Lauktuvės iš Anglijos

Sako, kad nėra Lietuvoje žmogaus, kuris neturėtų pažįstamo išvykusio į svečią šalį laimės ieškoti. Gal ir teisybę žmonės sako. Toks laimės ieškotojas, vardu Andrius, dar niekada nepamiršo manęs aplankyti grįžęs į gimtinę ir tai kiekvieną kartą kažkaip labai teigiamai mane pakrauna bent savaitei. Ir pastarąjį kartą jis grįžęs užsuko, ir lauktuvių atvežė. Lauktuvės šąlo šaldytuve, kol aš sulaukiau dar vieno finalo. Jau rašiau kaip ten yra su tais finalais. Ne visai tai buvo finalas, o visas Final4 ir kalbu aš apie Eurolygą. 2 vakarai, keturios rungtynės, 4 buteliukai alaus. Pats tas.

Panathinaikos vs Montepaschi Siena. Nepaeina lietuviams, aš išragauju Xingu Black Beer 4,6%

Visai man patinka ant butelio štai toks užrašas: Brewed in Brazil. Ragauju brazilišką alų, nu fain, ką čia bepridursi. Alus savo skonio yra kardinaliai kitoks nuo to ką teko ragauti paskutinį pusmetį. Puta kreminė, užterštos pienu kavos spalvos. Alaus spalva tamsi, bet ne juodai, o stipriai rudai. Na taip ruda, kad net juoda. Skonyje pirmiausia jaučiamas karamelinis saldumas, bet jis vėliau pradingsta. Tai tirštas, pilnas, su daug skonio, aromatingas alus. Tie skoniai tokie ne vietiniai ir ne europiniai, kad juos sunku ir atskirti bei apibūdinti. Iš kitos pusės taip malonu gerti, kai su kiekvienu gurkšniu gausi vis naują puokštę skonio. Poskonyje nusėda švelnus kartumas ir kepinto/deginto salyklo skonis.

Maccabi Electra vs Real Madrid. Užsiaučia Chuck’as, aš atsikemšu Zeitgeist 4,9%

Pagal spalvą tai tikras tamsus lager’is. Šįkart spalva tokia, kad taip raudona, kad net juoda. Puta tiršta, negausi. Kvapas, kaip ir skonis turi kažkokį prieskonį, kurį gali sukelti tik kokios nors žolės ar medžio įmaišymas į alų, bet, kad ir kaip stengiausi identifikuoti, niekaip neatradau kas tai per prieskonis. Ragaujant pirmiausia trenkia koncentruotas kartumas, vėliau jis labai greitai lenda į šešėlį ir pasirodo pagrindinis skonis susimaišęs su minėtu prieskoniu, kava, karamele ir šokoladu. Dar pridedam, kad visa tai su skrudėsio jausmu ir dar, kad skonis sausas. Poskonis gerai apyniuotas, atrodo, kad jo perdėm daug, bet galima pasakyti, jo tiek kiek reikia.

Real Madrid vs Montepaschi. Kšištofas išsimiega, Montepaschi sutvarko formalumus, aš ragauju Fuller’s London Pride 4,7%

Einu tikrintis ar tokio neragavau per galingąją degustaciją. Nors esu įsitikinęs, kad neragavau, bet vistiek pasitikrinu. Pasitikrinęs, kad įsitikinimai buvo geri, pilu į taurę. Graži tamstelėjusi gintariškai geltono atspalvio spalva. Putoja labai silpnai. Silpnokai man pasirodęs alus, gal dėl pirmųjų dviejų didelio aromatingumo ir turtingumo skoniais. Skonis turi prieskonį, poskonyje kiek išlenda kartumas, bet tik ir tiek.

,

Maccabi vs. Panathinaikos. Kiek nuobodu, rungtynės negražios, sveikinimai Želko su taure Theakston Old Peculier 5,6% rankoje

Gražiai, smulkiai, tirštai putojantis alus. Rubino raudonumo spalva. Nors stipriausias laipsniais iš visų ragautų, bet susigėrė lengviausiai. Kartumas atrodo toks, koks ir turi būti. Turi ir savąjį prieskonį. Į poskonį sėda daugiau prieskoniu, nei kartumu.

Tai va tiek to Final4 ir tų lauktuvių. Pirmi du stipriai rekomenduotini. Nors abu tik 0,33 l buteliukuose, skonio užteko su kaupu, tądien nebesinorėjo nieko. Antrieji du daugiau tradiciniai, išsiskiriantys tik savo prieskoniais, bet jokiu būdu ne prasti.

,

Dar kartą dėkui Andriui už lauktuves ir tikiuosi savotiškas pažadas dėl gruodžio mėnesio bus išpildytas. Yra čia tau ką ir su kuo veikt 😉

P.S. Jei kam reikia etikečių, kontaktai kontaktuose 🙂