Alyno Šventinis

Šventės praėjo, pakalbėkime apie šventes. Prieš kelis metus pasirodę keli Kalėdinio alaus pavyzdžiai buvo išimtis, o ne taisyklė. Šiais metais net Švyturys nebesivargino savo Adler Bock pagardinti prieskoniais ar Vilniaus alus papuošti savo tamsų su prieskoniais alaus butelio kaklelį. Vieninteliai aludariai iš Paliūniškio, Su Puta, laikėsi savo pradėtos linijos ir išleido Kalėdinį alų.

Taigi, išpilstyti alų į didesnius butelius ar papuošti juos kalėdinėmis etiketėmis aludariams pasirodė bergždžias reikalas. Vis vien niekas alaus nedovanoja, o jei dovanoja, tai rinkinius, į kuriuos mieliau įtraukia importinio, “įdomesnio“ alaus butelius.

Visada būna, kad kai visi nuleidžia rankas, kažkas susipranta tas rankas pasiraitoti ir minimaliom sąnaudom Kalėdoms kažką pasiūlyti savo klientams. Alynas ne tik papuošė savo etiketes raudona kepure, bet ir pagal užsakymą viename iš bravorų išvirė Alyno Šventinį alų.

Alyno Šventinis 5,6% | Sesijinis Elis 

Alus, kuris pataikė tiesiai į dešimtuką. Jei manęs kas paklaustų kas yra sesijinis alus, pagaliau turėčiau ką atsakyti. Niekas aluje neužkliūna. Spalva puiki, puta taip pat. Aromatas yra! Labai retai kažką gaunasi įkvėpti tradiciniuose Lietuvos aluose (žinau, kad taip negalima rašyti, bet čia kitas žodis būtų ne tai ką aš norėjau parašyti). Puikiai jaučiasi salyklas su persipynusiais vaisiniais aromatais.

Skonis vėl gi be priekaištų. Noriai geriamas alus yra pirma skanus ir jo norisi dar. Puikiai išlenda salykliškumas ir šiek tiek saldumo. Bet jis užmaskuotas, įpintas taip gerai, kad tai tampa puikus bonusas, o ne viską gadinančiu dalyku. Ragaujant peršaši tik viena mintis: gal mums nereikia eksperimentų ar kažko “vau“? Gal užtenka tiesiog gero alaus, kurį norisi gerti?

Alynas ankščiau buvo vieta (man) kurioje alus brangus ir ten šiaip nesąmonė. Dabar tai vieta, kurioje atsiradus įdirbiui, skiriamas dėmesys smulkmenoms. Vien ant etiketės atsiradusi rekomendacija gerti alų rūsio temperatūros atrodo geniali. Juk visi aludariai nurodo laipsnius, o kas iš jų? Nežinau nė vieno, kuris prieš gerdamas alų merktų termometrą į alų ir lauktų reikiamos skalės rodmens.

Paprastume genialumas.

Girinis

Niekaip negalėjau susitaikyti su mintimi, kad Kaune niekur negalima įsigyti Girinio alaus. Vis nedavė ramybės, kad taip plačiai Vilniuje pasklidęs alus, liko neparagautas ir kaip čia taip Kaune jis neprilimpa. Buvo pasirodę informacijos, kad Alaus sapne jo galima paragauti, bet kol susiruošiau iki ten nuvažiuoti, jo jau neberadau. Ir vis tas pats atsakymas, tiesa, šį kart kiek tiesmukesnis: niekas jo neperka.

Visgi kenčiantiems dangus. Užsukęs į naujai atidarytą Alyną, kuris įsikūrė Šilainiuose, IKI parduotuvėje, radau tai ko ilgai ieškau. Guvi barmenė greitai man jo pripildė litrinį butelį. Kol bėgo Girinis, nusprendžiau pasmalsauti ar neturi jie kartais tamsaus Girinio. Barmenė atsakė, kad neturi ir jos žiniomis tamsų pilsto tik Klaipėdoje. Man tai buvo truputį netikėta, nes pagrindiniai atsakymai dažniausiai būna trys: taip, ne, skanus. O čia kažkas naujo ir klausinėti aš nenustojau. Išsikalbėjome, kad ji ankščiau dirbusi Savanorių prospekte esančiame Alyne. Ten Girinis pirma ir pasirodė. Nebuvo populiarus, bet jie nenuleido rankų. Pasiūlė akcijų su geromis kainomis ir po truputį Girinis susirado pirkėją. Ir man perkant buvo siūloma 1l+1l akcija už labai priimtiną, kaip Alynui, kainą. Tuomet ir pagalvojau, kad vis dėl to skiriasi pardavėjai ant mūsų Lietuvėlės. Vieni tiesiog pastato naują kraną ir jiems atrodo, kad to užtenka. Jei neperka, reiškiasi arba pirkėjas blogas, arba alus. Po pokalbio su Alyno darbuotoja pasirodė, kad kaltas būna ir trečias veikėjas.

