Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Ragaujam

Lauktuvės iš Lenkijos

leave a comment »

Atrodo Lenkija čia pat ir gali pats ten nuvažiavęs parsivežti alaus. Bet apie tai kitą kartą.

Kartais taip nutinka, kad draugai paklausia ką parvežti lauktuvių ir tu nežinai ką pasakyti, nes dažniausiai žinai tik šalį į kurią jie vyksta ir daugiau beveik nieko. Tada tarsteli kažką abstraktaus. Tačiau šiuo atveju, kurį noriu Jums papasakoti, buvo kiek kitaip. Žinojau tikslią vietą iš kur bus vežamos lauktuvės, žinojau net gi konkrečią parduotuvę ir net turėjau internetinį puslapį, kuriame realiu laiku yra jų asortimentas. Ir net gi laiko turėjau ne čia ir dabar, o galėjau ramiai pasirinkti.

Išsirinkau ir nusiunčiau tokį sąrašą:

1. AleSmith Speedway Stout

2. Artezan Samiec Alfa BA

3. Pinta Imperator Bałtycki

4. Doctor Brew Molly IPA

5. Widawa Porter Bałtycki Wędzony

6. Hopkins Mowa Cieni

7. Hopkins Mississippi

8. Hopkins Transfuzja

9. Hopkins Lśnienie

10. Hopkins Angelene

Little Molly Doctor Brew Session IPAPirmi penki buvo pasirinkti, nes ratebeer.com overall’as sukasi apie šimtuką, o tai yra maksimumas. Kiti penki pasirinkti, nes norėjosi išbandyti naują bravorą. Iš 10 alaus rūšių mane pasiekė 4, iš kurių tik dvi atitiko tai, kas nurodyta sąraše. Kodėl taip atsitiko? Priežastis labai paprasta. Pirmi trys alūs toje parduotuvėje tikrai būna, tačiau užsakomi tik du kartus per metus ir limitas tai parduotuvei dvi dėžutės. Dažniausiai toks alus atkeliauja iki parduotuvės ir net nepastovi ant lentynos, nes būna užsakytas pastovių klientų iš anksto.

Angelene HopkinsSąraše ketvirtu numeriu įrašyta IPA atkeliavo, bet lengvesnė jos versija. O penktoje vietoje esantis Porter’is atkeliavo toks koks turėjo atkeliauti ir dar buvo pridėta geresnė jo versija, brandinta romo statinėje. Beja, yra versija brandinta burbono bei brendžio statinėse. Gaila, bet brandinta romo statinėje vertinama prasčiausiai.

Ragauti pradedu nuo sesijinės IPA Doctor Brew Little Molly 5% 50 IBU. Taurėje gražios tamsios geltonos spalvos alus, kuris drumstas. Standartinė, niekuo neišsiskirianti puta. Alus aromatingas, puikiai nosį glosto apynių aromatai. Geriasi alus kaip tikras sesijinis alus, lengvai ir nekliūdamas. Po kiek laiko ima ryškėti kartumas. Labai smagi puiki IPA. Originali jos versija turėtų būti išties nuostabi, reikės ateityje paieškoti.

Nuo sesijinės IPA’os peršoku ant stauto Hopkins Angelene 7,8%. Po pirmo gurkšnio akys virsta iš orbitų, jau senai begėriau sotų alų, o šis vienas iš geresnių sotaus alaus pavyzdžių. Alus tiesiog juodas, jokių ten rubino spalvų prieš šviesą, jis tiesiog Porter 19juodas. Puta nutamsėjusi, kol jos daugiau ji šviesesnė, jai susmukus ji patamsėja. Naudoti miežių dribsniai, skrudinti miežiai, skrudinti kviečiai, ąžuolo drožlės, džiovintos slyvos jau aromate sukuria visko tiek daug, kad atsirinkti tampa sudėtinga. Nesudėtinga atskirti tik gerai išreikštą vanilės aromatą, kuris susimaišęs su degėsiu, džiovintomis slyvomis, kava, šokoladu suapvalėjęs ir labai malonus. Skonis labai intensyvus, sotus, vanilė ir čia niekur nedingsta. Skonis suapvalėjęs, minštas, karts nuo karto išlenda puikiai pažįstamas džiovintų slyvų skonis.

Porter 24Toliau rūkytas Baltijos porteris Widawa Porter Bałtycki Wędzony 7,5%. Reitingai reitingais, kurie labai aukšti, bet šis alus ne man. Per sunkus, per daug rūgštus.

Widawa Porter Bałtycki Wędzony Rum BA 9,5%, nors ir vertinamas daug prasčiau už savo originalą, pasirodė daug priimtinesnis. Apvalesnio skonio, ne toks rūgštus, saldesnis.

 

Reklama

Written by Modestas

2016-09-01 at 10:40

Įrašyta kategorijoj Alus, Lenkija, Ragaujam

Tagged with , , , , , ,

Sakiškių Tripel

with 8 comments

Sakiskiu tripelSakiškių Tripel 9,5% prekyboje pasirodė metų sandūroje, tad dabar jau praėjo geri du mėnesiai nuo jo pasirodymo. Nupirktas jis buvo iš karto, tik pasirodęs Kaune. Taip jau sutapo, kad šio alaus buvo paragauta pirkimo vietoje, nes su manim tuo metu buvo daugiau žmonių. Jau tada visiems iki vieno užkliuvo alaus išvaizda. O ir paragavus, vertinimai buvo ne kokie. Plaukiojančios mielės ir į molį panašus alus bylojo, kad Sakiškių aludariai arba paskubėjo jį paleisti į prekybą arba kažkur kažkas nesigavo.

Man pačiam sunku suvokti, kad taip atrodantis alus galėjo pasirodyti prekyboje. O dar sunkiau suvirškinti tą faktą, po to, kai iš Sakiškių pusės buvo transliuojama apie kokybę, brangias žaliavas. Nepamirškim ir alaus kainos, kuri yra aukštesnė, nei vidutinė. Ir visa tai sudėjus jie lengva ranka paleido tai į rinką. Per brangu išpilti? Vartotojas vieną klaidą atleis? O gal jis mažiausiai rūpi?

Kol aš palikau alų nusistovėti šaldytuve keliems mėnesiams, vis viename ar kitame pokalbyje paliesdavome Sakiškių alaus temą ir beveik su visais prieidavome vieną bendrą išvadą – aludariams koją kiša arogancija ir kritikos atmetimas. Tačiau čia reikėtų stabtelėti ir kritikos strėles pristabdyti. Būta gandų apie kelias naujas jų rūšis, tačiau jos taip ir nepasirodė. Viena iš jų stautas su kokoso drožlėmis, kitas kažkas ką vertą pasidėti net brandinimui taip ir nepasirodė. Nors lyg ir buvo išvirta. Tad, galbūt, atsiliepimai aludarių ausis pasiekė. Ir dabar naujienomis jau vadinamos senos alaus rūšys su patobulintais receptais. Kaip antai Saison su ruginiu salyklu.

Ir štai atėjo diena, kuomet leidau sau ištraukti iš šaldytuvo buteliuką liūdnai pagarsėjusio alaus. Susistovėti alui nepavyko ir per kelis mėnesius. Kad ir kaip atsargiai buvo alus pilamas, mielių perteklius vis dėl to viską sugadino. Tiesa mielių dribsniai matyti pirmą kartą ragaujant metų pradžioje, dabar susmulkėję. Alus nešvarios molio spalvos ir taurėje labai nesižiūri. Palaukiu pusvalandį, bet nuosėdos labai nenoriai sėda į dugną. Aromatas salsvas, nėra alkoholio užuominų. Alus sausas, pilno kūno, vos jaučiamas saldumas. Ne visuose gurkšniuose jaučiamas alkoholis. Bet man kaskart vis buvo sunku gaudyti kažką aluje, buvau užsiciklinęs ant jo išvaizdos ir tai per ne lyg blaškė. Iš 0,33l buteliuko nemažai pasiliko butelyje, nes bėgo drumzlės. Taurėje alaus taip pat pasiliko nemažai. Tad paragavimui buvo likę nedaug. Dar vienas šūvis pro šoną iš Sakiškių pusės. Sėkminga pradžia jau senai pamiršta, paskutinės partijos nuvylė, o šis beveik pribaigė tikėjimą, kad gali būti gerai.

