Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Posts Tagged ‘Dundulis

Dundulio Publijus Palemonas (aludario komentaras)

with 2 comments

publijus-palemonas

Teko matyti komentarus, kad naujasis Dundulio alus Publijus Palemonas yra geriausias Dundulio alus.

Teko gyventi tais laikais kai didelio alaus pasirinkimo nebuvo, o močiutei skaniausias alus būdavo Utenos Porteris.

Teko girdėti kalbų, kad Baltic Porter kilęs Lietuvoje.

Teko ne kartą mąstyti, kodėl Dundulis niekaip neišverda porterio, nes atrodė, kad tai Lietuviško alaus neatsiejama dalis, o juk Dundulis rekonstruoja, sieja viską su istorija ir panašiai.

Visas nuogirdas ir pamąstymus į lentynėles sudėliojo pats Dundulio projekto aludaris Simonas.

“Reiktų sutikti su tuo, jog Lietuvos istorijoje būta įvairių laikotarpių – vieni šviesūs, kiti nelabai. Porteris Lietuvos teritorijoje išpopuliarėjo carinėje Rusijoje bei vėlesniais Sovietų laikais, – paklaustas kokią vietą lietuviško alaus padangėje užėmė porteris pasakoja Simonas. – Žinodami tą faktą, jog porteris buvo miestiečių mėgtas gėrimas, o lietuviai tuo metu miestų vengė, porterį galime sieti tik su Lietuvos teritorija, bet ne tradicija. Gal būt dėl to neskubėjom su šios alaus rūšies virimu. Tačiau mano vilnietiška prigimtis ir pagarba šio miesto kultūrai, vis dėl to nulėmė tai, jog šią rūšį turime savo portfolio.“

Mano porterio idealizavimas sudužo į šipulius. Bet kuomet paprašiau papasakoti apie patį Publijų Palemoną, Simonas parodė tikrąjį savo istoriko veidą.

“Publijus Palemonas nėra tas porteris, kurį prisimintų sovietų laikus menantys alaus mėgėjai, – savo pasakojimą pradeda aludaris. – Sovietinis porteris labiau priminė stiprų tamsintą bock’ą ir buvo labiau deficito ir medžiagų trūkumo pasekmė, nei išieškotas gėrimas. Publijaus Palemono receptūra buvo formuota atsižvelgiant į XIX a. carinės Rusijos teritorijoje pamėgtą taip vadinamą angliškos manieros porterį, kurį po angliško alaus importo uždraudimo pradėta gaminti vietoje. Buvo studijuoti seni carinės Rusijos aludarystės vadovai, kuriuose nemažai dėmesio skirta ir porterio technologijai, tad galime teigti, jog Publijus Palemonas yra rekonstrukcinis su mažom interpretacijom XIX a. antros pusės porteris. Gal būt tokį panašų virė Parčevskio bravore, bei šinkavo Vilniaus miesto užeigose.“

Taurėje tamsiai rudos spalvos, puikiai putojantis alus. Aromate degintas salyklas pereinantis į rūkytą. Pirmas gurkšnis susieja šį alų su Dundulio Kovarnių alumi. Bet vėliau Kovarnių dūmiškumas dingsta ir pasilieka puikiai subalansuotas tamsus alus. Salyklai sugulę puikiai. Pilno kūno alus, kuris atsiduoda kava, degintais salyklais ir yra šlapias, bei puikiai besigeriantis. Jis skiriasi nuo, tarkim, lenkiškų baltic porterių tuo, kad jis nėra saldus ir kokia tai yra palaima.

Belieka dar kartą nuleisti galvą prieš Dundulio aludarius ir tarstelėti – Jūs ir vėl išvirėte puikų alų.

 

Written by Modestas

2017-02-08 at 08:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with ,

Dundulio Apyniuotis (aludario komentaras)

leave a comment »

img_5432Iš šalies atrodo, kad Dundulis stojo į eksperimentų kelią. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Kai atrodo, kad savo puslapyje užsiminę apie seriją alaus su vienodu pavadinimu, bet skirtingais apyniais, jie taiko į kažką išskirtinio, pasirodo, kad šis žingsnis apgalvotas ir savalaikis.

„Mintys plėtoti tokią seriją buvo kilusi seniai, – kad bus serija, patvirtino Dundulio aludaris Simonas. – Gal tiesiog kitos idėjos buvo svaresnės ir pirmenybę teikėm joms. Jas įgyvendinus atėjo laikas ir šiai serijai. Pirminė idėja buvo daryti tiesiog vieno apynio, vieno salyklo, V.A.V.S.A tipo alų, bet praktika parodė, kad kiekvienam apyniui atsiskleisti reikia savos terpės, kurią sukuria tiek salyklinė bazė, tiek fermentacija.“

Nauji šios serijos Apyniuočiai turėtų pasirodyti maždaug kas du mėnesius.