Alus pagaliau sumedžiotas, namuose ir taurėje. Aš nenoriu apie šį alų rašyti standartiškai. Apie putą, spalvą ir t.t. Šis alus tiesiog skanus. Kad ir kaip nemėgstu tokio komentaro, kuomet jį sako man, užklausus apie alų, bet šį kart tas žodis čia tinka. O tą skanumą suteikia labai geras salykliškumo prieskonis. Alus nėra labai geras, nėra išskirtinis, bet jis skanus, lengvai geriamas, o juk toks ir turi būti pilstomas alus.

Vasaknų dvaro alus

Apie Vasaknų dvarą pasklido kalbos labai senai. Vienos kolekcininkės vyras darbavosi dvare jį restauruojant. Jau tada buvo kalbų, kad be visa ko, ten bus ir bravoras. Buvo pasirodę ir nuotraukų, bet alaus taip niekaip ir nesulaukdavom. Po to alus pasirodė, tiesa tik pilstomas ir labai plačiai neprieinamas. Tikslios jo atsiradimo datos neužgaudžiau, o paskui, kad toks yra, tiesa sakant, primiršau. Ir tik keli pažįstamų ir draugų skambučiai su paklausimais koks tai alus privertė jo paieškoti Kaune ir galų gale paragauti.

Keliose pilstomo alaus parduotuvėse pirktas alus kaina skyrėsi keliais litais. Būčiau pirkęs abi rūšis vienoje, bet pirma aplankyta šviesaus neturėjo. Paklausus ar ankščiau turėjo, patikino, kad turėjo, tačiau šviesus nepritapo.

Vasaknų dvaro šviesusis 4,6%. Gurkšteliu – nieko. Dar gurkšteliu – nieko. Net vanduo turi daugiau skonio, o čia švaru, nieko. Sėdžiu, taurė priešais mane pastatyta ir atrodo tyčiojasi. Pinigus sumokėjai ir nieko negavai… Ha… Gerai, galvoju, gurkštelsiu ir paskalausiu, gal kas išlys. Išlindo. Čiut čiut kartumo. Prisimenu pardavėją iš pilstyklos ir mintyse jam replikuoju: kur tau toks pritaps.

Vasaknų dvaro tamsusis 5,7%. Primerkiu akį, galvodamas, kad jei šitas pritapėlis neturės irgi nieko bus prastai, gurkšteliu. Truputį geriau. Bet skonio prideda tamsus salyklas, alui tai pilnumo neprideda. Nors skonis tolygus, švarus, bet jis silpnas. Kuomet perki alų iš mikro bravoro tikiesi oj kaip daug daugiau.

P.S. Alyno firminiai plastikiniai buteliai labai geri. Forma, išvaizda prideda pliusų perkant iš jų.

Lokio žemaitiškas alus

Apie Mažeikių lokį arba dabar Brauer alaus daryklą turbūt žinių yra mažiausia. Bent man neteko matyti jų reklamų, akcijų su jų alumi, o juo labiau savo kolekcijoje neturiu nė vieno stiklo. Taigi nelabai ir aišku kas tai per darykla. Na viena galbūt gali būti aišku, tai pigaus alaus gamintoja. Neretai tas alus ir stiprus. Be to alaus skoninės savybės taip pat nežavinčios. Visą tai žinodamas nustebau pamatęs šios daryklos pilstomo alaus.

Visų pirma apie pirkimo vietą. Labai įdomiai skambėjo darbuotojo alaus apibūdinimas vartojant tirštumo apibūdinimą. Pagal jį, šis alus netirštas. Matyt, kiti tirštesni. Šiaip pats aptarnavimas malonus ir gal netgi puikus, bet kai esi pirmas žmogus perkantis tą dieną alų ir matai kaip tau pilamas alus į plastmasinį butelį, bent dėl akių nenuvarvinus to, kas visą naktį stovėjo sistemoje, puikumui tikrai ne vieta. Be to, atspausdintoje etiketėje trūksta žodžių ar sakinių pabaigos. Taigi, išorė graži, bet reikia atidirbinėti smulkmenas.

Na, o alus tikrai ne gintarinės spalvos ir aplamai, atrodo, kad etiketėje pateikta informacija ne apie šį konkretų alų, bet gražių, standartinių žodžių kratinys. Alus neputoja, o kvapas lygiai toks pat kaip ir Brauer’io verdamo Eureka ir Norfos alaus. Pats alus nėra skaidrus, greičiau drumstelėjęs. Skonis gan malonus (na vis tenka prisiminti prieš kelias dienas gerto Eureka alaus skonį, kuris tikrai nevertas prisiminimų). Poskonyje lieka malonus karstelėjimas. Tai nėra tas alus, kuris įeina į kategoriją alų, kuriuos būtina bent kartą paragauti, tačiau jei yra galimybė – paragaukite, kad uždėti bent mažą pliusiuką Brauer gamyklai, kuri su Norfoje stumdomais alumis prisikrovė sau riebių minusų.

Kolekcijos naujienos

1. Alyno 0.5L bokalas
2. Alyno 0.4L taurė
3. Kauno alaus taurė
4. Švyturio 0.5L bokalas SAHM
5. Švyturio baltas 0.5L taurė
6. Švyturio baltas o.3L taurė
7. Švyturio baltas 0.3L taurė

Kuo skiriasi Švyturio 0.3L taurės žiūrėti ČIA.