Written by Modestas

2016-02-10 at 08:00

Davros Chicago’s alus

leave a comment »

Chicago's alus DavraŠią vasarą važinėjantis po Lietuvą teko apsilankyti ir Pakruojyje. Ten yra firminė Davra alaus parduotuvė. Alus joje bėga nenutrūkstama upe. Pilna jų atributikos. Tokia smagi vietelė. Ir nors alaus ten buvo nusipirkta, atskiro įrašo nebuvo. Nors vis galvoju, kad seniau ragautas rūšis reiktų aprašyti iš naujo.

Būnant firminėje parduotuvėje ir stebint iki negaliu išbaigtą šios vietos įrengimą, jaučiasi vienas labai svarbus dalykas- alaus darykla Davra turbūt viena iš pirmųjų, kurie puikiai susitvarkė finansus. Ir tiems finansams susitvarkius, tapus nepriklausomiems nuo rinkos svyravimų, aludariai nepuolė eksperimentuoti, kažko keisti, veržtis ten kur jų galbūt ir nereikia. Tiesiog toliau virė alų, tiekė tiems kam jo reikėjo ir viskas pas juos klojasi iki šiol labai gerai.

Tas neeksperimentavimas lėmė tai, kad alaus rūšių gausos Davros aludariai neturi. Naujienomis taip pat nedžiugina. Todėl pasirodęs naujas alus yra šiokia tokia naujiena.

Ką geriausiai moka Davros aludariai, tai puikiai išgauti šieno, žolės salyklinį poskonį. Jų verdamas Daujotų alus puikus to pavyzdys. Jis veik toks pats visada ir niekaip neatsibosta.

Naujas Davros alus Chicago’s 5,6% lygiai taip pat gali būti charakterizuojamas. Puikaus salyklinio poskonio alus ir nuo Daujotų jis skiriasi tik tuo, kad panaudotas karamelinis salyklas. Karamelinis salyklas suteikia alui puikią rubino spalvą, duoda saldumo, kuris vėliau ima įkyrėti, bei alui duoda tvirtesnį kūną.

Šio alaus paieškos gali ir užrukti, o jį radus būkite pasiruošę nepagailėti daugiau nei 3€.

Written by Modestas

2016-01-06 at 10:02

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

Siledos bardakas

with 2 comments

Gurmans ChokolateLapkričio pradžioje ragavau Gurmans alų, spjaudžiausi, keiksnojau ir sakiau, kad daugiau niekada. Bet tik tie patys išsileidžia alų pavadinimu Velnio kraujas, paleidžia naują taurę ir aš vėl lipu ant to pačio grėblio.

Nežinau kaip kituose miestuose, bet Kaune naujai atidaromose prekybos centruose įsikurdinėja Alaus meistrai. Ten pirkau ir pirmus Gurmans alaus pavyzdžius. Jokio įspūdžio tos vietos nepaliko. Atėjau, pamačiau, pamiršau. Bet kai aš skaičiavau Sakiškių alaus rūšis ir sakiau, kad jų tempas yra nerealus, ėmė lysti informacija, kad Alaus pirkliuose galima ne ką mažiau naujienų nusipirkti.

Visos naujienos pilstomos. Kadangi jų daug, kad visas paragauti gali tekti apvažiuoti ir ne vieną parduotuvę. Nes tai neturi, tai neatvežė, tai pasibaigė, tai bačka brokuota pasitaikė, pajungt negali. Ir kiek ten ko iš tikro išvirta jau reikia spėlioti. Štai ant etiketės, kurią klijuoja Raudondvario plente įsikūrusi pilstykla, galima suskaičiuoti 12 išvardintų alaus rūšių. Ant etiketės, kurią klijuoja Krėvės prospekte įsikūrusi pilstykla, jau tik (?) 11 rūšių. Bet tos rūšys ne visos vienodos, pavadinimai skiriasi, kai kurių vienur yra, kitur nėra. Bardakas totalus.

