Rogue

Atėjo laikas geram alui. Vis atidėliojau šio alaus ragavimą. Tai naujienos iš Lietuvos trukdė, tai atostogos. Bet viskam savas laikas.

Rogue alų pasirinkau be priežasties. Tiesiog pamačiau teigiamus atsiliepimus vos paskelbus, kad jis pradėtas pardavinėti ir tos rekomendacijos suveikė. Šis alus išvirtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, importuotas į Olandiją, o iš ten Alaus gido aka Sanitex atvežtas į Lietuvą.

Kemšam pirmą butelį ir mano didžiam nustebimui iš atvežtų trijų rūšių Mocha Porter 5,3% yra pats silpniausias. Į taurę bėga tamsus alus, kuris prieš šviesą yra gražiai rubininės spalvos. Puta tiršta, gausi, laikosi ilgai. Labai ilgai. Aromatas su gerai išreikštu degintu salyklu, kuris dominuoja. Tokį kvapą turintis alus būna arba geras arba labai blogas. Tai priklauso nuo to kaip aludaris suvaldė degintą salyklą ir jo aitrų kartumą. Alus geriasi puikiai, burną pilnai užpildo kreminis skonis, sausas kartumas, vos jaučiamas juodas šokoladas ir vos jaučiamas prigesintas saldumas. Poskonyje apie save duoda žinoti kartumas, kuris pakankamai stiprus, gal net per stiprus ir tiesmukas. Pirmi šio alaus gurkšniai atrodė daug žadantys, tačiau vėliau alus pasirodė perdėtai vienodas, su stipriai išreikštu degintu salyklu tiek kvape, tiek poskonyje ir tai trukdė juo mėgautis.

Sekantis į taurę keliauja Hazelnut Brown Nectar 6,2 %. Brown ale tikrai brown. Išvaizda puiki, tik gal kiek silpna puta. Aromatas pasaka. Riešutų sviestas paslėptas aluje yra labai gerai. Visai nesenai atradau naują pramogą prie alaus – lukštenti riešutus. Na tuos kur parsiduoda su visai kevalais. Visi žinom žemės riešutus, bet Jūs paieškokit migdolų. Skonis tiesiog pasaka, nes tie kevalai pasūdyti, pats migdolas man saldokas, tai derinys yra puikus, o ir veikt yra ką. Vienu žodžiu rekomenduoju. Taigi, grįžtam prie alaus. Puta, nors ir silpna, bet vis dar laikosi puikiai. Skonis tiesiog nerealus. Taip gerai riešutai įmaišyti į alų, kad net šiurpas nubėga. Gurkšteliu, dar ir dar, ir vis bijau, kad tas skonis gali atsibosti, nes yra pakankamai intensyvus. Bet ne, neatsibosta, norisi dar. Taip, dar po kelių gurkšnių pasijaučia alaus stiprumas, taip, ateina šioks toks kartumas. Bet čia papildomos detalės kurias alus duoda, kurios jį papildo, o tas super gero alaus įspūdis išlieka.

Na ir trečiasis ir pats stipriausias – Dead Guy Ale 6,5%. Spalva jo tamsiai gintarinė, su puta prasčiausiai sekėsi iš visų. Aromatas malonus, salstelėjęs. Pirmas gurkšnis – nieko. Vėliau viskas gerėja. Aš nesu bock stiliaus gerbėjas, todėl man labai būna sunku vertinti tokį alų. Paprasčiausiai bock’ai man per sunkūs. Ir šis toks pats. Prikibt prie alaus nėra kaip, jis labai gerai tvarkingas. Bet tas sunkumas. Aš kalbu ne apie laipsnius ar dar kažką, tiesiog jis geriasi sunkiai, skonis nėra turtingas, bet pilnas. Jaučiasi per burnos kampučius prabėganti angliarūgštė.

Bendras įspūdis labai geras. Alus su aiškiai išreikšta idėja. Alus parodęs, kad gali būti kitaip.

Dar keli amerikiečiai

Samuel Adams Boston Lager 4,7% (5.60 Lt.)

Šio alaus galima rasti Lietuvos parduotuvėse/pilstyklose arba didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse. Pas mane ant stalo atsidūrė šis alus dėl kelių priežasčių. Pirma kaip bebūtų tai amerikietiško alaus atstovas, kurių Lietuvoje yra vienetai, o gal ir jis yra tas vienintelis. Antra, norėjosi pasižiūrėti kontrastą tarp to ką siūlo importuotojai Lietuvoje ir ką – Latvijoje. Praraja tokia didelė, kad net baisu.

Pats alus gražios oranžinės spalvos. Gausiai ir smulkiai putojantis. Puta laikosi ilgai. Na kaip ir viskas apie šį alų. Na gerai, saldokas lageris, kiek pilnesnis nei standartiniai lageriai ir lengvai karsteli pabaigoje. Dabar tikrai viskas.