„Galiu atskleisti, jog šia serija stengsimės labiau gilintis į naujuosius eksperimentinius Europos apynius, kurie tikrai puikūs ir verti dėmesio“, – apie artimiausius planus toliau pasakojo aludaris.

Endevour apynys yra kiek nuosaikesnis nei dažnai Lietuvoje sutinkamas Cascade apynys. Jis pasižymi juodųjų serbentų ir pipirų aromatu bei greipfrutų ir laimų skoniu. Galbūt būtent toks vaisiškas apynio charakteris ragaujantiems atrodo kiek per minkštas kaip biteriui.

„Endeavour apynys vis dar eksperimentinis, dar neįgavęs komercinio statuso. Išveistas Anglijoje, tad komercinių pavyzdžių reiktų ieškoti Britų salynuose, – paklaustas apie apynį pasakoja Simonas. – Lietuvoje alaus su šiais apyniais neteko sutikti. Pačiam teko ragauti, cask ale su šiuo puikiu apyniu, bet deja pavadinimo neprisiminsiu.“

Apyniuotis puikiai taurėje atrodantis alus, labai lengvai besigeriantis su puikiu vaisišku charakteriu. Šis alus turi kartumo, tačiau Dundulio Rudasis Biteris buvo daug tiesmukesnis kartumu. Jei šis alus skirtas pabrėžti apynį, tai pavyko puikiai.

Written by Modestas

2017-02-02 at 00:07

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with ,

Dundulis dovanoja šventę

leave a comment »

juodaragioŠventės yra gerai, nes tada ateina Dundulis ir atneša savo jau tradiciniais tapusius Devyniaragį ir Juodaragį. Va kas yra tikras šventinis alus, tikras sezoninis alus, tikras riboto leidimo alus.

Juodaragio 6,66%

Gruit stiliaus alus. O kur Dundulis ir gruit būna labai gerai. Čia kaip pašneka apie citriną ir kaupiasi seilės, taip ir su Dundulio gruit.

Taurėje nešvarus alus, tamsiai rudos spalvos. Ir tai yra tipiškas, charakteringas gruit vaizdas taurėje. Beveik jokios putos. Aromatas žolinis, salsvas, malonus. Alus tvirto, linkusio į vidutinį, kūno. Puikiai besigeriantis, salsvokas, puikiai dera kraujažolė ir jos prieskonis prie salyklinės bazės. Smagus, sausas karstelėjimas. Prie viso gero yra ir vienas trūkumas, alus man dar ne geriausios formos, jam reikia dar pabręsti. Po kelių mėnesių ar pusmečio jis turėtų būti dar geresnis arba tiesiog tobulas. Pasidėkite šio alaus, galėsite švęsti ne tik saulėgrįžą, bet ir Jonines.

devyniaragioDevyniaragio 9%

Medus, pikis, beržų ir pušų pumpurai. Visą šitą perskaitai ant etiketės ir ima drebėti rankos.

Taurėje gražios ryškios gintaro spalvos alus. Putojantis. Aromatai šoka šokius. Nosį kvapai karpo intensyviai. Paslėptas medus, mediena, miškas po lietaus, saldumas.

Skonis perdėtai intensyvus ir tai labai gerai. Tokio intensyvaus skonio aš ne tik aluje, bet ir bet kokiam kitam gėrime nežinau ar buvau sutikęs. Pušis, beržas, medus. Sėdi ir spėlioji kas čia sprogdina gomurį. Ir viskas tobulai subalansuota. Ant galvos šoka pašiurpę plaukai, nėra čia ką daugiau rašyti, ieškokite ir ragaukite.

Written by Modestas

2016-12-31 at 11:18

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with

Dundulio Syrne

with one comment

img_0669Labai gerai sutapo, kad mėgstamiausia aludė švenčia gimtadienį, o tie, kuriuos laikai geriausiais, išverda naują alų. Tada eini į tą mėgstamiausią aludę ir randi ten tų geriausių atstovą pasakojantį apie savo naują kūrinį.

Tądien daug kur Lietuvoje pradėjo tekėti Syrne 6% žirninis alus. Labai smagu, kad Simonas pasirinko Kauną jam pristatyti. Iš vis, aludario alaus pristatymas yra toks sveikintinas dalykas, kad Simonui, tiek daug kalbėjusiam apie tradicijas, vartojimo kultūrą ir kitus dalykus, tikiuosi tai taps taip pat tradicija. Juk tai nėra labai sunku, ar ne?