Velnio kraujasĮdėsiu kelias nuotraukas, kam bus įdomu pasistudijuoti, galėsit pasididint ir pasižiūrėt kas ten kaip su etiketėmis ir rūšimis. Nes pridėti vienodų nuotraukų su bambaliais nei šis nei tas. Tiesa, dabar jau etiketės suvienodintos, ant jų puikuojasi keturių Kaune esančių vietų adresai ir rūšių likę 11, iš kurių dvi Gubernijos. Etikečių kolekcininkams užuojauta.

Keliaujam prie alaus. Kadangi jo daug, jis skiriasi nežymiai, tai ir perbėgsiu per visas trumpai ir neišsiplėsdamas.

Išplaukęs rytas 6,3%

Alus skaidrus, spalva graži, tamsiai gintarinė. Alus maloniai geriasi, salsvas. Toks, sakyčiau, geras darbinis alus, kuriam ir kūno netrūksta, o saldumas tik papildo.

Gurmans Cherry 6,6% ir Vyšnių Kriek 5,5%

Atrodytų, kad tai vienodi alūs, tik pavadinimai pamaišyti, bet mane patikino, kad Cherry yra kaip alaus kokteilis su vyšnių sultimis, o Kriek tai jau tikrai Kriek. O rezultate Cherry labai stiprus sunkus alus su jaučiamu vyšnių kompotu. Vadinamasis Kriek jau kiek geresnis ir ta vyšnia tokia, kaip nuo medžio nuskinta ir neprisirpusi iki galo. Tas rūgštumas puikiai jaučiasi ir netgi visai tinka.

Gurmans Chocolate 6,0% ir Gurmans Coffee 5,5%

Dar du beveik vienodi alūs, kuriuose perspausta su degintu salyklu. Alus bent jau putoja gražiai, o visa kita nieko gero. Coffee saldus, sunkus, šokoladinis kiek ramesnis, kartesnis, bet viskas pabėgę ir labai nenoriai geriasi.

Kauen Craft Stout’as 6%

Kas tas Kauen neklauskit, nežinau. Bet alus geras, sausas. Visas gerumas poskonyje, kuriame išryškėja sausas kartumas, kuris tiesiog puikus. Pilno kūno, bet tirštumo norėtųsi daugiau, nes geriasi per daug lengvai, kaip tamsus alus, o ne stautas.

Velnio Kraujas 8,8%

Tokį alų pirkdamas niekada nežinai ant ko užtaikysi, vis gi šis pasitaikė įdomus. Sunkiai apibūdinamas alus, bet paragauti jo reikia. Pats geriausias ir įdomiausias iš viso šito bardako.

Dar buvo ragautas Kauen Tamsusis Elis ar tai Craft Elis, bet net neverta apie jį rašyti.

Written by Modestas

2015-12-22 at 13:13

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , ,

Vilniaus alaus IPA (american)

with 7 comments

IMG_6786Ilgai pristatinėjęs eilę lagerių variacijų Vilniaus alus ryžosi išties kažkam naujo. Bet vėl gi, limituota partija, vos kažkiek ten butelių. Kodėl kažkas kiek kitokio Lietuvoje eina į tokias limituotas partijas man lieka klausimu.

Eksperimentuoti Vilniaus alus nusprendė su IPA ir pasirinko jos variaciją – American IPA 6,3%. Čia į gilius samprotavimus nesileisiu, tik paminėsiu, kad panaudoti apyniai (Chinook, Citra, Cascade, Amarillo) sutinkami ir kitose lietuviškose IPA’ose. Bet jei jau american tai american.

IMG_6793

Alus puikios tamsiai gintarinės spalvos. Putoja gražiai, puta stipri, gali suformuoti kokią nori kepurę. Kvape jaučiami apyniai, tačiau jų norisi daugiau. Pirmas gurkšnis pilnas apynių skonio, bet ne kartumo. Ir kai jau lauki poskonyje iškylančio kartumo, jis tik dingsta ir ateina saldumas. Geri dar ir dar, o kartumo kaip nėra taip nėra. Tik liekamasis saldumas. Jei šį alų vertinti kaip stiprų lagerį ar bock’ą, būtų labai ir labai gerai. Bet iki IPA’os jis netraukia ir IBU 58 čia nė su žiburiu nerasi. Dar prie gerumų nereikia užmiršti, kad alus stiprus, o alkoholio pojučio nėra, nei skonyje, nei kvape, nei gomurio šilumoje. Šį dalyką paslėpti pavyko labai gerai. 

