Butautų dvaro bravoras ir Kupiškio alus štampuoja alų

Kaip ir žadėjau, tęsiu pasakojimą apie Kupiškio alaus aka Butautų dvaro bravoras naujienas. Ten tų pavadinimų tiek, kad sunku ir susigaudyti kas kur ką verda. Pirmoji naujiena, bent man nesutikta ir nematyta, be to rasta tik pilstomo alaus pavidalu – Butautų Stautas 5,3%. Tamsus, ką ten tamsus, juodas alus. Net prieš šviesą jis išliko nepermatomas. Aromate jaučiamas stiprus deginto salyklo aštrumas. Alus geriasi lengvai, vandeningumo neišvengia ir šis. Aš jau norėčiau, kad jis dingtų, nes darosi nebeįdomu. Pramušus vandeningumą, pasijaučia deginto salyklo suformuotas sausumas, kažkiek kartumo, bet vėl grįžtu prie to, kad alus per jaunas. Bet, kad ir kaip ten būtų, netikiu, kad ir alui pabrendus tas degintas salyklas susistovėtų ir taptų kažkuo geresniu nei yra dabar.

Sekantis į taurę bėga Apynių virtuvės Avižinis Stautas 5,5%. Apie Apynių virtuvę aš jau rašiau. Tai čia trečiasis jų alus, butelis mažesnis. Į taurę subėga juodas alus su kuklia puta. Kvape daug deginto salyklo, bet čia jau kitaip. Tas kvapas ne čaižus, o toks pridusintas, jau čia gali pradėti kalbėti apie duonos plutos aromatą. Neišvengia šis alus alkoholio pojūčio su nosimi. Ragaujam. Ooo, čia jau daug geriau. Sausumas, pilnumas, tvirtumas. Jokio saldumo, tik geras sausas skonis. Puikus stautas. Šiek tiek jaučiamas minkštumas, kremiškas toks. Labai smagiai geriasi alus, po visų tų kitų nesąmonių su gražia išore. Noriu tikėti, kad šio alaus radus, reikėtų jo nusipirkti ne vieną butelį ir pasidėti iki Kalėdų. Manau, tada jis būtų dar geresnis ir pilnesnis. Nors galiojimas mano ragauto butelio tik iki rugsėjo 14d., bet aš surizikuočiau.

Toliau eilė ateina vėl Butautams. Buvo Stautas, dabar Lageris 5%. Etiketes šiais laikais puošnesnes pasidaro ir namudiniai aludariai. Tas storas etiketės popierius atrodo net juokingai, bet patys aludariai mane išmokė, kad išvaizda tai dar toli gražu ne viskas. Lupam kamštį lauk, jokio pokšt, jokio pšš, tyla. Pilam į taurę, bėga tamsus kaip lageriui alus, drumstas, su pusėtina, neilgai besilaikančia puta. Aromate prieskonis pažįstamas, bet nenusakomas. Kad jį formuoja salyklas man nekyla abejonių, bet kas konkrečiai pasakyti negaliu. Kažkas panašu į vaistažolinius augalus. Gal silosas turi tokį rūgštų kvapą. Ir lageris puikus. Geriasi skaniai, lengvai, kūno jam netrūksta, o po visko grįžta labai geras poskonis. Jis labai pilnas, šieninis. Už tokį, tik kur kas silpnesnį labai mėgstu Davros Daujotų alų. Šis jį lenkia. Man tokie lageriai labai patinka, kur geriasi lengvai, o poskonis kelia malonumą.

Dar vieną butelį, padabintą rankoje kliūnančia etikete, atidaryti smalsu. Visų pirma dėl tos pačios nuostabios pardavėjos, kuri rekomendavo neieškoti ketvirtos Krafto alaus rūšies. Jos paklausus, kodėl šis pavadintas Ugniniu 6%, ji tarstelėjo man pažiūrėti į laipsnius. 6 laipsniai jai sufleruoja, kodėl šis alus ugninis. Mintyse sakau užtęstą OK. Namuose grįžęs skaitau etiketę ir čia man net akys išsipučia nuo kažkieno išmonės. Jūs tik paklausykit: Ugninis alus geriausiai atsiskleidžia ragaujant žvakių šviesoje šalia lėkštės džiovintų vaisių. Tadam tššš… Į taurę subėga išties kažkiek nurausvėjęs alus, bet aš tokią spalvą linkęs vadinti gintarine. Alus drumstas, puta užsimeta ir dingsta vos spėjus apie ją pagalvoti. O alus toks nykus. Geriasi jis tai geriasi, bet tik tiek. Toks beveidis. Tik viena gera savybė, alkoholio nesijaučia. Bet ir daugiau nieko kito nesijaučia.

Ir paskutinė naujiena iš Butautų, tai jų Tamsusis 5,5%. Nežinau ar tai kitas alus, nei litriniuose buteliuose plačiai pardavinėjamas Butautų Tamsusis, bet pardavėja (taip taip, ta pati), man labai nuoširdžiai sakė, kad tai ne tas pats. Na bent jau etiketė nematyta, tokia pat etikete šviesaus nebuvo, tai aš ir vėl patikėjau. Alus taurėje tamstelėjęs, rudos spalvos. Galėtų būti daug tamsesnis. Puta graži, bet laikosi trumpai. Aromatas smagus, salstelėjęs. Po pirmų gurkšnių tu supranti, kad alus tau patinka, bet kodėl pasakyti sunku. Paskui suvoki, kad skonis užgniaužtas angliarūgštės. Čia ji lipa per visur. Jei alų iškarto nenuryji, nuo angliarūgštės kandžiojimosi jį sunku išlaikyti burnoje. O jau kai jis praeina, iš alaus mažai būna kas likę ir pasakyti kodėl jis turėtų patikti sunku. Šiaip tikrai neblogas tamsus alus, tik tiek užglušintas, kad sunku kažką daugiau pasakyti.

Butautai į gyvenimą ir vėl paleido krūvą alaus. Veik 10 rūšių, bet vis neapleido jausmas jas ragaujant, kad alus į prekybą paleistas per anksti ir nesubrendęs. O tokie alūs kaip Lageris ir Avižinis Stautas turėtų būti privalomų paragauti sąraše. Tik kyla vienas klausimas, kai verdat tiek rūšių alaus, kas pas Jus ten vyksta su komunikacija, reklama ir kitu dalyku? Kažkaip net keista, kad alaus daug, apie jį žino vienetai, o nusipirkti beveik išvis neįmanoma.

Krafto alus

Apsilankęs Kupiškio alaus firminėje parduotuvėje pasijutau kaip senais gerais laikais, kuomet vienu metu pasirodė krūva jų alaus: Miežiškių, Taruškų, Kermošiaus, Kalnėnų, Dūmo, Keptinis, Magaryčių, Patulo, Salaus ir kiti. Tiesa, ieškojau Krafto alaus, kuris vis internetuose pasirodo, vis erzina. Kaip visada iš Kupiškio alaus atsakymo kur jo įsigyti gauti sunku. Todėl jo radęs nudžiugau. Radau ir dar daugiau naujienų. Bet apie jas kituose įrašuose.

Pakalbėkime apie Krafto alų. Pirmi jų bandymai jau buvo mano aprašyti. Tiesa, mano žiniomis jų buvo 6 rūšys. Dabar naujai išleistų yra keturios rūšys. Man pavyko rasti tris, ketvirtos nebeieškosiu, nebent pasitaikys kažkada po ranka. Net pardavėja patikino, kad ieškoti neverta, vien dėl to, kad baisi etiketė, baisiai ten jai pripaišyta, o ir alus nelabai.

Norėjau rašyt, kad visą istoriją pasiskaityti galėsite jų puslapyje (www.kraftas.lt), bet jis neveikia, nors ant butelių adresas išpieštas. Net ir neveikiant puslapiui, tos istorijos neperpasakosiu. Nebent Jūs tokie naivūs ir tikrai tikite, kad bravore dirbo žmogus pavarde Kraftas. Bet pats alaus pateikimas negali būti kritikuojamas, o tik giriamas. Butautų bravorai vis iškapsto Lietuvoje nestandartinius butelius. Tiesa, šie 0,375L buteliukai šviesoko rudo stiklo, bet apipavidalinimas man kelia susižavėjimą. Šriftas, iškiliai išpurkšti balti užrašai, buteliukas atrodo prabangiai. Dovanai toks butelis alų mėgstančiam žmogui būtų tikrai puikus. Ir užkimštas jis ne paprastu noname kamšteliu, bet gražiu baltu kamšteliu su užrašu – Krafto alus.

Gerai, išvaizda įspūdį padarė, eilė atėjo pasirodyti vidui. Pradedam nuo kvietinio Yankees In Cuba 4,7%. Alus šviesios spalvos, su tvarkinga, grietinėlės tirštumo puta. Kvapas charakteringas kvietiniui. Skonis prislopintas, pavandenijęs, sausas. Jokių papildomų skonių jis neturi, tiesiog švarus alus su mažai išraiškos. Labai paprastas. Bet gal tokio ir norisi, po visų tų tai nucinamonėjusių, tai nusaldėjusių, tai išsiderinusių lietuviškų kvietinių.

Sekantis dortmunder lageris Ne 8 5,3%. Nešvarios geltonos spalvos drumstas alus, kurio beveik nepadengė puta. Kvape kažkoks nemalonus arba paprasčiausiai man netinkamas prieskonis. Skonyje tas pats nereikalingas prieskonis. O be jo daugiau kaip ir nelabai kas yra. Geri, trukteli angliarūgštė, vos vos išlenda kartumas, vandeningai nubėga gomuriu ir grįžta silpnu buku kartumu. Dėmesio ir net paragavimo nevertas alus. Gal tik taurei baigiant tuštėti jis sukaupia jėgos, bet tai jo pakankamai geresniu nepadaro.

Paskutinis gintarinis lageris Bishop of Uganda 6,3%. Gintarinis lageris tikrai ne gintarinės spalvos. Beveik skaidrus alus nusidažęs lengva pablukusia geltona spalva. Puta užsidėjo graži, bet labai greitai susėdo ir išnyko. Kvapas malonus, salstelėjęs, kiek jaučiasi alaus stiprumas. Baisu, kad nebūtų saldus brudas. Nieko panašaus. Alus labai lengvas. Atrodo, kad alūs man pateko per jauni ir nesubrendę, nes visur jaučiamas nesubrendimas ir vandeningumas. Darosi įdomu iš kur gautas stiprumas jei alus toks plikas, nei saldumo, nei salyklo bazės, nei kažko kas duotų nors kiek kūno. Toks jis vandeningas ir lieka. Ieškok ne ieškojęs, tuščias alus.

Subliuško visas gerumas po superinės išvaizdos. Sėdi ir galvoji, o tai tas ketvirtas jei pardavėjai jau toks ne koks, tai koks jis tada, jei šitie tokie?

Apynių virtuvė

Kupiškio alus ir toliau verda alų, pilsto jį į nestandartinius storo stiklo butelius, apie save niekur niekam nepasakoja. Jie yra, jų alus yra (kažkur), o apie tą buvimą sužinai tik atsitiktinumo dėka.

Naujas reikalas iš Kupiškio alaus yra užvadintas Apynių virtuvė. Kas tai per dalykas (nepažadu, kad rasite ten atsakymą) galite pasižiūrėti jų internetiniame puslapyje apyniuvirtuve.lt.

Po internetus klaidžiojant informacijai apie jų avižinį stautą, pas mane pakliuvo kiti du egzemplioriai.

Pirmas iš jų Apyniuotas elis 4,7%. Kaip visada reikia pavargti, kol ištrauki kamštį. Į taurę bėga gražios geltonos spalvos alus. Jį padengia puiki tiršta puta. Jau buvau pamiršęs apie tokį reiškinį aluje, kaip mielių likučiai, kurie šiame aluje gražiai paplaukioję nusėda ant dugno. Alus skaniai geriasi, jaučiamas paprastas apynių kartumas. Kitomis aplinkybėmis gal toks tiesmukas kartumas būtų nepatikęs, bet tądien viskas tiko.

Gan smagiai paragavus pirmojo, vargstam su antrojo – Šokoladinis stautas 5,6% – kamščiu. Alus taurėje atrodo puikiai. Juoda spalva, graži puta. Aromate saldus irisas. Bet vat su skoniu prasčiau. Kūnas labai silpnas, alus vandeningas. Vos jaučiamas degintas salyklas, bet visumoje viskas labai išplaukę, labai trūksta kažko rišančio.

Tiek apie apynių virtuvę ir jų alus. Kurie nei geri, nei blogi. Atsidarei, paragavai ir turbūt nelabai atsiminsi.

Interneto naujienos

Vienu metu taip sutapo… Na ne visai vienu metu, na, bet papasakosiu aš vienu metu ir vienoje vietoje, nes, manau, greit tiek naujienų nebebus. Nors kas ten žino, gal internete pradės krutėti reikalai apie alų ir jo kultūra ar kaip ten viską pavadinti.

Taigi, pirma, tai naminiai aludariai (ir iš kur ištrauktas tas ausį rėžiantis “nano aludario“ pavadinimas?) turi savo vietą internete. Einat į http://www.atvirasalus.lt/ ir ten viskas turėtų būti aišku. Pats alaus neverdu, todėl kiek labai naudingas šis projektas pasakyti negaliu, bet gerai, kad žmonės buriasi ir kažką veikia.

Antra naujiena, tai ta, kad alaus atributikos kolekcininkų klubas prieš atšvęsdamas savo vienerių metų jubiliejų pasileido savo puslapiuką. Na gerai, visą puslapį. Gimdyti puslapį metus laiko rimtas užsiėmimas, todėl ir rezultatas neblogas. Turinys bus nuolat plečiamas, o dabar bent jau su nariais ir veikla susipažinti galima. Beje, brūkštelkit svečių knygoj, jauniems, tik tik metukus atšventusiems smagu išgirst bet kokį atsiliepimą ar palinkėjimą. http://www.humuluslupulus.lt/

Na ir trečioji naujiena. Tai turbūt bus pirmas kartas kuomet alaus darykla sukuria tikrą, apie save skelbiančią grupę. Čia ne kokia didžiųjų piarinė grupė, kur žinutės maždaug tokio pobūdžio: jau penktadienis, gero visiems savaitgalio. Kupiškio alaus darykla skelbia tikras naujienas iš savo daryklos. O idėjų ten dirbantys aludariai turi, matomai, užtektinai. Einam ir skaitom -> http://www.facebook.com/pages/Kupi%C5%A1kio-alus/200859583272080. Tiesa, visgi kupiškio alus ar kupiškėnų alus?

Gal ir pas mus bus taip, kad būtent taip sužinosim apie alaus naujienas.