Taigi, naujasis Syrne. Apie žirninį alų, dar turi beveik sinonimą – Širvenos alų girdėjo beveik visi. Kuo Syrne kitoks? O gi tuo, kad į šį alų dėta ne pačių žirnių, ne maltų žirnių, ne žirnių dribsnių, o dėtas tikrų tikriausias žirnių salyklas. Dundulio aludariai patys iš ekologiškų žirnių pasigamino salyklą ir jo aluje panaudojo 7 proc. Daugiau nelabai kaip yra dėti. Visa pilna istorija galite pamatyti video, kuris šiame bloge pasirodo pirmą kartą. Tikiuosi toks dalykas bus įdomus ir reikalingas.

Tačiau ne viskas tilpo į video. Po supažindinimo su pačiu alumi, Simonas užsiminė apie naujausius savo projektus. Jie išvirė alų su švedais, kurie turi išskirtinį alų Gotlando saloje. Jis tikisi, kad šis alus pasieks ir Lietuvą. Taip pat papasakojo apie nepavykusį projektą su Vilniaus Universitetu. Nepavyko, nes į valdžią atėjo kitos krypties politikai.

Kalbėdamas apie senovinių receptų atkūrimą paminėjo pasenusį alkoholio įstatymą, kuriame draudžiama aludariui gamyboje naudoti medį. T. y. medinius rakandus. Todėl tokia sąlyga užkerta galimybes atkurti kai kuriuos alaus receptus, nes jų skoninės savybės stipriai priklauso nuo medinių indų.

Grįžkime prie Syrne alaus. Tai tamsios raudonai rudos spalvos alus, kuris yra tikras salyklinis alus. Po pirmo gurkšnio į atmintį pasibeldė Magistra alus. Turbūt dėl salyklinio saldumo. Čia šis saldumas suvaldytas, spėju, žirnių pagalba. Žirniai alui suteikia sausumo, nuslopina saldumą ir alus pasidaro išskirtinis. Salsvas kaip salyklinis alus, sausas kaip stautas ir dar puikiai atrodantis. Dar vienas puikus alus plačioje Dundulio alaus paletėje.

Written by Modestas

2016-12-02 at 09:55

Įrašyta kategorijoj Alus, Aš ten buvau, Lietuva, Ragaujam

Tagged with

Alus, kurio paragauti gali tik bare

with 2 comments

Gintaro baro stautasPakalbėkime apie alų iš krano. Apie tokį alų, kurio neparagausi kaskart užėjęs į barą. Jis bare bėga savaitę, gal dvi ir dingsta, gal iki kitų metų, gal su visam. Dažniausiai tokie trumpalaikiai pasirodymai būna verti to, kad eitum į barą ir ieškotum tokio alaus. Keli senesni pavyzdžiai tokio alaus galėtų būti Jungle Bells Red IPAPrisemti Botai ar Gintaro baro Raudonasis Elis.

Toks įrašas galbūt kažką suerzins, kad kituose miestuose toks alus išvis neužklysta, bet toks alus turi atgulti į archyvus, kad būtų ką prisiminti. O tokio alaus kranai pastoviai pasirodo Kaune įsikūrusioje aludėje Vingiu Dubingiu. Kol nebuvo jos, lygiai taip pat kauniečiai galėdavo erzintis skaitydami internetus.

Po Gintaro baro puikaus Raudonojo Elio, prieš pat Žmogšalą 3 Vingiu Dubingiu aludėje pradėjo bėgti Gintaro baro Stoutas 5,6%. Juodos su raudonu atspalviu spalvos. Ir tas raudonumas yra būdingas Gintaro baro alums. Net jų gira tą raudonumą turi. Alus puikiai geriasi, kūnui trūksta raumenų, jis atrodo vandeningas, bet nenuobodus. Skonyje lengvai žaidžia deginti salyklai, o visas alaus gerumas ateina su poskoniu, kuriame sausas kartumas taip maloniai sėda ant gomurio, kad jo nesinori nugerti kitu gurkšniu.

Ropa 2Kaip ir žadėjo Martynas iš tikrasalus.lt pasirodė antroji ROPA alaus versija, kuri taip ir pavadinta ROPA II 5,6%. Pirmojoje versijoje buvęs alaus rausvumas likęs, tik jo mažiau. Naujas apynių derinys virtęs į visą apynių kokteilį, kuris prikausto, pasiima ir nebepaleidžia. Puikiai subalansuotas, pilno kūno ir gerai bėgantis gomuriu alus.

moko maukasKuomet didieji pasako, kad tai jų limituotos partijos alus, jų alus nugula visas žinomas prekybos vietas. Kuomet Dundulis pasako, kad tai labai ribotos partijos alus, reikia gaudyti kuris baras jį pasileidžia ir per tris dienas ten nueiti. Kitaip gali likti neparagavęs. Toks limituotas ir akmenuotas naujasis Dundulio kūrinys Moko Maukas 6,8%. Mano pažintis su akmeniniu alumi prasidėjo labai senai, 2010 metais. Prieš paragaujant šį alų, aš tiek kartų girdėjau ir skaičiau, kad tai gerai, kad tai puiku, kad tai šių metų atradimas ir panašiai, kad kai jo paragavau, net pasimečiau. Taip, jis tvarkingas iki negaliu, geriasi puikiai, bet pirmą kartą aš nepajutau idėjos, kurią norėjo perduoti aludariai. Juk laužas, akmenys, senoviniai visi reikalai nors kažkaip turėjo atsispindėti aluje, o be nepriekaištingos kokybės ir smagaus atsigėrimo daugiau nieko negavau. Drįstu galvoti, kad tądien nuotaika buvo ne ta ir tikiuosi dar spėti jo paragauti pakartotinai.

P.S. Moko Maukas buvo paragautas dar kartą ir aludarių žinutė iki manęs atėjo, viskas, ramu 🙂

Alus, apie kurį papasakojau verdamas mažomis partijomis. Tai būna arba eksperimentai, arba kaip Gintaro baro pavyzdžiu, didesnės partijos nelabai ir išvirsi, bravoras ant tiek mažas. Todėl kai išgirsite, kad yra galimybė paragauti Gintaro baro IPA, ROPA brandintos statinėje ar dar kažko visai netikėto, paskubėkite, kad netektų gailėtis neparagavus.

Written by Modestas

2016-03-19 at 08:00

Dvi alaus naujienos per vieną vakarą. Kalėdos iš Kauno pamiršo išeiti

with 4 comments

IMG_0269Sutrimitavo mano internetai, kad sausio 14d. vyks Genio alaus daryklos naujo alaus Kalifornikacija 5,8% pristatymas. Tik suvirškinau informaciją ir atidundėjo kita naujiena. Tą pačią dieną Dundulis Vingiu Dubingiu aludėje pristato savo Kurko keptinį alų. Ir pristato ne bet kas, o pats Ponas Niekas Simonas.

Dabar spėkite kiek kartų teko nusikeikti, kad tai vyko tą pačią dieną?

Pažadu, kad vėluosiu į Kalifornikacijos pristatymą. Pažadu, kad būsiu Kurko pristatyme. O paskui tik pagalvoju kaip tai padaryti.

Į Hop Doc, kur buvo pristatoma Kalifornikacija įsiraunu stipriai pavėlavęs. Jonas, vienas iš Genio bravoro galvų pakankamai audringai mane sutinka. Lauris, kita Genio bravoro galva, mane pasodina prie apskritai kvadratinio stalo. Prišokęs barmenas atneša degustacinę taurę naujo alaus, pasiūlo burgerį su jautiena arba krevetėmis. Pasirenku jautį, o galvoje mintis, kad blemba taip gerai negali būti. Viskas, bandysim ragaut. Ir jau su tuo nu jau va ragauju, visi prie stalo ima ir atsistoja. Aš akim klapt klapt. Tie visi atsistoję apsirengia ir išeina. Visi. Lieku vienas prie didelio stalo, barmenas atneša burgerį. Aš į jį žiūriu ir nusugalvoju, valgyti jį ar ne. Man sėdint apsisprendimo kryžkelėje prieina Jonas. Trumpai šnektelim, nes dar kartą pasakoti man vienam, apie tai, ką pasakojai dvi valandas, noro matosi mažai. Aš atėjau paragauti alaus, o visą laiką galvoju apie burgerį. Man pačiam žiauriai patinka vaišinti. Bet kai mane pavaišina, aš taip durnai jaučiuosi. Gerai. Bandau alų. Jonai, jei skaitai, alus žiauriai įdomus.

IMG_0273Nusprendžiu vis dėl to burgerio neatsisakyti. Vos tik atsikandu, pro duris įeina nuostabiai graži moteris su keliomis ne tokiomis gražiomis draugėmis. Sėdžiu aš prie didelio tuščio stalo su prakąstu burgeriu rankose, burnoje dar kąsnis, o mane nužvelgia ta moteris su savo draugėmis. Iš veido išraiškos suprantu, kad jų minčių žinoti visai nenoriu. Vėl prieina Jonas. Klausiu kas čia pradėjo rinktis. Atsako, kad verslo atstovai, barų savininkai ir panašiai. Aaaaa… mintyse nutęsiu aš prisimindamas tą fainą akių kontaktą prieš kelias minutes.