IMG_6799

Written by Modestas

2015-09-28 at 08:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , , ,

Dundulis dar kartą atiduoda duoklę paprastumui ir idėjos jėgai

with 2 comments

cyrulis pilsMan patologiškai patinka geros idėjos. Nesvarbu kokia tai būtų sritis. Tiesiog kaip mažas vaikas žaviuosi kažkieno idėjomis, paprastomis, mano galvoje (kaip ir Jūsų) galėjusiomis kilti, bet nekilusiomis.

Idėjų, fantazijų žmogus gali turėti daug. Tačiau ne ką mažiau svarbu tas idėjas sėkmingai įgyvendinti.

Lietuviškame alaus pasaulyje geriausią idėjos ir rezultato santykį turi Dundulis. Kaskart pasiimi jų naujo alaus butelį į rankas ir gali suprasti, kad buvo idėja ir ji materializavosi. Bet visų pirma buvo idėja, o ne verdu, kažkas gavosi, sugalvojau kaip visa tai apipavidalinti ir paleidau. O tuo labiau pas juos nėra ir taip, kad yra mintis, bet rezultatas kažkaip nesigavo, bet jei jau išvirėm, prašom ragaukit.

Su Cirulis Pils 4,9% viskas nuobodžiai gerai, kaip ir iki tol ir visada. Idėja aiški ir suprantama – išvirti precizišką alų ir pasilygiuoti į vokiečius. Čia truputį ironizuoju. Bet kaip ten bebūtų idėja labai aiški – atsigręžti į klasiką, pastūmus eksperimentus į šoną. Ir Dundulis tai daro taip pat kaip ir eksperimentuoja. Pas juos paprastai niekada nereikš prastai.

Baltic wayPilnėjant taurei gelsvo, silpnai putojančio alaus, į nosį pradeda prašytis pirmi saldoki apynių aromatai. Arba medaus natas sukuria salyklas, bet per apynius sunku išskirti. Alus geriasi lengvai, salyklo ir apynio peštynės lieka visą laiką kol taurėje yra alaus. Viename gurkšnyje viršų ima apynys, kitame salyklas. O vat ant gomurio sėda kartumas, nuosaikus, bet kaip pilsneriui pats tas. Iki vokiško preciziškumo pritrūko visai nedaug – mažiau angliarūgštės kutenimo.

Dar daugiau apie idėją reikia kalbėti kalbant apie kitą, kooperuojantis su Pabaltijo kolegomis, išvirtą alų. Baltic Way 5,6% alus buvo išvirtas Baltijos kelio ir Pabaltijo valstybių nepriklausomybės jubiliejui ir jį virė Dundulis, estų Tanker ir latvių Malduguns. Nežinau kaip ten su latviais ir estais, bet Dundulis ir patriotiškumas, lietuvybė ir visi tie reikalai neatsiejami.

Koks iš viso to alus gavosi? Įdomus, turbūt vienas iš įdomiausių alaus rūšių kokias man teko ragauti. Kadagiai, rūkytas salyklas ir kitos, jau standartinės, alaus sudedamosios dalys padarė savo. Geri ir nesupranti ką. Ne ne, kad tai alus nesuabejoji, bet kas tai per alus gali spėliot ir spėliot. Ir to 0,33L neužtenka net į pusę klausimų atsakyti. Visaip galvojau kaip apibūdinti šį alų, bet geriau nei apibūdino jį breadandbeer.lt kažin ar sugebėsiu. Tai tiesiog crazy alus.

Prieš tave stovi tuščia stiklinė, tu sėdi ir galvoji, kiek daug jau išvirta Dundulio. Dar kelios naujienos šąla šaldytuve, gandai sklinda apie dar kelias naujienas. Pakrapštai pakaušį – ir iš kur visos tos idėjos ateina?..

