Aludarių taurė 2014

Atviro alaus taurė 2012

Aš jau rašiau apie namudinius aludarius ir jų beįsibėgėjančią veiklą. Net gi tas pats jų logotipas puošia įrašą. Net gi, manau, būtų logiška jei kiekvienas įrašas apie namudinius aludarius būtų juo pažymėtas. Kodėl vėl apie juos rašau, nors neverdu namuose alaus? Atsakymas paprastas – nes yra dėl ko ir, svarbiausia, ką apie juos rašyti.

Per metus laiko (tiek buvo praėję nuo jų veiklos pradžios kuomet rašiau pirmąjį kartą) entuziastai nuveikė iš ties daug. Namudiniai aludariai sukūrė savo asociaciją, internetinį puslapį ir kitus dalykus ne tam, kad jie tik būtų. Tai daugiau ne jų veiklos rezultatas, o greičiau priemonė. Priemonė veikti, komunikuoti, dalintis žiniomis. Dar viena priemonė, kuri jei išliks taip gerai apgalvota ir bus visų palaikoma, ateityje gali būti labai stipri, tai Atviro alaus Taurė. Pradėta organizuoti prieš gerus du mėnesius, jau rytoj, birželio 2d. pasieks savo finišo liniją. Būtent birželio 2d. alinėje Leičiai, Stiklių g. 4, Vilnuje 17:00 val. bus įteikta Atviro alaus Taurė absoliučiai geriausiam namudinės aludarystės alui bei medaliais apdovanoti geriausi kiekvienos kategorijos alūs. Renginys nemokamas.

Eksperimentinis Taruškų Porteris

Vienos dienos vakarą, kuomet krautuvėlės darbo laikas jau buvo pasibaigęs, užsibaiginėjant dienos darbus mane aplankė kiek netikėti svečiai. Pro duris pasisveikinę ir pasitikslinę ar aš Modestas įėjo du vaikinai. Vienas iš jų prisistatė Domu iš Taruškų ir į rankas padavė plastikinį alaus butelį. Paklausus kas viduje, atsakė, kad tai eksperimentinis Porteris. Daugiau nesusizgribau paklausti, tiesa sakant, labai netikėtas buvo jų pasirodymas.  Dar šiek tiek šnektelėjom ir atsisveikinom.

Alus bėgdamas į taurę neputojo. Alaus spalva tamsiai ruda, bet rudumas pasimato tik atidžiau žiūrint. Žiūrint nuo toliau atrodys, kad alus juodaspalvis. Kvapas malonus, jo daug, jis pilnas. Jaučiamas džiovintų bananų, duonos plutos aromatas. Tik paragavus atrodo, kad alus dar per jaunas. Jis turi savyje gerų dalykų, bet jie dar neišryškėję, dar nublankę ir vienas su kitu nesusirišę. Kita vertus nežinia kaip tolimesnis alaus brendimas paveiks bendra alaus vaizdą. Skonio šis alus tikrai turi, jis pilnas, stiprus, džiovintų slyvų prieskonis gan stipriai juntamas. Kartumas alaus sausas. Atrodytų, kad su skoniais persūdyta. Tiek pačių skonių gausa, tiek skonio intensyvumas kažkiek glumina ir neleidžia iki galo suprasti, gerai čia su tuo alum viskas ar vis dėl to kažko trūksta. Alus taip pat turėtų būti ne iš silpnųjų. Tačiau alkoholio net užuominų nebuvo. Tai pliusas, dar vienas pliusas, tik nežinau ar didesnis ar mažesnis, bet alus ne saldus. Man asmeniškai saldumas trukdo, tad jo nebuvimas didesnis pliusas.

Kada šis alus pasirodys ir ar išvis pasirodys pasakyti negaliu, nes nežinau. Bet jei pasirodys, jo paragauti tiesiog būtina.

Chodovar Bílé prieš Gubernijos Kvietinį ir Fortas Ekstra

Aš pats užtikrinti negaliu, bet daugelyje internetinių blogų ir forumų apie alų tvirtinama, jog Ponoro ir Chodovar alus pilstomas Gubernijos darykloje. Todėl, vos pasirodžius naująjam Chodovar kvietiniam alui, iš kart pagalvojau, kad tai bus tas pats Gubernijos Kvietinis. Tikslumo dėlei galiu pasakyti, kad Gubernijos Kvietinis vienas iš mano mėgstamiausių ir net ne tarp kvietinių, o aplamai tarp visos Lietuvoje esančios pasiūlos. Pasirodo jis toks buvo, bet apie viską iš pradžių. Du buteliai ant stalo, pilam į stiklą ir žiūrim.

Jau vien atsidarius butelį iš kvapo gali pasakyti, kad tai du skirtingi alūs. Įsipylus gal ir didelio skirtumo nepastebėsi, bet Chodovar kiek tamsesnis, jo spalva sodresnė. Bet abiejų drumstumas nežavi. Ankščiau Gubernijos Kvietinis buvo daug tirštesnis, na drumstumas gal didesnis, o ne tirštumas. Ne ne, ant butelio dugno nieko neliko, viskas taurėje. Chodovar silpnesnė puta, netgi labai stipriai. Kvapas Chodovar labai malonus, lengvas ir neerzinantis. Bet kaip ten bebūtų jis gan intensyvus, nes kiekvieną kartą keliant taurę link lupų kvapas “lenda“ į nosį. Toks pats intensyvus bet labai suprastėjęs Gubernijos kvapas, jis net rūgštus, tas rūgštumas net nemalonus. Ragaujam. Chodovar lengvas, “nepersūdytas“, tvarkingas kvietinio skonis. Jaučiami vaisiai, galbūt jie ir suteikia rūgštelėjimą. Viso gero kas prirašyta ant etiketės nukrapštyti nuo liežuvio ir gomurio nepavyksta. Gubernijos kvapo rūgštumas persidavęs ir skoniui. Velnias, kaip sugadintas visai nesenai taip mėgtas alus. Prieš maždaug metus toks pats nusivylimas buvo kai Ragutis sugadino savo Forto Šviesų alų.

Bet bendrai, iki šios degustacijos, Gubernijos Kvietinis mano racione per mėnesį įsimaišydavo mažiausiai porą kartų, kai netingėdavau pasisukioti virtuvėje ir reikėdavo kažko įdomesnio prie maisto. Deja, reiks ieškotis kažko kito ir Chodovar neužims jo vietos. Chodovar geras, bet ne iš tų kurių norisi vėl ir vėl.

Na ir, kad negadinti naujo lapo, trumpai apie Fortas Ekstra.

Taip pat nesenai pasirodęs alus ant Lietuvėlės. Vėlgi etiketiniai šūkiai gražūs. Taip jau yra, kad mes didžiaisiais nelabai tikim. Aišku gerai, kai rašoma išpilstymo data. Dar geriau, kai butelis, etiketė tarpusavyje dera ir tokį malonu paimti į rankas. O dar kamštelis naujas, į kolekciją tinkamas. Taigi apipavidalinimas 10 balų. O kaip turinys? Man liuks. Už tokią kainą (firminėje parduotuvėje 1.60lt+depozitas) gauni tikrai gerą daiktą. Pats skonis lengvas, bet vėliau jaučiamas malonus kartumas, va atrodo tiek kiek reikia. Būk šviežias ir neprastėk su kiekviena partija ir aš tave gersiu 🙂

Lietuvos aludarių naujienos

Jei jūs neapsilankėte alaus skyriuje Lietuvoje bent apie mėnesį, tai apsilankę ten rasit nemažai naujienų. Na tas nemažai tai viso labo keturi nauji buteliukai ir tai tik didžiųjų alaus daryklų. Apie mažuosius šį kart nešnekėsiu. Nes jie nerėkia, taip kaip didieji, nekuria savo naujienoms fanų klubų socialiniuose tinkluose ir nenukabinėja visų miestų reklaminių stendų su pieštomis taurėmis. Bet visgi paragauti norisi. Taigi keturios naujienos ant stalo. Dvi iš Kalnapilio-Tauro grupės, viena iš Gubernijos ir viena iš ŠUA. Sakysit, o kur dar iš ŠUA Raw alus. Na aš jį paragavau ir pamiršau, o be to tai jau ir nebe naujiena.

Prieš pradedant ragauti, noriu pasipasakoti. Na internete ieškojausi info apie tai kaip vertinamas alus. Na tarkim tokia garsi organizacija kaip CAMRA vertina labai paprastai, 5 balų sistema. Radau ir lentelių kurias naudoja profesionalūs alaus vertintojai ar kitaip tariant teisėjai, vertindami alų ir skirdami medalius ar dar kokius kitus apdovanojimus. Tose lentelėse dažniausiai figūruoja skaičius 50. Na vertinama bendra išvaizda, skonis, spalva, poskonis ir visi kiti dalykai, skiriami taškai, jie sumuojami ir gaunami rezultatai. Pavyzdžiui toks žurnalas „Beer magazine“ vartoja 100 balų sistemą. Na yra ir dar įdomesnių vertinimo būdų. Bet pasiknaisiojęs internete nusprendžiau, kad kiekvienas alaus mėgėjas, kuriam atsibosta kelios tos pačios rūšys, susigalvoja savo vertinimo sistemą ir pagal ją degustuoja. Ir jei yra geras alus ant šio svieto, tai jis geras lieka įvertintas bet kokia vertinimo sistema. Dar vienas dalykas. Nemažai vertintojų nemažai balų skiria bendrai alaus išvaizdai. Na kaip alus bendrai atrodo, kaip jis pateiktas vartotojui. Kokia etiketė, butelis ir visa kita.

Tuborg 4.6% vol. 0.33 l., 1.99 lt. + depozitas

Na buteliukas gražus, etiketė irgi, bendras vaizdelis gražus, net žalia. Pilam į taurę, na toks alaus kvapas man netinka, nėra jis malonus mano nosiai. Spalva, puta irgi paprasta, eilinė. Na gal spalva visai skysta, nors ko norėt iš lengvo alaus. Ragaujam. Vat čia sunku papasakot, gurkšteli, o ant liežuvio kol pranyksta šokinėjantys burbuliukai, dingsta ir pats skonis. Aišku jei jis aplamai yra. Gali trumpai, gal tik akimirkai užragauti to įdomaus prieskonio, dėl kurio jis turbut ir vadinasi tuborg, bet tai trunka pernelyg trumpai. O kas toliau? Sėdi, bandai išgauti kažkokį poskonį, bet nelabai jo yra. Tik tie burbuliukai niekaip neišnyksta. Tai va, brangokas ir nelabai koks alus.

Kaštonų 4.8% vol. 0.5 l., 2.39 lt. + depozitas

Žinot, kai perskaičiau tikrasalus.lt bloge apie šį alų ir kad jie užuodė gilumoje uogienės kvapą, tikrai nuoširdžiai nusišypsojau, gal net pasijuokiau. Tikrai. Pagalvojau, kad didesnės nesąmonės neteko skaityti. Ir aplamai apie šį alų galima tiek prisiskaityti, kad net baisu, turbūt nė vienas alus nesulaukė tiek komentarų, kiek šis. Taigi, man asmeniškai pats Kalnapilio butelis, etiketė ir bendras vaizdas labai patinka. Gražu, tvarkinga, sunku ir prikibti būtų. Taurėje alus taip pat neblogai žiūrisi, tik vat spalva… Na graži ji, bet tik tiek, o juk ant etiketės parašyta prinokusių kaštonų, tai kodėl spalva neprinokusiai atrodo? Čia aišku kabinėjimasis, bet reklamuodami kreipia dėmesį į spalvą, tai prie jos ir kabinuosi. Na kvapas… tenka lenkt galvą, tikrai giliai įkvėpus galima užuosti kažkur toli uogienės kvapą, karamelė taip pat jaučiasi gan neblogai. Na kvapai nėra stiprioji mano pusė. Ragaujam. Labai ir labai silpnas skonis. Neneigsiu, tikrai daug apie šį alų prisiskaičiau, todėl nuomonė kažkokia susidarė, kažko ragaudamas ieškojau, kažko tikėjausi, na bet kad toks silpnas skonis bus tai tikrai nesitikėjau. Šiaip alus skanus, lengvas. Pats skonis nenusaldintas, bet neišraiškingas. Žinot, kai žiemą užvedinėjat mašiną? Jau atrodo pagriebė, jau jau… ir bac užgesta. Tai taip ir su šiuo alum. Gurkšteli, jau atrodo skonis yra, jau jau… ir dingsta. Na šiek tiek to skonio daugiau ir būtų tikrai gerai. Šioks toks liekantis poskonis, kartumas yra. Na Kalnapilis rengia šią vasarą rinkimus, bus dar dvi naujienos. Tikėkimės bus geriau. Aš prie tų, kuriems šis alus netiko.