Atsistoju, sugalvojęs, kad man čia jau visai gana būt. Atsisėdu, nes kažkaip gal nepatogu taip greit išeit. Bet matau, kad su manim čia vienu Jonas kankinasi. Vėl atsistoju ir atsisveikinu.

Nevėluokite į kažko pristatymus dvi valandas. Nebent norite aštrių pojūčių savivertės srityje.

Ir nepriimkite to ką perskaitėte labai rimtai.

Viso kelio iki Vingiu Dubingiu aludės metu galvojau apie ką tik paragautą alų. Taip, aš jo vis dėl to paragavau.

Nuostabus alus. Labai lengvai besigeriantis, vaisiškai gaivus, saikingai kartus. Tada prisimenu senesnį pokalbį su Jonu. Jis man ir ne tik man, o gal visai ir ne man, sakė, kad nori, kad jo verdamas alus būtų ne ragavimui, o atsigėrimui. Bare ar namuose, vienas ar prie maisto. Jis man, o gal ir ne man tąkart pasakojo, kad kam eksperimentuot su alumi, jei jis yra skirtas gerti. Todėl kai jis pasirodys buteliuose nebus jokių 0,33. Tik puse litro. Ir tokį alų jis išvirė. Tris kartus namuose, paskui 2 tonas bravore. Puikaus balanso, gero kūno, lengvai besigeriantį, aromatingą, lengvai vaisinį alų. Ko daugiau reikia?

IMG_0355Vingiu Dubingiu aludė jau pasiruošusi pristatyti naują alų. Už baro stoja Simonas, o į taures ima tekėti puikios rubino spalvos Kurko keptinis. Apie tą bėgimą labai gerą video susuko Tomas (VD viršininkas). Prie alaus buvo pateikta ir vadinamoji duona, kuri buvo naudojama alaus gamyboje. Tai paprastas salyklas, keptas Biržų duonos pečiuose. Simonas pasakojo, kad didžiausia bėda buvo tuos kepalus karštus parsivežti ir nulupti nuo kepimo popieriaus. Šiaip labai nebloga idėja užkandai prie alaus. Taip, ką ten dar pasakojo. Na, kad tai senovinis būdas alaus darymo ir panašiai. Bet vienas dalykas vis gi nepraslydo man pro ausis. Simonas užsiminė, kad intensyviai stebi, kas vyksta šiuo metu mūsų rinkoje, kad atsiranda vis naujų aludarių, kad jie drąsiai eksperimentuoja. Tačiau, taip eksperimentuodami, jie, Simono manymu, nutolsta nuo identiteto. Kažką prarandam tokiais eksperimentais, o ypač tradiciją.

Berods kažko dar nelabai ko ir papasakojo, nes tam maišė į barą netyčia užėję žmonės. Nelabai jie suprato, ką tas barzdotas dėdė ten pasakojo, todėl geriau buvo pašnekėti tarpusavyje. Todėl Simonas pasirinko kitą bendravimo būdą, prieidavo vis prie kito žmogaus ir su juo pabendraudavo asmeniškai.

Bet buvo ten užėję ir labai ten pataikę žmonės. Tai  Fredrik Glejpner ir Martin Jamtlid iš Original Brands STHLM. Jų puslapyje galite pasižvalgyti su kuo jie dirba. Jie patys prisistatė kaip alaus importuotojai ar eksportuotojai. Ir jie taikliausiai apibūdino Kurko Keptinį. Typical farm house ale. Ir tuose trijuose žodžiuose yra viskas, kas yra tas Kurko Keptinis.

Tiesa, dar aludaris minėjo, kad tai yra paprastas alus. Nesitikėkite kažko vau. Jame paprasčiausiai to nėra. Virdami šį alų aludariai nustebinti nesiekė, jie norėjo atkurti seniausią alaus gamybos būdą. O rezultatas toks, koks gavosi.

Written by Modestas

2016-01-21 at 11:26

Kalėdos su Dunduliu

with one comment

DevyniaragioDevyniaragio | Gruit | 6,66%

Žolinis alus žiemos šventėms.

Taip sako Dundulis. Ir mes džiaugiamės, ir net nepykstam, kad šiemet tik vienas, o ne du, kaip buvo pernai.

Dundulio aludariai puikiai jaučia, kad gruit’as jiems gaunasi puikiai ir drąsiai eksperimentuoja. Šįkart eksperimentas su Sotvaru. Sotvaras pasirodo įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Tačiau internetai ištransliavo, kad reikiamas kiekis Sotvaro atkeliavo iš Vokietijos ir jokio kriminalo nėra. O google papasakojo, kad jis naudojamas alaus gamyboje aromatui ir putojimui pagerinti.

Pilant į taurę laukiau to užputojimo, bet alus gausiai putoti nelinkęs. Putos tik vos vos. Bet visa kita idealu. Spalva, skaidrumas, bendras vaizdas. Aromatas saldus, žolinis, prieskoninis.

Skirtas ragauti.

dundulis dudaDar vienas patarimas ant etiketės iš Dundulio. Ir jį visą laiką raugausite. Nes jis vis kažkoks kitoks. Pirma jis pasirodė labai skanus ir kažkas nesuprantamo. Be to saldumas jautėsi stipriai. Antram gurkšnyje jau saldumas dingo, atsirado intensyvesnis kartumas. Dar vėliau tas kartumas stiprėjo, bet jis toks labai savotiškas. Nepadūmavęs, o tiesus ir aštrus. Paskui vėl išlenda saldumas, prieskoniai. Ir kadangi skoniai tai atsiranda, tai dingsta, su kiekvienu gurkšniu nežinai ką gausi.

DŪDA | IPA | 6,2% 

Apie Dundulį geras žodis nuėjo plačiai po pasaulį. O žodis turi savybę tapti kūnu. Vasarą buvo pasirodęs Baltijos kelio alus, virtas su Latvijos ir Estijos aludariais. Atėjo laikas rytų kaimynams. Dundulio ir Gudijos aludarių Brew Team bendras darbas tapo dar viena IPA.

Juodas IPAKaip dideliam reikia virti lagerį, taip mažiukui reikia turėti IPA. Ir jos tiek suvienodėjo, kad liko tik toks vertinimas: arba gera arba mheh… Tai šita prie gerų ir tvarkingų. Ir tiek. Kas žino kas yra Dundulio alus, ši IPA nenuvils, o kas nežino, tai irgi nenuvils.

Juodas IPA 5,6%

Kai šis alus pasirodė, teko jo ragauti. Ir buvo labai didelis noras patalpinti įrašą su nuotrauka ir vienu žodžiu. Bet niekaip to vieno žodžio nesugalvojus, tenka ragauti dar kartą.

Alaus išvaizda be priekaištų. Skonis taip pat. Kartumas susipynęs su skrudėsiu. Ir tas bukas ir sausas kartumas taip smagiai groja, kad net smagu.

Šis alus Jūsų nenuvils, gal netgi nenuvylė, nes aludariai nusprendė jį įtraukti į pastovią pasiūlą.

Written by Modestas

2015-12-27 at 13:58

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , , ,

Vingių Dubingių aludėje pristatytas naujas alus ROPA

with 8 comments

IMG_6794Dabar dažnai galima išgirsti, kad Kalėdos atėjo ankščiau. Bet kai Kaune atsidaro tikra aludė, o joje alų pristato patys aludariai, kitaip pasakyti, nei kad ankščiau atėjo Kalėdos, negalima.

Netradicinėje, bet labai logiškoje vietoje atsidarė nauja aludė pavadinimu Vingių Dubingių. Joje savo alų pristatė ramtyns, be visų savo veiklų rašantis tikrasalus.lt. Alus buvo išvirtas bravore Apynys, tad pristatyme buvo ir aludaris iš Apynio bravoro. Tai pagrindinės dedamosios renginio kuris vyko Kaune penktadienio vakarą.

Vingių Dubingių

IMG_6840Vos tik pravėriau duris, už baro pamačiau pažįstamą veidą. Ten stovėjo ir šypsojosi Tomas. Žmogus, kuris pirmas Lietuvoje patikėjo idėja, kad  bare galima pilstyti tik vieno gamintojo alų. Taip atsirado pirmoji Špunka Klaipėdoje. Vėliau Špunka tapo reiškiniu, išsiplėtė į kitus miestus. Taip pat Tomas prisidėjo ir prie Klaipėdoje esančio baro Herkus Kantas atidarymo. Taigi, jau supratote, kad Vingių Dubingių aludę atidarė žmogus, puikiai žinantis kaip pardavinėti alų.

Būnant viduje ir viską smalsiai apžiūrinėjant neradau nė vienos nereikalingos smulkmenos. Viskas apgalvota iki smulkmenų, nieko netrūksta, bet ir nieko nėra per daug. Čia gali ateiti, pabūti ir niekas tavęs neerzins.

Didžiausias vietos išskirtinumas – nuosavas rūsys po baru. Ten laikomos alaus bačkos, kurios ten ir atvėsinamos.

Iš aštuonių kranų bėga Dundulio ir Fuller’s alaus rūšys. Yra visi Dundulio ir to pačio Fuller’s alaus pavyzdžiai buteliuose.

ROPA

IMG_6863Naujoje vietoje buvo pristatytas ir naujas alus. Tomo brolis Martynas (jau minėtas ramtyns) pristatė bravore Apynys išvirtą Red Oceania Pale Ale 5.6% IBU 35 EBC 27.

Du aludariai stovi aludės viduryje, laiko rankose savo alaus taures ir pasakoja apie alų. Kad tai kada nors įvyks Kaune aš net svajoti nedrįsau.

Vos tik pradėjus pasakojimą apie alų, pasirodė, kad tai ne visai naujas alus. ROPA yra reinkarnacija Jungle Bells Red IPA alaus, kuris buvo išvirtas Gintaro bare prieš porą metų.

Alaus išvirta 1000 litrų ir tai yra pirmoji versija iš planuojamų trijų. Antrasis virimas planuojamas su kiek kitokia kombinacija apynių, bei dalis jo bus išpilstyta į butelius. O trečioji versija bus brandinta statinėje, kurioje buvo laikyta kažkas labai įdomaus, bet iki galo visų paslapčių aludaris išduoti nenorėjo.

IMG_6797Jau sunku atgaminti kas buvo aluje prieš du metus, bet berods jis buvo kiek raudonesnis. Visa kita, jau kita istorija. Alus buvo pateikiamas kiek per šaltas, todėl buvo rekomenduojama jį pašildyti rankose prieš geriant. Stebino, kad alus visiškai skaidrus, tad Apynio aludaris su savo technologine dalimi susitvarkė puikiai. Alaus virime panaudoti penki skirtingi salyklai, iš kurių dominuoja karameliniai. Aludariai labai norėjo, kad alus pirmiausiai būtų lengviau geriamas dėl savo salyklinės bazės, o tik po kažkiek laiko kad išryškėtų apyniai. Ir tai jiems pavyko. Alus tikrai smagiai bėga gomuriu, o panaudoti egzotiški apyniai neleidžia šiam alui būti tik bukai karčiu.

Mažais žingsneliais Kaune ima darytis vis smagiau gyventi. Atsiranda vietos, kurios traukia, iš kurių išėjęs neturi blogų minčių. Čia atsiranda tikro maisto. Viskas tik geryn.

Written by Modestas

2015-12-19 at 13:04

Dundulis atsidavė kūrybai. Mėgaukitės tuo

with one comment

Dundulis Saison

Laikas grįžti prie alaus. Paskutiniai įrašai buvo tokie, kad tik pliusą pasidėtum, jog ragavai ir viskas. Dabar laikas papasakoti apie tikrus flagmanus, bet ne vienos atskiros daryklos, o Lietuvos.

Nežinau kaip Dundulis tai daro, bet vis dar daro viską aukštumoj. Ir aš kas kart žaviuosi. Man daug nereikia. Tik įsipilti ir paragauti to ką perki, kas nurodyta etiketėje, kas ištransliuota internetuose. Tik tiek. Juk Jūs parduotuvėje pirkdami sūrį su pelėsiu nenorėtumėte gauti tepaus riebalų mišinio? Jei netikite, kad taip būna, paskaitykite kelis postus žemiau.

Gerai, baigiame tuos išvedžiojimus, kurie kai kuriuos čia užklystančius taip erzina.

Saison 6,2%. Graži, drumsta, tiršta, gelsva spalva. Tik tas geltonumas apibūdinant nelabai gal tinka. Nes tai tikrai ne pilsnerio gelsvumas. Puta tikra gražuolė, tiršta, tvirta, ilgai besilaikanti, viduryje pakrentanti, šonuose didvyriškai besikabinanti į stiklą.

Skonis švarus. Priminsiu jau gal trečią kartą šiame įraše, aš ragauju šį alų, po eilės nesėkmingų vakarų prie ankščiau aprašyto alaus, kuomet reikėjo kankintis, kad ištuštintum taurę. Tad tas švarus skonis įgauna visai kitokią reikšmę. Jaučiama angliarūgštė. Pradžioje daug, paskui prie jos arba pripranti, arba ji pasidaro draugiškesnė. Poskonyje parkyla puikus dūmas ir būna tiek kiek reikia. Nei per ilgai, nei per trumpai. Ir tik gomuriui atsipalaidavus nuo burbuliukų kirpčiojimo, nuo dūmiško rūko, iškyla pipiriška šiluma. Ir pipiriškumo tiek kiek reikia.

Internetuose vis dar randu išlendant žinutes apie Dundulio surūgimą. Šio Saison butelis atkimštas mėnesiui po pasibaigusio galiojimo ir alus kuo puikiausiai subrendęs ir nuostabus.

juodaragio

Nesėkmės su Juodaragiu mane persekioja ilgai. Viskas labai paprasta, aš jo neparagauju. Mane tikrai pataisys, bet šis Juodaragis festivaliui (tas Kalėdoms virtas nesiskaito) berods virtas ketvirtą kartą. Ir pagaliau aš jo paragavau. Šį kart Juodaragio alus 5,0% stiprumo. Puta silpna, jos beveik nėra. Spalva graži, beveik auksinė, nutamsėjusi. Alus drumstas, bet labai nedaug. Su Saison nėra ką net lyginti. Kvape saldumas, bet lengvas, vos jaučiamas.