Written by Modestas

2015-09-25 at 00:16

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , ,

Lenkija. Porteriai

with 5 comments

Grand Imperial PorterPagaliau linksmoji dalis. Ten kur aš jaučiuosi geriausiai – porteriai. Ką moka lenkai virti, tai porterius. Ten nuvažiavę galite imti bet ką, bus gerai arba labai gerai. Taip buvo ir šįkart.

Pradėsim nuo to, ką galima nusipirkti ir LietuvojeGrand Imperial Porter 8%. Tiesa čia išlindo tokia smulkmena. Man grįžus iš Lenkijos Alaus biblioteka savo FB patalpino įrašą būtent apie šį alų. Ir ten nurodo, kad jo stiprumas 7,2%, nors tokio stiprumo niekur nesu matęs šio alaus. Tai arba ten įsivėlusi klaida arba jie turi tai, ko neturi niekas.

Taurėje alus tamsus, bet ne toks tamsus koks galėtų būti. Ruda spalva visgi lenda. Puta vos patamsėjusi, jos mažoka. Ji nevirsta iš taurės, o tiesiog yra. Aromatas pilnas skrudėsio, karamelės. Skonis puikus, puikiai suvaldytas saldumas, salyklo rūgštumas. Kūnas pilnas, bet kartu jam kiek trūksta solidumo. Alus neišsausėja. Poskonis stiprus, tvirtas, ilgai besitęsiantis, šokoladinis. Tokį kartumą, kokį turi poskonis, turi juodas šokoladas. Ir poskonis trunka ilgai ir po kiekvieno gurkšnio gerėja, stiprėja, užpildo. Porteris geras, bet iki labai gero jam trūksta to tokio užtikrintumo. Dabar alus, imperinis porteris, geriasi lengvai ir tik geras poskonis jam duoda energijos. Aš iš porterio noriu rezultato iš karto, o po to tik desertui poskonis.

Black Boss PorterBlack Boss Porter 8,5% į taurę subėga visiškai juodas. Puta tiesiog pasaka, tikras kremas, tamstelėjusi. Aromatas silpnokas su karamelės likučiais. Skonis užpildo iš karto. Šis turi tai, ko trūko pirmąjam – pilnumo, sotumo jausmą. Visgi pirmam absoliučiam įspūdžiui trukdo saldumas. Man jo per daug. Nors alus užpildo, bet nesijaučia jokio minkštumo. Kuomet grįžta poskonis, alus dar pagerėja, užslopinamas saldumas, paliekant jam tik lengvą raziniškumą, sumaišytą su kava, juodu šokoladu. Tiesa pasakius iš šio alaus nesitikėjau nieko, o gavau tiek, kad ilgai pamiršt negalėsiu. O dar kai išgooglinau, kad jo šita versija skirta eksportui ir yra piktesnės 9,4% versija, pasidarė įdomu nejaugi gali būti geriau.

Komes Porter BaltyckiKomes Porter Baltycki 9% į taurę bėga kaip smala. Tirštas, juodas, puta pasidengia gerokai nusidažiusi ruda spalva. Daugelis tokią putą vadina kavos pavadinimu – Mocha. Reikia gal ir man šitą išsireiškimą įsivest. Aromatas pilnas kavos, karamelės. Kuomet paragauji ir pirma mintis būna, kad saldu, gal ir nėra gerai. Lauki kol tas saldumas nublanks, kaip buvo prieš tai, bet jis lieka visą laiką ir niekur nedingsta. Labai puikiai paslėptas alkoholis, nes aš neišvengiu to alkoholio ieškojimo kai matau tokius laipsnius ant butelio. Visas stiprumas kaip ir prieš tai buvusių poskonyje. Jis vėl puikus, stiprus, su visa puokšte skonių, kuriuos, tikiu, kiekvienas identifikuotų kitaip.

Tokie porteriai turi keliauti į rūsius ir ten gulėti. Po gero laiko jie skoniu taptų dar stipresni. Kaip bebūtų Lenkija vis dar tebėra gerų porterių šalis ir negrįžkite iš jos bent su vienu tokio alaus buteliuku.

Written by Modestas

2015-08-22 at 07:42

Įrašyta kategorijoj Alus, Lenkija, Ragaujam

Tagged with , , , ,

%d bloggers like this: