Išskirtinis alus

Visai nesenai rašiau apie La Trappe Witte alų ir pamiršau paminėti, kad tai vienintelis baltas vienuolių alus. Tęsiant išskirtinumo temą, norėčiau Jums papasakoti dar apie kelis alus. Paskutinio kolekcininkų susitikimo metu Lina buvo atsivežusi viržių alaus. Vienas butelis už gražias akis atiteko ir man. Kelis gurkšnius teko paragauti pačio susitikimo metu ir galiu pasakyti, jog patarčiau šį alų gerti gerai atšaldytą. Paprasčiausiai kiek šiltesnis jis turi per daug intensyvų žolelių skonį ir aromatą, o atšaldytas jis perteikia būtent tai ką reikia ir neleidžia persisotinti. Reikėtų paminėti ir tai, kas man buvo parodyta įbestu pirštu į etiketę, prieš atiduodant butelį: šis alus verdamas jau 4000 metų. Ir tai yra seniausias tokio stiliaus alus pasaulyje. Kadangi gėlių, kas ir yra viržis, netenka dažnai užkandžiauti, pasakyti ar tas alaus skonis ir yra viržių negaliu. Bet alus tikrai tvarkingai suderintas ir labai įdomios spalvos. Tokios sutikti dar neteko, bet skirtingai nuo kitų naujų atspalvių, šis malonus akiai. Ir ne, deja, šio alaus Lietuvoje nenusipirksi. Ir² šio alaus etiketė verta atskiro įrašo, ji tiesiog nuostabiai graži ir įdomi.

Kitas alus – tai Petrus Oud Bruin 5%. Jį puikiai ir plačiai aprašė tikrasalus.lt, todėl aš nesikartosiu, tik norėčiau visiems rekomenduoti pasitaikius progai paragauti šio įdomaus alaus. Man tik vienas dalykas dar prašosi būti paminėtas (kas čia minėtas?) – tai šio alaus puta. Ji pasiėmusi spalvą iš alaus ir yra tamsi, o tai ne visada sutiksi net ir tamsiausiuose aluose.

Tarptautinė alaus diena – rugpjūčio 5-ji

Girdėjote apie tokią? Aš ne. Na ir neturėjome girdėti, nes ji pradėta švęsti viso labo 2007 metais. Ir tai daugiau internetinė šventė, išplitusi per tą patį wordpress, facebook, twitter ir kitus socialinius tinklus. Kodėl ji švenčiama? Labai paprastai: nes reikia dar vienos priežasties išgerti alaus. Kaip visa tai maždaug atrodo galite pažiūrėti oficialioje svetainėje. Na, o šiais metais netgi teko kažkur užmatyti, kad būtent rugpjūčio 5 d. google populiariausia užklausa ir buvo būtent “international beer day“. Jei jau šventė, tai ją reikia švęsti. Kadangi, kuomet sužinojau apie ją, buvo gerai įvakaroję, nusprendžiau, jog tai progai puikiai tiks La Trappe Witte alus. Gal kiek dviprasmiška, jog šventei paminėti atsidaromas alaus butelis ant kurio užrašyta “Paragaukite tylos“, bet kita vertus, šis 12 litų kainuojantis, 5.5% 750 ml. nefiltruoto alaus slepiantis, kamštiniu kamščiu užkimštas butelis vertas gal net daugiau nei internetinės šventės. Žinot, aš nerašysiu apie patį alų turbūt nieko. Jis per daug geras, kad tai apibūdinti žodžiais. Tai toks alus, kurio gurkšteli, kažką randi, vėl gurkšteli, vėl kažką randi, kol galų gale alaus nelieka, o tu jautiesi lyg ne viską dar iš jo pasiėmęs. Todėl belieka tik pavartyti tuščią butelį rankoje ir paskaitinėti etiketę. O ant jos nurodyta temperatūra, kokios turėtų būti geriamas šis alus. Taurės forma papaišyta. Smulkmena, bet maloni.  Ir dar kartą pasiūlymas paragauti tylos. Taip, tai vienuolių alus, o šis palinkėjimas yra dėl to, kad vienuoliai gyvena tyloje. Jiems leidžiama pasakoti apie savo alų, ar sūrį, jei tam yra reikalas, bet pats vienuolyno gyvenimas skendi tyloje. Na čia daugelis tai, manau, žinote, bet galbūt yra nežinančių.

La Trape

1.      Quadrupel alc. 10% vol.

2.      Tripel alc. 8% vol.

3.      Dubbel alc. 7% vol.

4.      Blond alc. 6.5% vol.

Pirma atsidarau Quadrupel, nes jis stipriausias. Alaus spalva sodri, puta tiršta. Bandau ragauti ir man šis alus per stiprus. Po kelių gurkšnių taurę pastatau ir abejoju ar dar iš jos gersiu. Po kelių valandų visgi gryžtu prie pamirštos taurės ir ką jūs manot? Puta vis dar yra. Ragauju dar kartą, stiprumas šiek tiek dingęs, skonis tikrai geras, ilgai liekantis, bet lieku prie savo, šis alus papraščiausiai per stiprus. Pusė taurės tenka išpilti.

Tripel. Nors butelys po nupirkimo ant lentynos prastovėjo apie dvi-tris savaites, vos tik atidarius ant stalo išputoja trekšdalis butelio. Likusį alų susipilu į taurę. Alus stiprus, skonis ne toks intensyvus kaip Quadrupel, bet lieka ilgam. Puta taip pat toli gražu ne Quadrupel. Gurkšnoju dar ir dar, bet niekaip negaliu atrast kažkokio išskirtinumo. Man jis lieka kaip skanus stiprus alus ir tiek.

Dubbel atidarau virs kriauklės J Istorija nesikartoja J Įpylus į taurę iškart užkliūna spalva. Paėmus taurę į ranką, alaus spalva juoda, padėjus ant stalo kaštono raudonumo. Alus silpnesnis, bet skonis stiprus, lenkia ir Quadrupel. Burnoje ilgai išlieka malonus kartumas, susimaišęs su šiokiu tokiu saldumu.

Na ir pabaigai Blond. Vėlgi puta nenustebina. Matyt po Quadrupel vis tikiuosi to pačio ir iš kitų. Alaus spalva šviesiai gintarinė. Šis turi ir savitą kvapą, kurio taip ryškiai išreikšto neturėjo kiti. Skonis švelnus, užkabinantis ir labai idomus. Gurkšnis po gurkšnio vis bandai sugalvoti koks jis, su kažkuo palyginti, bet matyt jis per daug išskirtinis, kad būtų galima su kažkuo lyginti. Skonis lieka, truputi mažiau karstelėjęs nei Dubbel, truputi labiau salstelėjęs nei tas pats Dubbel.

Reziumė:

La Trappe turi 6 rūšis alaus: Bock, Witte ir mano ragauti Quadrupel, Tripel, Dubbel, Blond. Visi, kuriuos ragavau, skiriasi iš esmės, gal tik kiek blankokas Tripel. Ir matyt ne veltui jie tokie visi skirtingi, bet kartu turintys kažką bendro. Juk, kaip jie patys sako, mūsų butelius puošia „Authentic trappist product“, kuris reiškia tik viena: autentiškumą ir tradicijas. Beto jie vieninteliai likę tokie Olandijoje. Trappist išvertus reiškia katalikų vienuolių ordino narys. Atrodo rimta 🙂 Bet kai jie patys apie save sako: mums svarbiausia produkto kokybė, o ne kiekybė, na negi netikėsi vienuoliais 🙂