Skonis.

Pasaka.

Sugebėjimą įpinti kažką į alų Dundulis įvaldęs tobulai. Uogos, žolės, krūva apynių aluje neišlenda, o jį tik papildo pačiomis gražiausiomis spalvomis. Ir jei Jūs ragavote šį alų festivalyje ar ankstų rudenį, tai gali būti visai kitas alus. Aš ragauju, spėju, pačiu laiku šį alų. Dabar jis visiškai subrendęs, susigulėjęs ir ryškus.

Written by Modestas

2015-11-05 at 06:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

Dundulis dar kartą atiduoda duoklę paprastumui ir idėjos jėgai

with 2 comments

cyrulis pilsMan patologiškai patinka geros idėjos. Nesvarbu kokia tai būtų sritis. Tiesiog kaip mažas vaikas žaviuosi kažkieno idėjomis, paprastomis, mano galvoje (kaip ir Jūsų) galėjusiomis kilti, bet nekilusiomis.

Idėjų, fantazijų žmogus gali turėti daug. Tačiau ne ką mažiau svarbu tas idėjas sėkmingai įgyvendinti.

Lietuviškame alaus pasaulyje geriausią idėjos ir rezultato santykį turi Dundulis. Kaskart pasiimi jų naujo alaus butelį į rankas ir gali suprasti, kad buvo idėja ir ji materializavosi. Bet visų pirma buvo idėja, o ne verdu, kažkas gavosi, sugalvojau kaip visa tai apipavidalinti ir paleidau. O tuo labiau pas juos nėra ir taip, kad yra mintis, bet rezultatas kažkaip nesigavo, bet jei jau išvirėm, prašom ragaukit.

Su Cirulis Pils 4,9% viskas nuobodžiai gerai, kaip ir iki tol ir visada. Idėja aiški ir suprantama – išvirti precizišką alų ir pasilygiuoti į vokiečius. Čia truputį ironizuoju. Bet kaip ten bebūtų idėja labai aiški – atsigręžti į klasiką, pastūmus eksperimentus į šoną. Ir Dundulis tai daro taip pat kaip ir eksperimentuoja. Pas juos paprastai niekada nereikš prastai.

Baltic wayPilnėjant taurei gelsvo, silpnai putojančio alaus, į nosį pradeda prašytis pirmi saldoki apynių aromatai. Arba medaus natas sukuria salyklas, bet per apynius sunku išskirti. Alus geriasi lengvai, salyklo ir apynio peštynės lieka visą laiką kol taurėje yra alaus. Viename gurkšnyje viršų ima apynys, kitame salyklas. O vat ant gomurio sėda kartumas, nuosaikus, bet kaip pilsneriui pats tas. Iki vokiško preciziškumo pritrūko visai nedaug – mažiau angliarūgštės kutenimo.

Dar daugiau apie idėją reikia kalbėti kalbant apie kitą, kooperuojantis su Pabaltijo kolegomis, išvirtą alų. Baltic Way 5,6% alus buvo išvirtas Baltijos kelio ir Pabaltijo valstybių nepriklausomybės jubiliejui ir jį virė Dundulis, estų Tanker ir latvių Malduguns. Nežinau kaip ten su latviais ir estais, bet Dundulis ir patriotiškumas, lietuvybė ir visi tie reikalai neatsiejami.

Koks iš viso to alus gavosi? Įdomus, turbūt vienas iš įdomiausių alaus rūšių kokias man teko ragauti. Kadagiai, rūkytas salyklas ir kitos, jau standartinės, alaus sudedamosios dalys padarė savo. Geri ir nesupranti ką. Ne ne, kad tai alus nesuabejoji, bet kas tai per alus gali spėliot ir spėliot. Ir to 0,33L neužtenka net į pusę klausimų atsakyti. Visaip galvojau kaip apibūdinti šį alų, bet geriau nei apibūdino jį breadandbeer.lt kažin ar sugebėsiu. Tai tiesiog crazy alus.

Prieš tave stovi tuščia stiklinė, tu sėdi ir galvoji, kiek daug jau išvirta Dundulio. Dar kelios naujienos šąla šaldytuve, gandai sklinda apie dar kelias naujienas. Pakrapštai pakaušį – ir iš kur visos tos idėjos ateina?..

Written by Modestas

2015-09-25 at 00:16

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , , , ,

<span>%d</span> bloggers like this: