Davros Chicago’s alus

Šią vasarą važinėjantis po Lietuvą teko apsilankyti ir Pakruojyje. Ten yra firminė Davra alaus parduotuvė. Alus joje bėga nenutrūkstama upe. Pilna jų atributikos. Tokia smagi vietelė. Ir nors alaus ten buvo nusipirkta, atskiro įrašo nebuvo. Nors vis galvoju, kad seniau ragautas rūšis reiktų aprašyti iš naujo.

Būnant firminėje parduotuvėje ir stebint iki negaliu išbaigtą šios vietos įrengimą, jaučiasi vienas labai svarbus dalykas- alaus darykla Davra turbūt viena iš pirmųjų, kurie puikiai susitvarkė finansus. Ir tiems finansams susitvarkius, tapus nepriklausomiems nuo rinkos svyravimų, aludariai nepuolė eksperimentuoti, kažko keisti, veržtis ten kur jų galbūt ir nereikia. Tiesiog toliau virė alų, tiekė tiems kam jo reikėjo ir viskas pas juos klojasi iki šiol labai gerai.

Tas neeksperimentavimas lėmė tai, kad alaus rūšių gausos Davros aludariai neturi. Naujienomis taip pat nedžiugina. Todėl pasirodęs naujas alus yra šiokia tokia naujiena.

Ką geriausiai moka Davros aludariai, tai puikiai išgauti šieno, žolės salyklinį poskonį. Jų verdamas Daujotų alus puikus to pavyzdys. Jis veik toks pats visada ir niekaip neatsibosta.

Naujas Davros alus Chicago’s 5,6% lygiai taip pat gali būti charakterizuojamas. Puikaus salyklinio poskonio alus ir nuo Daujotų jis skiriasi tik tuo, kad panaudotas karamelinis salyklas. Karamelinis salyklas suteikia alui puikią rubino spalvą, duoda saldumo, kuris vėliau ima įkyrėti, bei alui duoda tvirtesnį kūną.

Šio alaus paieškos gali ir užrukti, o jį radus būkite pasiruošę nepagailėti daugiau nei 3€.

Du nepigūs lietuviški

Dar vienas įrašas įtakotas Regio blogo įrašo. Kažkaip kai juos nusipirkau, apie kitką, kaip panaudojimą Regio įrašo pavadinimo savo blogo įrašui, net negalėjau pagalvoti. Tikiuosi jis labai neužpyks.

Kuomet parduotuvėje už du pusės litro alaus butelius sumoki 11 litų, kitaip, nei du nepigūs lietuviški ir nepasakysi. Pirmasis, alaus daryklos Davra alus Linksmieji Vyrukai 6%. Pasirodęs jau senokai, lyg jau ir ragautas, bet dar neaprašytas. Alaus etiketė standartinė, tikrai netaikyta prie tokio butelio. Ir tas lipdukas-etiketė ant kamščio nei šis nei tas. Turbūt žirklėmis pakarpyta ir tikrai per didelė. Tik va, kad nuotraukoje nesimato, nes užklijuota kitoje pusėje, nei etiketė. Alus lengvai, tvarkingai putojantis, spalva gražiai nutamsėjusi oranžinė. Kvapas išduoda, jog ir čia nebus apsieita be karamelinio salyklo, kurį visi taip pamėgo naudoti. O vat alus skanus. Iki galiojimo pabaigos šiam alui buvo likę 5 dienos, bet kaip mažiukui tai labai dar daug ir, manau, šita sąlyga įtakojo alaus skonį.

