Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Kolekcininkų birža

Tarptautinė Rudeninė Alaus Atributikos Kolekcininkų Birža, Ukmergė 2012 Rugsėjo 7-8

with 7 comments

Įrašo pavadinimą copy paste’inau iš oficialaus alaus atributikos kolekcionierių klubo (toliau tiesiog rašysiu, kad klubas, nes labai jau ilgi tie visi žodžiai, o ir trumpinys AAKK man negražus) Humulus lupulus internetinio puslapio. Nu’copy’nau tiksliai, kad būtų taip kaip pateikia biržos organizatoriai. O tą padariau tam, kad man vienas dalykas nepatinka ir aš Jums apie tai tuoj papasakosiu. Lietuvoje gūdžiais kažkelintais metais buvo pradėtos organizuoti alaus atributikos kolekcininkų biržos. Tuo užsiėmė klubas “Alutis“. Ir birža buvo pirma, antra… berods ir 8 buvo suorganizuota. Įsikūrus klubui Prie bokalo, pradėtos organizuoti jau to  klubo biržos, kurių pirma buvo surengta 2008 metų gegužės mėnesį HBH Juozo bravore Žibininkuose. Klubas Prie bokalo nusprendė nesiblaškyti ir kasmet, beveik tuo pačiu metu rengti biržas. Ji vyko ir šiemet, Biržuose ir ji buvo jau penktoji.

Skaityti pilną įrašą »

Reklama

Written by Modestas

2012-11-01 at 13:02

Žywiec 2010: birža arba birofilų festivalis

with 3 comments

Dėl kelio darbų, kaip ir pernai, į vakarinę biržą atvažiavom pavėlavę. Nors iš tikro, galima sakyti, atvažiavom į patį įkarštį. Ir man pačiam velniškai smagu, kad nebebuvau kaip apuokas, koks buvau pernai. Jau pažįstu nemažą dalį Lietuvos kolekcininkų, kuriuos smagu sutikti tokiuose reginiuose ir paspausti ranką, pasidalinti kelionės įspūdžiais. Iš kart užsiėmiau stalą, išsidėliojau dalį atsivežtos atributikos ir… iškarto paprašiau šalia esančio Tomo, kad juos prižiūrėtų, o pats išlėkiau ieškoti kažko tinkančio į mano kolekciją. Radau kelias lietuviškas taures pas lenką ir pas latvį, kurias ir priglaudžiau. Vaikštant po teritoriją pasidarė aišku, kad šį kart birža pasikeitė iš esmės. Pernai buvusios pagrindinės kolekcininkų palapinės, tiksliau viso paviljono, vietoje stūksojo naujas. Jame įsikūrę mažieji aludariai pristatė savo alų, leido jo paragauti, vyko geriausio iš jų rinkimai. Taigi tai kas jau išbujoję už Atlanto, atslinko ir į Europą ir mažieji vis drąsiau kelia galvas į viršų bei užima vis didesnę vietą alaus pasaulyje. Šalia pagrindinės (jei galima ją taip pavadinti) palapinės nusidriekė eilė baltų, Žywiec alaus logotipais pažymėtų palapinių, kuriose galėjai paragauti pagrindinių alaus rūšių pavyzdžių.Tarp kvietinių buvo siūlomas ir lietuviškas Švyturio Baltas. Prekyba alumi buvo išspręsta taip: perki žetonų (vienas žetonas-vienas zlotas) ir eini tuos žetonus mainyti ant alaus. Nori tik paragauti, duodi žetoną ar du ir tau pripila mini bokaliuką, kurį gavo visi biržos dalyviai, kurie užsiregistravo. Nori viso bokalo ar butelio, moki nuo 5-6 iki 10-12 zlotų ir gauni.

Šiais metais atsirado ir erdvė su maistu (na žinote: dešrelės, karkutės, keptos bulvės ir visa kita) ir pilstomu alumi bei didžiule scena, kurioje visai vakarop vyko roko ar bent jau sunkesnės muzikos koncertas ne tik biržos dalyviams, bet ir eiliniams miesto gyventojams.

Viską apžiūrėjęs grįžinėjau prie savo stalo ir eidamas pro mini sceną, kurioje visą biržos laiką vyko įvairūs konkursai išgirdau, jog renkami  6 vyrai gėrimo rungčiai. Tokią rungtį, kai reikia išgerti kuo greičiau alaus bokalą, pernai laimėjau, todėl negalvodamas šokau ant scenos. Šįkart bokalas buvo iš kažko pagamintas, kad buvo velniškai sunkus, bet tai nesutrukdė ir išgėręs bokalą per 7 su viršum sekundės, laimėjau.

Pagaliau grįžau prie savo stalo, kur šalia įsikūręs Tomas intensyviai siūlė įsigyti, pasimainyti ar šiaip gauti dovanų jo atsivežto alaus. Jis sugebėjo pasimainyti savo alaus ant…  interviu. Pro šalį ėjusį operatorių, dėdę su pukuotu mikrofonu ir kartu ėjusią merginą čiupo už parankės ir sako:

– Norit skanaus lietuviško alaus? Duosiu, bet nufilmuokit mane ir parodykit per teliką.

O kodėl tie už kadro tokie išsišiepę?

Ir jie sutiko, filmavo, ragavo prieš kameras atkimšto alaus ir tiesiog nuoširdžiai šypsojosi. Kol stebėjau Tomo cirką, Remis nešė man saugoti jo pirktas ar išsimainytas taures. Ir su kiekviena atnešta taure, prieš save mačiau vis labiau ir labiau išsišiepusį veidą. Taip taip, tiek nedaug mums reikia iki pilnos laimės. Dar kiek vėliau su Virgiu (reikia paminėti ir jo nicką – labutukas – nes Virgių biržoje buvo ir daugiau) mainėmės kamšteliais ir taip iš Lenkijos parsivežiau 17 lietuviškų kamštelių į kolekciją.

Po truputį vakarinė birža pradėjo rimti, todėl dėjomės daiktus ir važiavome į viešbutį. Visgi po kelionės buvom nesiilsėję, o kai kas ir vairavęs visą kelią. Be to rytinė birža prasideda anksti.

Ryte birža pasitiko lietumi ir uždarytais vartais, prie kurių būriavosi negausus kolekcininkų būrelis. Kaip paaiškėjo vėliau, mes atvažiavome kiek per anksti, nes vartai atsivers tik po pusantros valandos. Na bet lietus geros nuotaikos nenuplovė ir laikas greitai praėjo. Vos tik atsidarius vartams teko neblogai pabėgėti, kad užsiimti kuo geresnes vietas. Nebuvau aš labai greitas, o gal sėkmė nelabai šypsojosi, nes gavau stalą palapinės pačiame gale. Šalia įsikūrė Vidma ir mes draugiškai išsidėlioję viską pradėjom mainus. Vėl pirmas išsiprašiau į medžioklę aš. Dar pas vieną latvį radau porą lietuviškų stiklų, kuriuos išsimainiau ant kitų lietuviškų stiklų. Kadangi man jau buvo ramu, grįžau prie stalo ir ramiai sėdėjau laukdamas kol kas nors užkibs 🙂 Tuo metu Vidma gausino savo modeliukų su alaus logotipais kolekciją. Vieną mašinėlę atsinešė prie stalo, jau deda į tašę, pribėga iš paskos lenkas ir prašo, kad jam atiduotų tą mašinėlę. Deja, kas pirmas, to ir… kažkas, nepamenu tos patarlės.

Įdienojus užsimaniau pavalgyti ir prisiminiau, kad turim dar vakarykščių šaltibarščių. Sėdėjau ir apie nieką negalvodamas ūkiškai iš kibiro su samčių srėbiau. Pasrėbęs pakėliau galvą, pasirodo aplink sėdėjusiems kolekcininkams tai buvo nemaža pramoga ir juoko dozė.

Pasistiprinęs, pas Vidmą išsiaiškinau kaip lenkiškai tariasi žodis “mainom“ ir išėjau su savo papkėm kamštelių mainytis. Per porą valandų prisimainiau gan nemažai ir tais mainais mano birža kaip ir baigėsi. Šiais metais kaip tikras lietuvis į muziejų nėjau, nes buvo mokama ekskursija. Susikrovęs daiktus prisijungiau prie gausesnės krūvelės lietuvių. Pasidalinom pirmais pobiržiniais įspūdžiais ir patraukėm mašinos link. Nors girdėjosi kalbų, kad šiemet birža buvo ne kokia, man ši birža buvo puiki ir įsimintina.