Gubernijos Žalgirio kalaviju grūdintas alus 5.0 % 0.5l., 2.39 lt. + depozitas

Baisulinis pavadinimas. Nuotrauka tuborgo neprimena? Žalia, tik gal ne taip gražu. Iškart ragaujam, nėr daugiau ką aprašinėt. Bet ir paragavus nelabai kokių minčių kyla ir tada pagalvoji, gal ne toks ir blogas tas kaštonų buvo? Kaina tai ta pati…

Tauro 1860 Jubiliejinis 5.6% vol. 0.5l., 2.19 lt. + depozitas

Tauras su savo medaus alum labai stipriai sugadino mano asmeninę nuomonę apie save. O čia jubiliejinis alus, juk tūrėtų būti tikrai išskirtinis alus. Tačiau nesitiki, kad jis toks bus. Alaus spalva ir puta galima sakyti standartinė, arba tokia apie kurią paprasčiausiai nėra ką pasakyti. Ragaujam. Na… tiesiog sunku ką ir pasakyti. O gali alus būti beskonis? Velnias, juk tai jubiliejinis… Na gerai, turi jis vieną gerą dalyką, ir tai yra tai, kad ir blogo apie jį nieko negali pasakyti. Tiesiog gal kada kas paklaus: pameni tauras tokį jubiliejinį buvo išleidęs? Ne, nepamenu,- atsakysiu aš…

Tokios tos lietuviškos naujienos… Nieko gero… O kai pagalvoji kiek pinigų išleista joms sukurti ir išleisti, taip sakant įsukti… Nieko, bus dar to skanaus alaus.

Eksperimentinis testukas

Taigi, sklindant gandams, kad atvežtinis alus pas mus daug blogesnis, nei jo analogas gimtinėje, nutariau aš pasibandyti pats. Iš pablūdijimo po Vokietiją parsivežiau aš Paulaner Hefe-Weisbier, o taip pat puikiai žinau, kad tokio galima nusipirkti ten, kur apie viską pagalvota. Nubimbinėju aš iki ten, parsitempiu butelaitį namo, viską susikraunu ant laboratoriniu tapusio savo arbatinio staliuko ir pradedu eksperimentą 🙂 Atsidarau, įsipilu, žiūrinėju, uostinėju. Tai ką perduoda man akys ir ausys yra tiesiog identiška. Net puta atrodo taip pat. Paragauju tiek vieno buteliuko turinio, tiek kito, nu neatskirsi kur kas, nors tu ką. Man pasidaro aišku, kad bent su Paulaneriu galima būt ramiam jį perkant Lietuvėlėje.

Išvada: greičiau rasit skirtumų tarp tam pačiam prekybos centre pirktų dviejų utenos alaus butelių, nei tarp Lietuvoje ir Vokietijoje pirktų Paulanerių…

Lauktuvės iš Danijos

Gavau lauktuvių kažkokio neaiškaus alaus, tai pamaniau reikia paragauti ir pasižiūrėti kas ir kaip.

1. Tuborg Julebryg alc. 5.6% vol.
2. Royal Brown Ale alc. 4.6% vol.
3. Royal Claccic alc. 4.6% vol.
4. Royal Pilsner alc. 4.6% vol.

Kadangi nieko apie šiuos bravorus negirdėjęs, nusprendžiu google pagalba pasidomėti pradžiai kas tai yra. Na ir va kokia istorija gaunasi 🙂

Apie Tuborg Julebryg sužinau, kad tai kalėdinis danų alus. Jie ten švenčia taip vadinamą J-day, kuri berods yra švenčiama gruodžio 2 d. Kaip supratau, šventės esmė paprasta- eini per barus, kuriuose alus yra nemokamas ir bandai jo išgerti kuo duogiau, be to tuo metu yra išdalinama begalės nemokamos alaus atributikos ir kitokių dovanėlių. Taigi, kaip rašo danų blogeriai, jiems nebūtų Kalėdos, jei nebūtų šio alaus, su juo susijusių didelių švenčių. Jie net turi specialią dainą, o ir skonį jie apibūdina labia jau skambiai- bloody good. Na tiek informacijos man užtenka, pabandom geriau paragaut, to “kruvinai skanaus” alaus. Tik įpylus puta ir dingo, nors  5.6% vol., bet lengvas, be jokio liekamojo skonio, alus. Dar ir dar pagurkšnoju, bandydamas atrast tai, be ko danai neįsivaizduoja savo Kalėdų, bet nerandu. Užkliūna ir atmintyje išlieka nebent alaus spalva. Tokios nemačiau daugiau niekur, na ji tokia, na ruda ir viskas.

Toliau bandom aiškintis kas tas Royal. Nu ir tik pradėjus domėtis, išsiaiškinu, kad mano žinios alaus srityje gražiai pasakius labai jau kuklios. Taigi, šis alus priklauso tai pačiai chebrai, kaip ir mūsų Lietuvėlej verdamas Kalnapilio alus, ar latvių Livu alus ir kiti. Tai Danijos bendrovės Royal Unibrew gaminys. Kas tai yra jau išsiaiškinau, o ieškoti kas tai būtent per alus ar kokios jo savybės, man neįdomu. Geriau aš pats paragausiu, gal neteks taip nusivilt, kaip ieškant „kruvinai skanaus“ alaus. Pirmą atsikemšu Royal Brown Ale. Puta šiokia tokia yra, maloni ir alaus spalva. Geriasi lengvai, bet skonis na toks… neįdomus. Toliau Royal Classic eilė. Čia jau putos nebelieka, o geriant aš nejaučiu ir skonio. Paimu į ranką butelį ir skaitau, kad tai daniškas premium kokybės alus, kurio gamybą ir išpilstymą prižiurėjo Faxe. Vau! Bet norėtųsi to vau ir paragavus. Kas dar liko? A, Royal Pilsner. Nebegaišiu gal aš laiko rašydamas.

Ir vis dėl to man pasidaro įdomu, kadangi aš nieko negirdėjau apie tą alų, kas parodė tarkim mano neišprusimą alaus srityje, tai galbūt aš taip pat sėkmingai nieko nesuprantu apie alaus skonį ir visa kita. Todėl jungiu vėl google ir ieškau atsiliepimų. Ir randu daug komentarų, bet vienas dano komentaras padeda viskam tašką ir atsako į visus klausimus: Man jokio skirtumo koks to alaus skonis, man svarbiausia, kad jis PIGUS!

Švyturio “naujienos“

Šiandien ant stalo ragavimui pasistačiau keturis butelius „Švyturio“ produkcijos. Bet apie viską iš pradžių.

„Švyturys“ visai nesenai, o gal jau ir senokai, pristatė realjefiniuose buteliuose išpilstytą savo Baltijos ir Baltą alų. Ne tik naujas butelys, bet ir nauja etiketė, naujas kamštelis, naujas internetinis puslapis (tradicinekolekcija.lt), nauja ir kaina (didesnė, nei buvusi). Stebint tokius pasikeitimus, kilo klausimas man pačiam, ar tie išoriški pasikeitimai, pakeitė ir svarbiausią dalyką,-pačio butelio turinį? Einu į parduotuvę, perku po vieną naujo ir seno pavyzdžio butelį ir eksperimento būdu bandysiu į tą klausimą pats sau ir atsakyti.

Pirmus du atsikemšu Balto butelius. Tik įpylus į akis krenta tirštesnė senojo puta, o naujojo spalva daug skaidresnė nei senojo. Baltas alus turi sau būdinga kvapą, kuris senojo daug intensyvesnis. Na ir liko paragauti. Ir čia senasis pasirodo daug geriau, nei naujasis, tradicinės kolekcijos atstovas. Išvada paprasta- senasis yra visa galva aukščiau už naująjį. Kyla klausimas, kam tos naujienos tada reikia, jei ji prastesnė.

Sekantis- Baltijos tamsusis alus. Ir čia tik įpylus nusvyra rankos. Galiu tik primint, kad šią vasarą vykstant tamsaus alaus degustavimui su rimtais dėdėm ir tetom, šis alus iš 9 pateiktų alaus rušių užėmė „garbingą“ 7 vietą. Nieko nesakysiu apie senajį, bet galiu pasakyt apie naująjį- įpylus putos nėra, kvapo jokio, spalva, kaip tamsiam alui, labia silpna, skonis? Koks ten gali būti skonis…

Taigi viskas susidėliojo į vietas. Jau ir taip nelabai mano mėgstamas alus, po šio pagurkšnojimo dar labiau susilpnino savo pozicijas ir nesvarbu čia tradicinė kolekcija ar dar koks velnias.

La Trape

1.      Quadrupel alc. 10% vol.

2.      Tripel alc. 8% vol.

3.      Dubbel alc. 7% vol.

4.      Blond alc. 6.5% vol.

Pirma atsidarau Quadrupel, nes jis stipriausias. Alaus spalva sodri, puta tiršta. Bandau ragauti ir man šis alus per stiprus. Po kelių gurkšnių taurę pastatau ir abejoju ar dar iš jos gersiu. Po kelių valandų visgi gryžtu prie pamirštos taurės ir ką jūs manot? Puta vis dar yra. Ragauju dar kartą, stiprumas šiek tiek dingęs, skonis tikrai geras, ilgai liekantis, bet lieku prie savo, šis alus papraščiausiai per stiprus. Pusė taurės tenka išpilti.

Tripel. Nors butelys po nupirkimo ant lentynos prastovėjo apie dvi-tris savaites, vos tik atidarius ant stalo išputoja trekšdalis butelio. Likusį alų susipilu į taurę. Alus stiprus, skonis ne toks intensyvus kaip Quadrupel, bet lieka ilgam. Puta taip pat toli gražu ne Quadrupel. Gurkšnoju dar ir dar, bet niekaip negaliu atrast kažkokio išskirtinumo. Man jis lieka kaip skanus stiprus alus ir tiek.

Dubbel atidarau virs kriauklės J Istorija nesikartoja J Įpylus į taurę iškart užkliūna spalva. Paėmus taurę į ranką, alaus spalva juoda, padėjus ant stalo kaštono raudonumo. Alus silpnesnis, bet skonis stiprus, lenkia ir Quadrupel. Burnoje ilgai išlieka malonus kartumas, susimaišęs su šiokiu tokiu saldumu.

Na ir pabaigai Blond. Vėlgi puta nenustebina. Matyt po Quadrupel vis tikiuosi to pačio ir iš kitų. Alaus spalva šviesiai gintarinė. Šis turi ir savitą kvapą, kurio taip ryškiai išreikšto neturėjo kiti. Skonis švelnus, užkabinantis ir labai idomus. Gurkšnis po gurkšnio vis bandai sugalvoti koks jis, su kažkuo palyginti, bet matyt jis per daug išskirtinis, kad būtų galima su kažkuo lyginti. Skonis lieka, truputi mažiau karstelėjęs nei Dubbel, truputi labiau salstelėjęs nei tas pats Dubbel.

Reziumė:

La Trappe turi 6 rūšis alaus: Bock, Witte ir mano ragauti Quadrupel, Tripel, Dubbel, Blond. Visi, kuriuos ragavau, skiriasi iš esmės, gal tik kiek blankokas Tripel. Ir matyt ne veltui jie tokie visi skirtingi, bet kartu turintys kažką bendro. Juk, kaip jie patys sako, mūsų butelius puošia „Authentic trappist product“, kuris reiškia tik viena: autentiškumą ir tradicijas. Beto jie vieninteliai likę tokie Olandijoje. Trappist išvertus reiškia katalikų vienuolių ordino narys. Atrodo rimta 🙂 Bet kai jie patys apie save sako: mums svarbiausia produkto kokybė, o ne kiekybė, na negi netikėsi vienuoliais 🙂