Mažiukų, visai mažiukų, alų aš visada stengiuosi ragauti arti galiojimo pabaigos, nes jis ir taip galioja dvi savaites. Alus tuo laiku būna pačiam savo pike arba… surūgęs. Bet čia jau nuo laikymo sąlygų priklauso. Tai va, šis alus buvo pats tas. Atsiskleidęs, išsigryninęs. Stipriai į priekį išėjęs grojo salykliškumas. Viską užbaigė lengvas karstelėjimas. Aš esu įsitikinęs, kad netinkamu laiku ragaujant  t.y. per jauną, šis alus neturės nieko išskirtinio. Tad nepatingėkite paeksperimentuoti. Du buteliukai parduotuvėje, vienas ragaujamas tą patį vakarą, kitas kuomet alaus galiojimo laikas jau prie pabaigos.

Antrasis buvo jau ne kartą ragautas Dundulio Dounkelis 4,8%. Taip taip, čia tas ruginis alus, kuris man geresnis už Varniukus. Etiketė jau kaip turi būti, ji suteikia išvaizdai tolygumo, butelis dar neatrodo prabangiai, bet tokį šalia taurės pasistatyti jau daug smagiau ir jis nedvelkia pigiena. Sunku dar kartą apie jį rašyti, kai jis ragautas-perragautas. Tik dar kartą man pasitvirtino, kad jį reikia gerti laiku. Šį prakimšau per anksti. Jis buvo dar per plokščias, per skystas, jautėsi tik su niekuo nesumaišomas rugys. Kartais gira būna macnesnė, nei šis alus tądien. O grįžtant prie eksperimentų, tai skaniausias kokį esu gėręs šį alų buvo tris savaites išėjęs iš galiojimo…

Kaziuko mugė 2011 Kaunas

Jau praėjo gerokai daugiau nei savaitė nuo to laiko, kai Kauno senamiestyje šurmuliavo Kaziuko mugė. Na, Kauno valdžia, ar organizatoriai, o gal žurnalistai išsigalvojo naują (bent man negirdėtą) Kazimiero mugės pavadinimą. Aš liksiu prie savo ir pasakosiu apie Kaziuką. Taigi, žmonės, su kuriais teko bendrauti, sakė, jog šiemet Kaunas išsiskyrė alaus pardavėjų gausa. Vienas net piktinosi, kad einant Kaziuku kas antras pardavinėjo alų. Kiti lygino su Vilniuje savaite ankščiau vykusiu Kaziuku ir pasakojo, kad ten buvo mažiau prekiaujančių alumi. Nors, pasiskaičius alaus brolijos pateiktą sąrašą su prekybos vietomis, taip ir neatrodė. Slampinėjau po Kaziuką ir aš. Sunku kažką išskirti, daugiau viskas nuotraukose ir komentaruose po jomis.

Bet dar truputis teksto prieš vaizdinę medžiagą. Su Vilniumi palyginti negaliu, tačiau galima palyginti su rudenį vykusia rudens gėrybių muge. Šįkart medaus alaus buvo mažiau, o gal kai kurie aludariai to atsisakė išvis. Bet atsirado naujiena – karštas alus ir su šaukšteliu medaus įdedamo Jums matant. Gal ir geras išmislas, bet aš vėl gi būsiu prie savo, kad kam gadint du gerus dalykus juos suplakant į vieną. Mano manymu, medus aluje turi būti tam, kad suteikti jam spalvą ir šiek tiek aromato, kažką paryškinti skonyje, bet ne tam, kad alus būtų saldus. Beje, šnektelėjus su taip alų pateikiančiais pardavėjais, jie minėjo, kad su tokiu alumi reikia atsargiai. Parduosi per karštą, bus neskanu, parduosi per šaltą, vėl neskanu, o pataikyti į viduriuką, jau reikia mokėti.  Plius jis ne arbata, kuri ir pravėsusi skani. Alus atšalęs ar pravėsęs taip pat praranda savo skonį. Taigi geriausia pirkti (jei jau nusprendėte paragauti) kuo mažesnį tūrį tokio alaus, tuomet spėsite paragauti tą, ką ir nusipirkote.

Šiais metais nė vienas restoranas nepasigamino savo etikečių ir neužlipino ant kokio nors kaimiško alaus. Matyt pernai metų Bajorkiemio idėja nepasiteisino. Šiais metais keliose vietose matėsi Linkuvos alaus palapinės, kurių pernai nesimatė. Taip pat Kaune retai kur randamas Davros alus buvo pardavinėjamas netoli savivaldybės. Daugiau kažko naujo užmatyti neteko. Na teko, bet čia pasiklauskit kam įdomu asmeniškai 😉

PAPILDYTA. Na kaip aš čia pamiršau paminėti, kad fotkės tikrai ne mano. Tiksliau yra ir mano, bet tos visos gražios, tvarkingos, tai tokios fainos mergaičiukės, kuri vadinasi Vaida Virbickaitė. Ji dar ir vestuves pavyzdžiui gali pafotkinti 🙂 Bet čia jeigu ką.

O vat tiek aš vaikščiodamas, tiek Vaida, nesugebėjome pamatyti iš ties to, ko pamatyti neįmanoma. Už foto ačiū Linai.

Davra

Jovarų alus

Raginėlis

Linkuvos alus

Rozalimo alus

Ponoras

Organizatoriais ir pardavėjai žmonių trukumu skųstis neturėjo

Prieš metus niekas net pagalvot negalėjo, jog tokios vėliavos plevėsuos šalia viena kitos

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Kaziukas 2011

Davros Daujotų alus

Kuomet lankiausi Pakruojyje ir buvau užsukęs į Davros firminę parduotuvę nusipirkti stiklo į savo kolekciją, šaldytuvuose užmačiau į 5 litrų plastikinius bambalius išpilstytą Liuks alų. Ir kaina man rodos buvo labai juokingai maža, bet nebeatsimenu kokia. Tą kart daug nesigilinęs to alaus nenusipirkau. Vėliau teko girdėti ir skaityti nemažai atsiliepimų apie minėtą alaus rūšį, stebino, jog jį pamėgusios moterys. Ir visai nesenai atskriejo žinia, jog Liuks alų keičia patobulintos receptūros Daujotų alus.

Šio nusipirkti nepraleidau progos. Juk sakoma geriau vieną kart pabandyti, nei šimtą kart išgirsti. Alus išpilstytas į keramikiniais kamščiais užkemšamus pusės litro stiklinius butelius. Labai pataikyta su etiketės dydžiu ir klijavimo vieta, labai gražiai žiūrisi. Lipdukas, ant kurio galiojimo data ir Davros ženklas, saugo ar informuoja, jog butelis nebuvo atkimštas. Va šis galėtų būti subtilesnis. Taurėje švelniai oranžinės spalvos alus. Alus skaidrus, putos nėra, nors jos nebuvimą galėčiau aiškinti tuo, kad šiek tiek persistengiau su alaus atšaldymu. Kvape jaučiamas kepamos duonos aromatas. Alus lengvai geriamas, gaivinantis, nelenda ir skoniui nemaišo jokie pašaliniai prieskoniai. Kartumo šis alus turi, bet jį reikia išgaudyti paskleidžiant alų plačiau burnoje. Poskonis silpniausia šio alaus vieta, nes alų nurijus nieko nebelieka.

Kolekcijos naujienos

Na kažkaip visai netikėtai gan ženkliai pasipildė kolekcija visai naujais ir senesniais stiklais.

1. Ragutis 0.3L taurė SAHM
2. Vilniaus alaus 0.5L bokalas
3. Švyturio 0.3L taurė. Šios logo šviesesnis, mano turimos tamsesnis.

.

.

.

.

.

1. Bravaria 0.5L bokalas
2. Bravaria 1L bokalas

Apie juos rašiau twitter’yje.

.

.

.

.

.

Toliau Alaus brolijos su Zwerakų priešakyje išleista 8 stiklų serija:

1. Kanapinis 0.3L taurė
2. Alaus puta 0.3L taurė
3. Piniavos alučio 0.5L stiklinė
4. Davros Varniukų alus 0.5L stiklinė

.

.

.

1. Jovarų 0.4 L bokalas
2. Davros 0.3 L taurė ant kojelės
3. Jovarų 0.5 L bokalas
4. Dundulis 0.5L bokalas

.

.

.

Na ir gan netikėtai atrastas skirtumas. Ne šiaip milimetrais matuojamas, o jau per visą briedį. Dedam į kolekciją ir visiems giriamės, kad kolekcijoje 444 stiklai 🙂

Kolekcijos naujienos

1. Utenos 0.3L taurė stora kojele
2. Davra 0.5L stiklinė
3. Davra 0.5L bokalas
4. Švyturio 0.5L taurė nauja
5. Čili kaimo 1L bokalas
6. Gubernija Cup 0.3L taurė
7. HBH Juozo alus 0.3L taurė sahm

Firminės parduotuvės

Kas yra firminė parduotuvė?

Mano supratimu tai tokia parduotuvė, kurioje gamintojas pasiūlo pirkėjui visą savo asortimentą, asortimentas yra šviežias ir gali būti netgi pigesnis, nei prekybos centre. Taip pat naujas, rinkoje pasirodęs produktas, pirmiausia atsiranda būtent tokioje parduotuvėje. Ir dar, manyčiau, kad visa tai pasiūlyti, firminė parduotuvė tūrėtų būti įsikūrusi šalia tos vietos, kur produktas gaminamas.

Kodėl man užkliuvo firminės parduotuvės? Viskas labai paprasta. Kalnapilis paleidęs savo grupę feisbuke pasiūlė už mažą kainą įsigyti savo alaus skardinėse būtent firminėse parduotuvėse. Pagalvojau, kad firminė parduotuvė yra tik Panevėžyje, šalia gamyklos, tačiau didžiam mano nustebimui, buvo pateiktas ilgas firminių parduotuvių sąrašas. Tą sąrašą galite nesunkiai rasti nuėję į Kalnapilio internetinę svetainę. Taigi tame sąraše yra paminėtas ir Kaunas. Susivedu adresą į internetinį žemėlapį ir matau kad ta vieta netoli stoties turgaus.

Daug žadanti Kalnapilio firminės parduotuvės išorė

Tikrai ten esu praėjęs ne vieną kartą, bet nepamenu jokios parduotuvės toje vietoje. Važiuojam patikrinti. Net ir stovint prie adrese nurodyto namo nepamatysi jokios užuominos apie Kalnapilį. Tik kiek toliau ant kampo kabo gretimai esančio baro iškelta Švyturio reklama. Einu link vienintelių durų, lendu į vidų į tamsią patalpą. Mda… Gal nutylėsiu kokių ten prisirinkę klientų, tik pasakysiu, jog mėgaujasi jie firminiu alum iš plastikinių vienkartinių bokalų. Stovi trys kranai. Ant dviejų šviečia užrašas „Vilniaus alaus darykla Tauras“. Pilsto irgi Taurą. Na bent ar visas Kalnapilio alaus rūšis turi? Ne, naujai seno Medučio ir naujai naujo Juodojo Gintaro ten nerasite. Bet užtai yra Faxe juodose skardinėse (kaip jis ten vadinasi?). Na ir kainos standartinės. Tiesa Tauro asortimentas berods irgi visas surikiuotas. Ir net šaldytuvas firminis yra. Atributika? O ką tas žodis reiškia? Griežtai uždraudžia fotografuoti viduje. O taip norėjosi įsiamžinti su charizmatiškaisiais klientais.

Kaunas pats turi dvi alaus gamyklas: Kauno ir Ragučio. (taip taip, Avilys irgi bravoru save laiko. Bravarija? O jie ten tikrai tą alų verda?) Taigi gavęs kultūrinį šoką sumąstau paprasčiausiai pasižvalgyti po kitas firmines parduotuves. Kauno alus šalia gamyklos turi tokią. Interjeras nėra giliai įsirėžiantis į atmintį, bet alaus ten gausite ir už priimtiną kainą. O ir pasirinkimas gan didelis. Šiaip Kauno alus verda išties daug alaus rūšių ir ten jų visų tikrai nėra, na, bet kaip jau ir sakiau, daugumą, didžiąją daugumą, ten rasite. Šaldytuvų ten nėra, nelabai būtų jiems ir vietos. O pardavėjos paklausus apie atributiką, matosi, kad tą klausimą ji girdi kasdien ir ne po vieną kartą. Kad ir susierzinusi, bet paaiškina, kad tokiais tiražais negamina, kad dar galėtų ir pardavinėti.

Ragučio firminė parduotuvė turbūt idealiausiai atitinka tokios parduotuvės manąjį supratimą. Sakysit, randi tai ko tau reikia ir jau geriausia? Bet štai jums argumentai. Įėjus į vidų bent neatgrasu ten būti ir nesinori bėgti lauk. Visas alus firminiuose šaldytuvuose. Asortimentas visas, koks tik gali būti. Alus, sidras, vynas, energetiniai gėrimai, gira, limonadai. Kainos mažesnės nei parduotuvėje. Iš patirties galiu pasakyti, kad ten naujienos pasirodo pirmiausiai. Reikia atributikos? Prašom, visa palangė nukrauta. Netgi jei kažko labai reikia ir to yra sandėlyje, pas darbuotojas gali užsisakyti. Deja fotografuoti vėl neleido. Tik ne griežtai, o paprasčiausiai pasiklausus telefonu valdžios. Ir dar. Ragavot naujojo Fortas Ekstra? Skaitėt etiketę apie šviežią alų? Buvau parduotuvėje birželio 11d. Alus šaldytuve birželio 10d. pilstymo.

Tai tiek apie firmines parduotuves Kaune. Apie jas ir gamintojų požiūrį į tai pasidarykite patys.

O kokia situacija Lietuvoje. Visose nesu buvęs, bet kelias galiu paminėti. Firminė prie Švyturio gamyklos kiek pamenu turi visą asortimentą ir galima įsigyti firminių taurių ir bokalų. Daugiausia pasiūlyti gali prie bravorų-restoranų įsikūrusios parduotuvės. Tokios, kokios yra šalia Bravarijos Vilniuje ar prie HBH Juozo Žibininkuose. Visą savo asortimentą ir puikiomis kainomis šviežio pilstomo alaus galima įsigyti Vilniaus alaus firminėje „13 statinių“ parduotuvėje. Važiuojant į biržą Biržuose buvom stabtelėję prie Alaus putos bravorėlio. Šalia buvo ne parduotuvė, bet bariukas. Visvien gavom ir etikečių ir padėkliukų. Alaus irgi kokio tik nori. Jei negali išsirinkti kokio norėtum, čia pat įpils, galėsi paragauti ir išsirinkti. Pakruojyje, šalia Davros daryklos yra parduotuvė, kurioje jų gaminamas alus bei bokalų ir taurių šioks toks pasirinkimas.

Iš visų čia paminėtų vietų, gal tik Kalnapilis ir Kauno alus skambiai užsivadinę tas vietas firminėmis parduotuvėmis. Na bet jei su tokiu „veidu“ alaus gamykla „išeina“ prie vartotojo, tai jau čia jų problema, o gal jokios problemos nėra?

Eiliniame susitikime – neeilinis įvykis

Rašyta puslapiui priebokalo.lt

Šių metų sausio 16 d. „Alaus namuose“ rinkosi kolekcionieriai į eilinį kasmėnesinį „Kolekcionierių gildijos“ ir klubo „Prie bokalo“ rengiamą susitikimą. Kaip ir ankstesniais susitikimais į „Alaus namus“ susirinko apie 20 kolekcionierių iš įvairių Lietuvos miestų. Didžiausią pasirinkimą turėjo renkantys etiketes ir padėkliukus, kiek kukliau papildyti savo kolekcijas galejo kamštelių ir stiklų mėgėjai. Nebuvo pamiršti ir netradicinių kolekcijų turėtojai: kartas nuo karto šmėsteldavo minibuteliukas, plastikinė kortelė ar kinder žaisliukas. Nuo susitikimo pradžios praėjus valandai, kuomet mainų pasiūla/paklausa išseko ir kolekcionieriai prie alaus bokalų pradėjo pašnekesius apie orą, ant pagrindinės „Alaus namų“ scenos pakvietė Sigla. Šalia jos, ant kolonėlės buvo išrikiuota nemažai įvairių stiklų. Tarp stiklų matėsi ir puodelis, ir plastmasinis bokalas alui. Šalia kolonėlės įsitaisė ir eksponatų savininkas– Vidmantas. Jis ir pristatė, kad turbūt pirmą kartą Lietuvoje vyks alaus atributikos aukcionas. Tiesa, eksponatai buvo tokie, kad pradžioje susidomėjusių buvo nedaug. Bet paskelbus pirmojo iš pardavinėjamų stiklų pradinę kainą, susidomėjimas atsirado. Juk jei ir nereikia į kolekciją tokio stiklo, bet už 5 litus nors žmona turės kur gėlių pasimerkti. O ką jau kalbėti jei pradinė kaina 2 litai? Tiesa, azarto pagauti kainų kėlime, tokius, atrodo už dyką dalinamus stiklus, kai kurie nusipirko ir už 12-15 litų. Buvo pardavinėjami ir komplektai. Pirkdamas stiklinę, galėjai gauti puodelį. Įpusėjus aukcionui jau visi aludėje susirinkę kolekcionieriai buvo apstoję sceną. Girdėjosi vienas už kitą šmaikštesni komentarai, kainos vis labiau ir labiau kilo, ir iš simbolinių virsdavo bent jau padoriomis. Kai kurie kolekcionieriai už stiklus siūlė ne tik nacionalinę valiutą, bet ir mainams atsineštų kitų šalių monetų. Buvo ir tokių, kurie nerinkdami stiklų, pirko vos ne viską iš eilės. O vienu metu statymai netgi buvo pradėję važiuoti žemyn: vienam pasiūlius 6 litus, kažkas pasiūlė 5, greitai pasigirdo siūlymas pirkti ir už 4. Kaip ir visuose aukcionuose vertingiausi eksponatai buvo palikti pabaigai. Toks tądien buvo alaus daryklos „Davra“ 0.5 l. stiklinaitė. Pradinė kaina buvo 10 litų. Dėl jos į kovą pakilo beveik visi. Nors pradžioje už kitus stiklus kainą norėta kelti po 50 centų, bet buvo nutarta kelti mažiausiai po litą, už šią taurę kaina jau buvo keliama ir po 3 ir po 5 litus. Kainai pasiekus 35 litus, daugelis pasitraukė į stebėtojų gretas, toliau dėl taurės optimizmo pilnomis akimis kovoti pasiliko buvęs klubietis Remis ir Ugnė. Tačiau kainai pasiekus 40 litų ribą, deja, Remio optimizmas įsigyti trūkstamą stiklą išblėso ir jau atrodė, kad stiklas atiteks Ugnei, tačiau čia netikėtai kainą pakėlė aukciono vedėja Sigla, kuri įsigijo stiklinaitę už  46 litus. Pardavus šį stiklą aukcionas ir baigėsi, liko neparduoti tik trys eksponatai iš kurių vienas plastmasinis. Aukcionas baigėsi, susitikimas taip pat, bet bus kitų, gal ir aukcionas tokia ar kita forma taps tradiciniu?

Kolekcijos naujienos

1. Alaus darykla Davra 0.5L taurė
2. Horn English Ale 0.5L taurė
3. Bravaria 0.3L bokalas
4. Bravaria 0.5L taurė
5. Bravaria 0.3L taurė
6. Bravaria 0.1L bokalas