Vingių Dubingių aludėje pristatytas naujas alus ROPA

Dabar dažnai galima išgirsti, kad Kalėdos atėjo ankščiau. Bet kai Kaune atsidaro tikra aludė, o joje alų pristato patys aludariai, kitaip pasakyti, nei kad ankščiau atėjo Kalėdos, negalima.

Netradicinėje, bet labai logiškoje vietoje atsidarė nauja aludė pavadinimu Vingių Dubingių. Joje savo alų pristatė ramtyns, be visų savo veiklų rašantis tikrasalus.lt. Alus buvo išvirtas bravore Apynys, tad pristatyme buvo ir aludaris iš Apynio bravoro. Tai pagrindinės dedamosios renginio kuris vyko Kaune penktadienio vakarą.

Vingių Dubingių

Vos tik pravėriau duris, už baro pamačiau pažįstamą veidą. Ten stovėjo ir šypsojosi Tomas. Žmogus, kuris pirmas Lietuvoje patikėjo idėja, kad  bare galima pilstyti tik vieno gamintojo alų. Taip atsirado pirmoji Špunka Klaipėdoje. Vėliau Špunka tapo reiškiniu, išsiplėtė į kitus miestus. Taip pat Tomas prisidėjo ir prie Klaipėdoje esančio baro Herkus Kantas atidarymo. Taigi, jau supratote, kad Vingių Dubingių aludę atidarė žmogus, puikiai žinantis kaip pardavinėti alų.

Būnant viduje ir viską smalsiai apžiūrinėjant neradau nė vienos nereikalingos smulkmenos. Viskas apgalvota iki smulkmenų, nieko netrūksta, bet ir nieko nėra per daug. Čia gali ateiti, pabūti ir niekas tavęs neerzins.

Didžiausias vietos išskirtinumas – nuosavas rūsys po baru. Ten laikomos alaus bačkos, kurios ten ir atvėsinamos.

Iš aštuonių kranų bėga Dundulio ir Fuller’s alaus rūšys. Yra visi Dundulio ir to pačio Fuller’s alaus pavyzdžiai buteliuose.

ROPA

Naujoje vietoje buvo pristatytas ir naujas alus. Tomo brolis Martynas (jau minėtas ramtyns) pristatė bravore Apynys išvirtą Red Oceania Pale Ale 5.6% IBU 35 EBC 27.

Du aludariai stovi aludės viduryje, laiko rankose savo alaus taures ir pasakoja apie alų. Kad tai kada nors įvyks Kaune aš net svajoti nedrįsau.

Vos tik pradėjus pasakojimą apie alų, pasirodė, kad tai ne visai naujas alus. ROPA yra reinkarnacija Jungle Bells Red IPA alaus, kuris buvo išvirtas Gintaro bare prieš porą metų.

Alaus išvirta 1000 litrų ir tai yra pirmoji versija iš planuojamų trijų. Antrasis virimas planuojamas su kiek kitokia kombinacija apynių, bei dalis jo bus išpilstyta į butelius. O trečioji versija bus brandinta statinėje, kurioje buvo laikyta kažkas labai įdomaus, bet iki galo visų paslapčių aludaris išduoti nenorėjo.

Jau sunku atgaminti kas buvo aluje prieš du metus, bet berods jis buvo kiek raudonesnis. Visa kita, jau kita istorija. Alus buvo pateikiamas kiek per šaltas, todėl buvo rekomenduojama jį pašildyti rankose prieš geriant. Stebino, kad alus visiškai skaidrus, tad Apynio aludaris su savo technologine dalimi susitvarkė puikiai. Alaus virime panaudoti penki skirtingi salyklai, iš kurių dominuoja karameliniai. Aludariai labai norėjo, kad alus pirmiausiai būtų lengviau geriamas dėl savo salyklinės bazės, o tik po kažkiek laiko kad išryškėtų apyniai. Ir tai jiems pavyko. Alus tikrai smagiai bėga gomuriu, o panaudoti egzotiški apyniai neleidžia šiam alui būti tik bukai karčiu.

Mažais žingsneliais Kaune ima darytis vis smagiau gyventi. Atsiranda vietos, kurios traukia, iš kurių išėjęs neturi blogų minčių. Čia atsiranda tikro maisto. Viskas tik geryn.

Alaus darykla be alaus?

Iki šiol alaus darykla-restoranas Bravaria buvo savotiška vieta, tačiau visada turėjo savo alaus. Nepamainomas 4 rūšis: premium, baltą, su medumi ir ajerų. Ir taip buvo nuo senų senovės. Nepasakosiu dabar apie kituose miestuose įsikūrusias (o gal ir ne?) Bravaria’as, apsistokime ties Vilniumi ir Kaunu. Nes taip nurodyta jų internetiniame puslapyje. Nes taip pasiskirstę facebook’e.

Šią vasarą šie restoranai buvo linkę paeksperimentuoti. Viskas labai gražu, alaus darykla lyg ir bando kažką naujo, kažkur link juda. Sveikintina. Bet vat sužinoti apie jų eksperimentus galima tik atsitiktinai. Vienas iš tokių pavyzdžių buvo Juodalksnio dūmo alus arba Aliaskos porteris.

Visai atsitiktinai užmatytas ir paragautas bei palikęs labai gerą įspūdį. Nešvarios, beveik juodos spalvos, silpnai putojantis ir kvape mažai ką turintis alus atsiskleidė tik paragavus. Skonyje labai smagiai žaidė medžio poskoniai, kurie persipynė su salykliškumu. Nei kokia proga išvirtas, nei kokios kitokios informacijos apie šį alų išklausti nepavyko. Jis tiesiog buvo ir jo po to nebebuvo. Šis eksperimentas buvo Kaune įsikūrusios daryklos darbas.

Kitas eksperimentas nuskambėjo kiek garsiau, bet tik tiems kas seka lietuviškus internetus apie alų. Nes tai buvo bendras darbas atvirasalus.lt aludarių ir tos pačios Bravaria daryklos. Tik šį kart veiksmas vyko Vilniuje. Tiesa dėl atvirasalus.lt ir šio alaus suplakimo į vieną krūvą teisingumo nežinau. Sakykim taip, namudiniai aludariai susitarė su komercine darykla ir išvirė alaus pagal pačių sukurtą receptą. Visą tą dalyką pavadino Licorne. Pagamino kiek mėgėjiškai atrodančius plakatus su alaus taurėmis pripiltomis alaus ir užvarvolintu logotipu bei prikabino jų restorane. Dar ant kiekvieno stalo buvo info apie naujieną restorane. Užsisakau. Atneša citrina nukabinėtoje taurėje. Aš visada pagalvoju, o neturėtų barmenas atsiklausti ar reikia citrinos užsisakius alaus? Na nesvarbu. Alus tamsiai oranžinės spalvos su tiršta puta ant viršaus. Ragaujant nepaliko alus nieko. Jokio įspūdžio. Ragauti dar, tikrai nesinori. Pasukiojau pasukiojau tuščią taurę ir nesupratau kodėl alus keliais litais brangesnis, nei standartinis Bravaria alus. Neradau aš jame ir išskirtinumo. O juk, atrodo, jis turėtų būti.

Atrodytų viskas juda Bravaria alaus daryklose-restoranuose nusistovėjusia vaga. Keturios rūšys alaus, nesibaigianti akcija karkai, karts nuo karto paeksperimentuojama ir visi laimingi. Bet tai berods bus tik praeitis. Kauno Bravaria’oje nebeliko Ajerų, Balto ir su medumi. Galima dar paragauti tik Premium. Dar jei norite, gali pasiūlyti Švyturio ekstra ir Kanapinio. Ir, kad alus vėl grįš, tikėtis nereikėtų. Į natūraliai iškilusį klausimą kodėl, buvo atsakyta trumpai – nepasiteisino.  Kokia situacija Vilniaus Bravaria’oje nežinau. Bet į Kauno Bravaria nebėra ko važiuoti…

Apie Bravaria alų

Apie Bravaria Kaunas daryklą

Kolekcininkų susitikimas Kaune

Šį šeštadienį, balandžio 20 d. kolekcininkai rinkosi Kaune, Alaus sapne. Kaip jau tampa įprasta, kelios akimirkos iš susitikimo.

P.S. pasižiūrėjau… kolekcija paskutinį kartą atnaujinta 2012.01.12. Po šio susitikimo lyg kažkur giliai pajutau, kad norisi susitvarkyt lentynas ir pasižiūrėt ko prisikaupė per tą laiką…

B.O.

Baras B.O./arba Blue Orange/arba Boškė yra ta vieta Kaune, kurią karts nuo karto aplankau to norėdamas arba nelabai ir iš visų tų lankymųsi gaunasi vienas toks dalykas – šis baras yra dažniausiai lankoma mano vieta Kaune. Žinot, yra toks kompiuterinis terminas “pagal nutylėjimą“, angliškai gautųsi (kaip čia be klaidų parašius) default (taip rašosi, ane? :)).  Taigi ta vieta, dar barakinio gyvenimo metais buvo defaultinė vieta kai buvo sunku apsispręsti na kurgi šįvakar patraukti. Gerai, užteks čia tų svetimybių, einam prie reikalo.

Ten visada būdavo alaus. Vienokio ar kitokio, bet būdavo. Ir ne viena ar dvi rūšys, bet tiek, kad kranų gausa jie nepadarytų gėdos ir pasivadinę alude, o ne tik baru. Alaus rūšys tame bare keičiasi pagal kažkieno nuotaiką ir man rodos pastovaus meniu ten nebūna. Taip pat visada išlaikytas protingas santykis tarp lietuviško ir importinio alaus. Savo žodžius pats ir pagrįsiu. Tą vakarą kai ten lankėmės iš meniu dviejų rūšių neturėjo, o dėl tos rūšies, dėl kurios ir gimė mintis apsilankyti buvo, bet nebuvo laisvo krano jai pajungti.

Čia matosi tik pusė kranų

Taigi, kodėl ten lankėmės? Pamenat rašiau nesenai apie Balamutą. Skrido atskrido iki manęs gandas, kad būtent Boškėj pilsto Balamutą! Na ir jau po tokios informacijos nieko nebeliko, kaip traukti po darbų ten. Nors nuorodų, kad tokio alaus yra buvo, bet barmenė turėjo liūdną žinią- alus bačkoj, laisvo krano nėr. Teko tenkintis tuo kas yra. O buvo Jovarų Medaus alaus ar Jovarų alaus su medumi. Imam jo. Pila į Švyturio bokalą… Geriam. Ir vos tik paragauju, prisimenu, kodėl man nepatinka Jovarai, o gal tik jų medaus. Na turi jis ten tokį prieskonį, kuris man tiesiog atgrasus. Yra pas juos Vilniaus alaus tamsaus, tų pačių nefiltruotas slepiasi po B.O. rudens alus ar kažkaip panašiai, dar yra Švyturio kelios rūšys, Tucher, Krušovice, Haineken. Yra dar kažkiek buteliais tokių kaip Primator, bet jų nedaug ir gali būti šiltas, na baro temperatūros 🙂

Kaip atsirado mažųjų alaus tame bare? Paprastai, paskambino pati Jovarų emm… Vienu žodžiu Aldona Udrienė ir pasiūlė savo alaus. Jie sutiko. Tas pats buvo ir su Balamutu. Pasiūlė ir juos priėmė. Taip, kad gal ir skaitantys turit ką pasiūlyti? Pasiūlykite. Taigi, čia ne baro valdžios ar atsakingų žmonių nuopelnas, kad galima jau paragauti mažiukų, visai mažiukų Kaune, o pačių aludarių. Iš vienos pusės gerai, iš kitos pusės… matomi tik pardavimai ir ką jau ten bekalbėti apie kažkokią kultūrą, tradicijas ir visa kita. Tiesa, apie kultūrą. Lankysitės ten savaitgalį? Nenustebkite jei teks gurgšnoti iš plastikinio bokalo. Taip jau ten yra. Ten tokia vieta, tokia buvo, yra ir bus. Ir dar. Duonos prie alaus neimkit, geriau jau pica, skaniau 🙂

Viskas genialu kas paprasta – kavinė Kultūra

Kol blogo rusų kalbos redaktorė Natalija iš Visagino verčia Barzdos nuotykių Armėnijoje aprašymą, noriu Jums papasakoti apie vieną vietą Kaune.

Truputį užgriebsiu istoriją iš toliau. Kauniečiai tikrai turėtumėte žinoti tokią vietą kaip Suflerio būdelė arba Sufkė, įsikūrusią Kauno mažojo teatro kaimynystėje. Vieno pokalbio metu buvo toks komentaras apie tą vietą: atrodo na kas ta Suflerio budelė, bet žmonių ten visada pilna. Kiekvieno baro savininko svajonė, kad pas jį žmonių būtų visada pilna arba vieta taptų kultine. Deja, ne visiems tai pavyksta pasiekti. Tai gi Suflerio budelės žmonės, vasarai kolektyvą išleidžiantys pailsėti, kitoje Kauno senamiesčio pusėje/dalyje, susuko dar vieną lizdelį ir traukos vietą – tai kavinė Kultūra. Štai šią vietą ir norėčiau Jums parekomenduoti aplankyti.

Atėjęs į tą vietą ir ten pabuvęs bei susimokėjęs aš neturėjau absoliučiai nė vieno dalyko dėl ko galima būtų prisikabinti. Aišku, alaus kainą galima būtų kritikuoti arba bent jau padiskutuoti apie ją, bet, manau, kad to daryti neverta.

Tai gi, ką Jūs gaunate iš kavinės Kultūra. Visų pirma užsisakytą alų Jums atneš supiltą tik į tai rūšiai skirtą stiklą. Greit man parodot dar nors vieną tokią vietą Kaune? Deja, aš tokios nežinau. Kitas dalykas, mes buvom nusiteikę paragauti visas rūšis, todėl užsisakinėjom mažas 0,33 l talpas. Va žiūrim foto žemiau:

Sakyčiau su nedapylimu čia problemų tikrai nėra. Atėjus barmenui, aš dar pasitikslinau, po kiek čia mums neša, jis patvirtino, kad po 0,33 l. Na ačiū Jums laaaabaaaaiiiii 🙂

Kitas dalykas ko reikia prie alaus, tai užkanda. Aš žmogus paprastas, man ir reikia paprastai, bet tvarkingai. Ir tai čia aš gavau. Pradžiai čipsai. Kai juos atnešė, viena buvo aišku: viskas genialu, kas paprasta. Paprastai pačeškavotos bulvės ir apkeptos aliejuje, druska, pipiriukai ir tobulas užkandis prie alaus. Reikia pabrėžti – velniškai gero, skanaus, išskirtinio alaus. 

Tradicinė kepta duona taip pat tokia, kokia turi būti, tik aš gal pjaustyčiau didesniais gabaliukais ir padažo norėtūsi daugiau 🙂

Alaus pasirinkimą prašom pasižiūrėti meniu nuotraukoje viršuje, tiesa, pasiūla galėjo jau pasikeisti, kažkaip ten šnekėjo, kad vyšninio alaus nebebus ar kažkaip panašiai, o visos kitos rūšys geros, vertos paragavimo, ką ten paragavimo. Čia jau reikia ne ragauti, o mėgautis.

Irish Pub Senasis Fortas

Pasigirdus kalbų, kad atgimė visų kauniečių (ir ne tik) gerai žinomas Fortas, nutariau jame apsilankyti. Daug kalbų teko girdėti apie tą barą, apie jo užsidarymą, gandus dėl jo užsidarymo ir visa kita, kas gimsta žmonių fantazijose kuomet nežinoma kaip yra iš tikrųjų. Tiesa, dėl ko jis buvo toks populiarus ir kuo traukė, deja savo kailiu patirti neteko. Bet kaip jau minėjau, kalbų apie tą vietą teko girdėti kaip nė apie vieną kitą vietą kur renkasi žmonės.

Ėjome apsižvalgyti trečiadienį tikėdamiesi, kad tai padaryti tokią savaitės dieną galėsime ramiai. Dėl ramumo neapsirikome. Didelė iškaba ir prie įėjimo sustatyti motociklai bylojo, kad tai baikerių mėgstama vieta. Vėliau barmenė užsimins, kad pas juos baikerių bazė, o ir pats savininkas baikeris. Nesu aš didelis interjero specialistas, ką ten specialistas, mano akis išvis prie tokio dalyko nesikabinėja, todėl galiu tik pasakyti, jog įėjus jauku ir tiek.