Flying Dog Gonzo Imperial Porter 9,2% (1.95 Ls., ALEhouse)

Juodas kaip naktis alus. Tirštas, nenoriai net bėga iš butelio, atrodo, kad reikia trinktelėti per dugną kaip kokiam padažo buteliui, kad viskas išbėgtų. Puta tamsi, iki negaliu smulki. Laikosi tiek pat kiek makdonaldo sumuštinis laikosi nesugedęs. Toks tamsus tirštas alus būtų Lietuvoje, tikrai kvape dominuotų degintas salyklas, čia nieko panašaus. Apyniai ima viršų. Ragaujam. Pirmas gurkšnis ir šventė namuose prasideda. Kažkada reikia įsivardinti savo favoritus ir tas laikas atėjo. Jei dabar kas paklaustų koks alus buvo geriausias tavo ragautas, šiuo metu atsakymas būtų, kad tai Gonzo Imperial Porter. Šiame aluje susiduria dvi jėgos. Iš vienos pusės tave puola degintų salyklų ryškus skonis, virstantis juodo šokolado ir kavos skoniu. Iš kitos pusės IPA’oms būdingas apynių kartumas, kuris puikiai užbaigia skonių gamą ir nusėda poskonyje. Ir visa tai taip gerai žaidžia su kiekvienu gurkšniu, kad labai nesinori, jog alus baigtųsi. Pavadinimas šiam alui duotas nuo Gonzo žurnalistikos. Ir paragavus alaus, pavadinimas įgauna naujų spalvų.

Flying Dog Double Dog Pale Ale 11,5% (2.35 Ls., ALEhouse)

Po neišdildomą įspūdį palikusio porterio, kažko panašaus laukiau ir iš šio alaus. Deja. Bet tas deja ne dėl to, kad alus blogesnis už prieš tai ragautą, o tiesiog dėl to, kad viskas kas iki šiol buvo ragauta su užrašais double, triple ir panašiais man netiko. Netinka ir po šio ragavimo. Gal aš dar iki tokio alaus nepriaugau, gal man tinkamas žmogus nepaaiškino esmės tokių alų, bet kaip ten bebūtų tokį alų vertinti sunku.

Kiek drumstos gintarinės spalvos alus. Puta kremo konsistencijos, tiršta tiek, kad nesimato burbuliukų. Kvape saldus apyniuotumas ir jokio alkoholio užuominų. Skonyje viską užvaldantis kartumas. Jis bangomis pasiskirsto po visą burną. Kai jau atrodo, kad viskas, kad jau daugiau kartumo nebegali būti, jo banga dar ir dar kartą dilgteli. Na ir žinoma neapsieinama be saldumo pojūčio. Po kiek laiko apie save primena alaus stiprumas ateidamas malonia šiluma per gomurį. Kaip ten bebūtų su visai patinka/nepatinka reikalais, negali nesižavėti, kaip, alus turintis visko tiek daug, išlieka toks vientisas ir neišėjęs niekur iš ribų.

Founders Centennial IPA ir Weyerbacher Imperial Pumpkin Ale

Keliaujam toliau. Šį kart Amerika.

Founders Centennial IPA 7,2% (2.7 ls)

Alus nefiltruotas, drumzlinas, spalva taip pat purvinai ruda, gal kiek su gelsvos spalvos prieskoniu. Puta smulki, jos nedaug, bet ji laikosi tiek kiek reikia, t.y. tol kol nelieka alaus ji visada negausiai laikosi alaus paviršiuje. Kvapas pilnas citrinos. Labai primena su medumi sumaišytos citrinos kvapą, tik čia jis malonesnis. Visą ragavimo laiką pradžioje gurkšnio jokio kartumo, tik malonus saldumas, citrusas jaučiasi, na ir jau po kiek laiko ateina banga malonaus kartumo. Jis nesikandžioja, bet savo jėga neleidžia suabejoti. Puikus IPA’os pavyzdys. Šis alus būtent toks, kokią aš įsivaizduoju IPA.

Tiesa 7,2%? Baikit juokus, apie laipsnius ragaujant tokius alus net negalvoji.

Weyerbacher Imperial Pumpkin Ale, 8% (3.15 ls)

Aš jau paragavau šio alaus, todėl prieš rašydamas apie alaus išvaizdą, galiu tik pasakyti, jog tai ne šio alaus stiprioji pusė ir ne dėl išvaizdos alus išskirtinis. Taigi, išvaizda man primena kompotą su razinomis. Na tikrai ne ališka išvaizda. Putos beveik nėra. O tiek kiek yra, balta su oranžiniais kraštais. Kvape jaučiamas cinamonas, karamelinių saldainių saldus kvapas. Ant etiketės perskaitau, kad alus išvirtas su moliūgu ir prieskoniais. Tokiais kaip cinamonas, muskatas, kardamonas, gvazdikėliai. Esu matęs daug video filmukų su helovino šventei skirto moliūgų alaus virimu, taip pat nemažai teko pasiskaitinėt blogų įrašų, bet paragauti tenka pirmą kartą. Ragaujant dominuoja skonių maišalynė. Visko daug, vientisumo jokio. Galima ieškoti visų išvardintų prieskonių ir juos rasti. Tiesa, cinamono ir gvazdikėlių rasite ir neieškoję. Kuomet gomurys pripranta prie prieskonių, jau galima pajausti ir moliūgo skonio. Kaip alui išraiškingumo trūksta, bet patirtis ilgai neužmirštama. Na iki kito Pumpkin Ale paragavimo. O dabar tiesiog džiaugiuosi, kad pavyko tokio alaus paragauti.

Kur šio alaus galima rasti? Latvijoje. Ne veltui surašiau prie pavadinimų kiek alus kainavo latais. Čia sau, kad nepamirščiau, na ir Jums, jei susiruošite į ALEhouse, kad žinotumėte, kad ten neužteks litopem butelaičiui nusipirkti. Būdamas Latvijoje fotkinau ten jų tas įspūdį paliekančias lentynas, bet nutariau atskirai neberašyti, nes parašytas tekstas apie tą vietą per porą savaičių pasentų, nes ten asortimentas pildosi/keičiasi labai greitai, ypač dabar, kuomet sezonas jei ne prasidėjo, tai jau čia pat.