Tarptautinė Rudeninė Alaus Atributikos Kolekcininkų Birža, Ukmergė 2012 Rugsėjo 7-8

Įrašo pavadinimą copy paste’inau iš oficialaus alaus atributikos kolekcionierių klubo (toliau tiesiog rašysiu, kad klubas, nes labai jau ilgi tie visi žodžiai, o ir trumpinys AAKK man negražus) Humulus lupulus internetinio puslapio. Nu’copy’nau tiksliai, kad būtų taip kaip pateikia biržos organizatoriai. O tą padariau tam, kad man vienas dalykas nepatinka ir aš Jums apie tai tuoj papasakosiu. Lietuvoje gūdžiais kažkelintais metais buvo pradėtos organizuoti alaus atributikos kolekcininkų biržos. Tuo užsiėmė klubas “Alutis“. Ir birža buvo pirma, antra… berods ir 8 buvo suorganizuota. Įsikūrus klubui Prie bokalo, pradėtos organizuoti jau to  klubo biržos, kurių pirma buvo surengta 2008 metų gegužės mėnesį HBH Juozo bravore Žibininkuose. Klubas Prie bokalo nusprendė nesiblaškyti ir kasmet, beveik tuo pačiu metu rengti biržas. Ji vyko ir šiemet, Biržuose ir ji buvo jau penktoji.

4 alaus atributikos birža

Gal geras dvi savaites dešiniajame tinklaraščio šone reklamavau renginį, kuriame ir pats apsilankiau. Ne kaip stebėtojas ar dar ten kažkas, o kaip dalyvis, pilnateisis, registruotas. Juk esu alaus atributikos kolekcininkas, o pramogų centre vyko ne kas kita, kaip alaus atributikos kolekcininkų birža, kurią rengė klubas “Prie bokalo“. Tiesiai pasakysiu, esu piktas. Tai buvo prasčiausia birža, kurioje teko pabuvoti. Galbūt viskas, dėl ko pikta ir burbėsiu atrodo nereikšminga, bet kai susideda viskas į vieną krūvą, pasidaro tos smulkmenos tokios įkyrios, kad net baisu.

Interneto naujienos

Vienu metu taip sutapo… Na ne visai vienu metu, na, bet papasakosiu aš vienu metu ir vienoje vietoje, nes, manau, greit tiek naujienų nebebus. Nors kas ten žino, gal internete pradės krutėti reikalai apie alų ir jo kultūra ar kaip ten viską pavadinti.

Taigi, pirma, tai naminiai aludariai (ir iš kur ištrauktas tas ausį rėžiantis “nano aludario“ pavadinimas?) turi savo vietą internete. Einat į http://www.atvirasalus.lt/ ir ten viskas turėtų būti aišku. Pats alaus neverdu, todėl kiek labai naudingas šis projektas pasakyti negaliu, bet gerai, kad žmonės buriasi ir kažką veikia.

Antra naujiena, tai ta, kad alaus atributikos kolekcininkų klubas prieš atšvęsdamas savo vienerių metų jubiliejų pasileido savo puslapiuką. Na gerai, visą puslapį. Gimdyti puslapį metus laiko rimtas užsiėmimas, todėl ir rezultatas neblogas. Turinys bus nuolat plečiamas, o dabar bent jau su nariais ir veikla susipažinti galima. Beje, brūkštelkit svečių knygoj, jauniems, tik tik metukus atšventusiems smagu išgirst bet kokį atsiliepimą ar palinkėjimą. http://www.humuluslupulus.lt/

Na ir trečioji naujiena. Tai turbūt bus pirmas kartas kuomet alaus darykla sukuria tikrą, apie save skelbiančią grupę. Čia ne kokia didžiųjų piarinė grupė, kur žinutės maždaug tokio pobūdžio: jau penktadienis, gero visiems savaitgalio. Kupiškio alaus darykla skelbia tikras naujienas iš savo daryklos. O idėjų ten dirbantys aludariai turi, matomai, užtektinai. Einam ir skaitom -> http://www.facebook.com/pages/Kupi%C5%A1kio-alus/200859583272080. Tiesa, visgi kupiškio alus ar kupiškėnų alus?

Gal ir pas mus bus taip, kad būtent taip sužinosim apie alaus naujienas.

Gintaro baras

Labai nenoromis išsiruošiau išvykai į Molėtus. Kuomet kažko esi nepadaręs ar kažkam kažką skolingas ir žinai, jog apie tai tau bus priminta, dideliu entuziazmu, manau, nespinduliuotų daugelis. Na, bet įkalbėtas buvau nuvežtas į Molėtus. Juose įsikūrusiame Gintaro bare vyko klubo “Humulus lupulus“, kuriam priklausau, susirinkimas. Kol dėliojomės klubo veiklos gaires visiems metams, man vis labiau ir labiau aiškėjo į kokią gerą vietą pakliuvau. Bet apie viską iš pradžių.

Gintaro porteris

 

Remigijaus porteris

Prasidėjo viskas nuo Remigijaus virto kalėdinio porterio ragavimo. Pats porteris traukė akį savo išskirtinai sodria juoda spalva. Putos kepurė taip pat užsidėjo gausi ir tvirta. Na, bet gražiai neputojančio naminio alaus man dar neteko matyti. Labai patiko, kad alus yra sauso skonio, bet galbūt kiek per daug apyniuotas. Kalbant su Remigijum, jis pripažino, jog mėgsta apynius ir apyningą skonį, bet mano manymu, porteryje apyniai turėtų būti užslėpti, į viršų iškeliant kitus skonius ir aromatus.  .

Kol aptarinėjom kalėdinį porterį, baro savininkas atnešė savo alaus, o gavęs paragauti porterio, suskubo atnešti ir paties virto porterio. Gintaro (na aš vardo neklausiau, bet sakė, kad šeimininkas, todėl darau išvadą, jog Gintaro baro savininkas turėtų būti Gintaras) porteris tokios išskirtinės spalvos neturėjo. Spalva greičiau ruda, nei juoda. Skonis labai švelnus, minkštas. Aludaris pasakojo, jog naudojo penkių rūšių salyklą.

Vietoje verdamo alaus gavome jau ne paragauti, o tiek kiek norėjom. Pagal receptūrą alus turėtų būti 4,7%. Su menkais nukrypimais tokį stiprumą ir išlaiko. Pats alus labai gražios spalvos, drumstas, nors šiaip būna skaidrus, paprasčiausia mums teko ragauti dar ne visai baigusį bręsti alų. Skonis turi labai įdomų prieskonį, bet kiek aplinkui bandžiau visiems įrodyti, jog jis yra ir išklausti koks tai per prieskonis, likau su savo spėliojimais vienas pats. Jau turbūt darausi kitiems nuobodus su savo uostymais, taurės kilojimais, čepsėjimais ir klausimų uždavinėjimais.

Neištveriu ir pasiprašau pas savininką, jog leistų dirstelėti kur verdamas alus. Leidžia. Rūsyje pamatau mažą, tvarkingą alaus sistemėlę, kurios pajėgumų neužtenka numalšinti troškulį visiems norintiems. Alus subręsta per tris savaites, o parsiduoda per dvi, todėl vieną savaitę tenka pilti ne savo alų.

Daug investicijų pareikalavusią sistemą jau ruošiamasi plėsti. Ir net kelis kartus buvau patikintas, kad investuotų pinigų tikrai negaila, nes alaus virimas labai įdomus dalykas. Mes ragavome 10 virimo alų. Kaip pagalvoji, tai tiek nedaug.

Pakilus iš rūsio dar buvo galima pasižiūrėti kokią sistemą naudoja alui atšaldyti. Be to, grindyse pasirodo įrengtas stiklas, pro kurį matosi kur alus verdamas. Nespėjau išklausti kokius apynius, mieles naudoja, bet kaip supratau, jie ne standartiniai ir ne plačiai randami.

Va taip nesitikėdamas, labai smagiai pasibuvau, pasižiūrėjau į tai, ko galvojau, jog Lietuvoje nėra ir nesitikėjau, jog greitu laiku bus.