginkite. Na taip šliukšt šliukšt ir užtenka, nes jo padauginus ir suvalgius daugiau nei tris sparnelius, į tokį patiekalą vėliau bus sunku žiūrėti be šleikštulio. Na ir dar vienas pabarstymas. Tam imam cukraus su pavadinimu Demerara ir beriam negailėdami. Na ne kilogramą, bet ir ne žiupsnelį. Gal tinka ir kitas rudasis cukrus, bet aš naudojau šitą. Jo taip pat prekybos centruose pilna. Na va su pabarstymais ir baigta. Atsiraitojat rankoves ir neriat į sparnelius. Viską reikia gerai išmaišyti. Išmaišius nepamirškite nusiplauti rankų. Taip, kas toliau. O toliau yra du keliai. Indą su sparneliais galite kažkuo uždengti ir įdėti į šaldytuvą pasimarinuoti arba galite kepti iškarto. Imam blėką (mūsuose taip vadina tą kepimo daiktą, kuriame viską kepame), išklojame jį folija. Visą turinį verčiame lauk ir gražiai paskirstome. Pasistenkite, kad ta sparnelio dalis, kur daugiausia kaulų ir yra smulkiausia nežiūrėtų į viršų. Kepant ten greičiausiai keps ir gale liks tik nevalgomas džiuvėsis, jei ne nuodėgulys. Na ir viskas. Šaunam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepam. Kiek laiko kepam? Kaip tai kiek? Tol kol iškeps 🙂 Skanaus.

Saldžiai saldu

Ne kartą, ir tikrai ne du esu skaitęs, kaip užkandai prie alaus įsigudrina naudoti šokoladą. Būna ir kitokių saldžių variacijų. Ir tikrai aš į visą tai žiūrėjau labai skeptiškai. Bet sutapus keliems atsitiktinumams namuose vienu metu atsirado studentiško maisto ir Biržiečių Stout alaus. Kadangi alus saldus, gal net per daug saldus, sugalvojau prie jo ir pasiimti kaip užkandą studentiško maisto. Na ir, galiu pasakyti, labai neblogas derinukas. Siūlau turint progą ir patiems išbandyti. Žinoma, nebandykite kuomet Lietuvoje dvigubai šilčiau nei Afrikoje, nes alus stiprus, o dar saldumas, Jūsų organizmas gali nesuprasti kas darosi 🙂

Bebriena

Visi, manau, mėgstame prie alaus ką nors pakramsnoti. Apie čipsus, sūrius ar riešutus nėra ką ir papasakoti. Tačiau, apie užkandį, kurio teko paragauti ne per seniausiai, papasakoti tiesiog privalu. Tai – karštai rūkytas bebras. Nuotraukoje neišvaizdus dalykėlis. Čia, jei kam įdomu, galinė koja ir dubens kaulai, ir viskas kas aplink juos. Kvapas toks susimaišęs žuvies, medžio ir naudotų prieskonių. Pati mėsa tokia kiek guminė, skonis aišku labai įtakojamas prieskonių ir druskos, bet prie alaus pats tas. Gaila neatvežė uodegos, sako ji taip pat labai specifiška, bet gal kada ir pavyks paragaut.

Skanaus!

Alus keptuvėje

Tikrasalus.lt prieš kažkiek tai laiko paskelbė įrašą “Alus virtuvėje“. Po tuo įrašu radau nuorodą į dar vieną puslapiuką, o jame toks Giedrius Vilpišauskas dalinasi savo išgyvenimais tiek gyvenime, tiek virtuvėje. Ir būtent ten užmačiau vieną receptuką, kuriame naudojamas alus. Na ir žinoma nusprendžiau pats išbandyti. Ir ką jūs galvojat? Nu liuks, skanumėlis neišpasakytas, turėdami laiko ir noro būtinai išbandykite. Štai čia receptukas ir kaip ten viską daryti: http://giedrius-v.livejournal.com/40566.html

O čia kaip man gavosi

Skanaus!