Written by Modestas

2010-06-22 at 22:20

Įrašyta kategorijoj Atributikos biržos

Tagged with , ,

III tarptautinė klubo „Prie bokalo“ alaus atributikos kolekcininkų birža Biržai

with one comment

Kol užrašiau trumputį viso renginio pavadinimą dingo ūpas daugiau kažką rašyti.

Tiesiog noriu pasirodyti vieną foto, kurią tikrai pasikabinsiu ant sienos prisiminimui. Tik pirma reik tos nuotraukos vertą sieną rasti.

Written by Modestas

2010-05-25 at 00:00

Įrašyta kategorijoj Atributikos biržos

Tagged with

Kolekcijos naujienos

leave a comment »

Gegužės 21-22 dienomis Biržuose įvyko kolekcininkų birža. Jei pamenat, tokioje biržoje, tik Ukmergėje dalyvavau ir pernai. Ir pernai kolekcija papilnėjo 16 stiklų. Šiais metais pasisekė kukliau:

  1. Euro pabo seklyčio alaus 0.4l stiklinė
  2. Kauno alaus 0.5L bokalas
  3. Biržų alaus 0.3L bokalas
  4. Pačios biržos bokalas

Written by Modestas

2010-05-24 at 00:00

Biala Podlaska

leave a comment »

Visai netyčia, sutapus aplinkybėms, iššoko proga aplankyti kaimynus lenkus jų mieste Biala Podlaska. Ten vyko kažkelinta alaus atributikos birža. Man rodos 11-ta. Taigi apie pietus pajudėję iš Lietuvos, vakarop jau ir buvom vietoje. Tas “buvom“ – tai čia aš, Dainius, Sigla ir Remis.  Miestelis nedidelis, bet lyg ir tvarkingas. Kaip tikri turistai išėjom pasivaikščioti po miestą. Prieš kelionę mačiau mieste esančių rūmų foto, darytų iš paukščio skrydžio. Deja vaizdelis iš arčiau tikrai kuklesnis, na bet rūmai ir dar Radvilų.

Čia ne minėti rūmai, o prie rūmų esantis sandėliukas

Apžiūrėję rūmus patraukėm nepriklausomybės aikštės link, netoli jos turėjo vykti birža, norėjome apsižvalgyti iš vakaro, kad ryte nereikėtu blūdyti. Minėtoje aikštėje radom ir vietinį restoraną, kuriame vyko priešbiržinis kolekcininkų susiėjimas. Trumpam užsukome ir ten. Įėjus niekas ten nepuolė prie mūsų, o tik įtariai žiūrėjo. Nieko, mes drąsūs, prisėdom, alų midų gėrėm, per barzdą varvėjo…

Po kiek laiko prie mūsų priėjo organizatorius, pasiteiravo iš kur mes, kaip mes, ką kolekcionuojam. Ilgai siautulingoje vakaronėje neužsibuvome, reikėjo atšvęsti kelionės draugo gimtadienį.

Ryte, nė kiek nepavėlavę, prisistatėme į biržą. Savo gerbūviu teko pasirūpinti patiems.

Organizatoriai laiškuose prieš biržą žadėjo 50-60 kolekcininkų, duogdie jų ten buvo bent 30. Bet šiaip labai smagiai viskas praėjo. Pirmą kartą teko matyti biržoje (nors kiek aš tų biržų tematęs), kaip naminis alus mainomas į gamyklinį alų. Ateini, paragauji, padiskutuoji ir jei patiko bambaliuką naminio gauni už butelį lietuviško importinio alaus.

Didžiausio dėmesio sulaukė mano atsivežti kamšteliai

Nepraleidau progos sudalyvauti ir konkurse “Gerk greitai“. Laimėjau.

Pirmos vietos prizinis fondas mano rankose

Man rodos, tądien pasimainiau su visai ten buvusiais kolekcininkais, su kai kuriais gal net po du kartus. Teko mainytis ir su kartu atvykusiais lietuviais. Tiesa, buvom ten vieninteliai užsieniečiai, tai dėmesio užteko. Apie pietus padalino sriubytės, kurios jau tikrai norėjosi. Po biržos dar nutarėm pasibastyti po miestą, užtaikėm kaip tik ant baikerių sezono atidarymo.

Na ir galų gale grįžom. Smagu buvo, ypač, kai visą laiką švietė saulė, o tik kirtus sieną prasidėjo lietus.

Written by Modestas

2010-04-24 at 00:00

Įrašyta kategorijoj Atributikos biržos

Tagged with ,

%d bloggers like this: