Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Archive for the ‘Atributikos biržos’ Category

Kolekci[onierių]ninkų birža Panevėžyje

with 2 comments

IMG_2866Kokį žodį naudoti, kolekcininkas ar kolekcionierius, man vis dar lieka mistika ir nežinomybė. Tačiau, kad alaus atributika yra renkama, kaupiama, man puikiai žinoma ir pažįstama.

Kas sekate įrašus, jau ne kartą esate apie kolekcininkų susitikimus skaitę ar matę nuotraukas. Ir kas kart matėte, kad tai gan apgailėtinas dalykas. Aš kalbu apie patį renginį kaip po tokį. Jau vien pernai Šiauliuose vykęs toks susiėjimas daug pasako, kai šiltas po jį šlitinėjo Gubernijos rinkodaros direktorius. Vis kartojo, kad kitais metais padarysim geriau. Nedarykit, nereikia.

Kad šiais metais vyks birža buvo paskelbta paprastai. Sukurtas event’as FB ir viskas. Tiesa, su prierašu, kad daugiau informacijos bus artimiausiu laiku, kuris kaba jau ir pasibaigus renginiui. Ko reikia tokiam renginiui? Vietos ir stalų, kur būtų galima išsidėlioti savo kolekcines vertybes. Daugiau kaip ir nieko. Kad gautum stalą, tradicinę biržos taurę ar bokalą, nemokamo alaus bokalą ir biržos globėjo atributikos, turi susimokėti 10 € dalyvio mokestį. Šiais metais bokalo ar taurės niekas negavo. Nespėjo pagaminti ir tokį pasiteisinimą girdžiu jau ne pirmus metus. Alus renginyje, kuris vyksta šeštadienį 9-10 val. ryto, tik pilstomas? Aj, gal nebesiplėsiu.

Sakysit, tai ko tu ten važiuoji, jei jau viskas taip blogai? Su žmonėmis susitikti važiuoju, pasišnekėti, nes tai didžiausia koncentracija kolekcininkų kokia tik gali būti Lietuvoje. Ten galima labai greitai su daug kuo apsikeisti, atiduoti, pasiimti, nusipirkti ar parduoti savo turimą alaus atributiką. Ir kai manęs klausia, kodėl taip greitai išvažiuoji, yra tik vienas atsakymas – o ką ten ilgiau nei valandą veikti?

Written by Modestas

2016-05-25 at 09:50

Įrašyta kategorijoj Atributikos biržos, Aš ten buvau

Kolekcininkų susitikimas Šiauliuose

leave a comment »

IMG_5617Savaitgalį vyko kolekcininkų susitikimas Šiauliuose. Apie alaus atributikos kolekcininkų klubų Prie bokalo, Humulus Lupulus ir Alutis rengiamus susitikimus-biržas esu pasakojęs ne kartą. Buvo įdomu ką gali suorganizuoti kiti. Pasirodė, kad suorganizuoti negali nieko.

Atvykus prie alaus daryklos Gubernija radom kiemą nustatytą Gubernijos skėčiais ir negausų kolekcininkų būrelį. Sunkvežimio priekaboje dainas traukė Dj Senis. Matyt, nusipelnęs ir garsus atlikėjas, nes susirinkę vietiniai smagiai klausėsi jo dainų. Muzika grojo skambiai, todėl norint pasikalbėti, teko vienas ant kito rėkti. Kaip jau minėjau, kolekcininkų buvo saujelė, nors čia važiuojant tikėjausi rasti kažką daugiau. Ypač kai buvo kalbama, kad čia susirenka ne tik alaus atributikos kolekcininkai, bet ir renkantys kitus dalykus žmonės.

Visiems atvykusiems ir užsiregistravusiems kolekcininkams (reikėjo nurodyti telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, sakė siųs kitais metais pakvietimus į susitikimą) buvo duodamas padėkliukas su antspaudu, kurį firminėje parduotuvėje galėjai išsikeisti į litrą pasirinkto alaus. Firminėje parduotuvėje visas Gubernijos asortimentas. Apie jį kitame įraše. Viena detalė, kurios dar neteko matyti niekur kitur: kuomet įpilamas alus išsinešimui, pripiltas plastikinis butelis yra pastatomas ant prekystalio, žmogus pats turi pasiimti kamštelį iš dėžės ir jį užsisukti. Va taip va, kam čia apsikrauti papildomais darbais.

Man fotografuojant prie manęs priėjo vyras ir paklausė tiesiai šviesiai: kas tu toks? Kolekcionierius – atsakiau. Toliau sekė pasakojimas, kaip čia viskas nepavyko, kad nebuvo reklamos, kad kitais metais bus padaryta geriau. Tada atėjo eilė nuotraukų prašymui, kad atsiųsčiau kelias, patarimai ką pafotografuoti. Ir įteikė vizitinę, kurioje be elektroninio pašto adreso ir nekuklios pareigos – pardavimų direktorius Dainius Šidagis. Jam nuėjus ir paskui dar kelis kartus priėjus, vis pagalvodavau, ko norėt iš Gubernijos, kai tokie darbuotojai.

Jau pradėjus atsibosti visam tam provincialumui, užsiregistravę kolekcininkai buvo pakviesti atsiimti proginę taurę. Na nors kažkas į kolekciją. Ir taip, atvažiavom, susirinkom kas buvo duodama nemokamai ir išvažiavom. Bet kai organizatoriai nedaro nieko, kad būtų kitaip, kodėl turėtų būti kitaip.

Written by Modestas

2015-08-10 at 10:19

Įrašyta kategorijoj Atributikos biržos, Aš ten buvau

Tagged with ,

7-oji alaus atributikos kolekcininkų birža

leave a comment »

Šių metų gegužės 16-17 d. Kaune vyko 7-oji alaus atributikos kolekcininkų birža, kurią organizavo alaus atributikos kolekcininkų klubas Prie bokalo. Viskas vyko Kauno alaus vidiniame kieme. Tai kasmetinis renginys, kuris vyksta visuomet tuo pačiu metu. Toks renginio datos pastovumas lėmė tai, kad šiais metais buvo palyginus daug užsieniečių. Ir tai ne kaimynai latviai ar lenkai, o slovakai, su vienu garsiausių pasaulyje kolekcininku Jan Pokrievka priešakyje. Šiaip, kaip ir eile metų prieš tai, renginys buvo toks pats. Tradicinis vėliavos pakėlimas ryte, kolekcininkų mainai, už dalyvio mokestį gaunamos dovanėlės ir alus. Pačiam pavyko gauti kelias alaus naujienas, apie kurias netrukus papasakosiu. Kadangi renginys toks pats jau eilę metų, nedaugžodžiausiu. Tiems kas apie tai pirmą kartą girdi – vaizdai bendram įspūdžiui susidaryti. Tiems kas apie tai girdėjo ar dalyvavo – vaizdai prisiminimui 🙂

Written by Modestas

2014-05-28 at 10:00

Tarptautinė Rudeninė Alaus Atributikos Kolekcininkų Birža, Ukmergė 2012 Rugsėjo 7-8

with 7 comments

Įrašo pavadinimą copy paste’inau iš oficialaus alaus atributikos kolekcionierių klubo (toliau tiesiog rašysiu, kad klubas, nes labai jau ilgi tie visi žodžiai, o ir trumpinys AAKK man negražus) Humulus lupulus internetinio puslapio. Nu’copy’nau tiksliai, kad būtų taip kaip pateikia biržos organizatoriai. O tą padariau tam, kad man vienas dalykas nepatinka ir aš Jums apie tai tuoj papasakosiu. Lietuvoje gūdžiais kažkelintais metais buvo pradėtos organizuoti alaus atributikos kolekcininkų biržos. Tuo užsiėmė klubas “Alutis”. Ir birža buvo pirma, antra… berods ir 8 buvo suorganizuota. Įsikūrus klubui Prie bokalo, pradėtos organizuoti jau to  klubo biržos, kurių pirma buvo surengta 2008 metų gegužės mėnesį HBH Juozo bravore Žibininkuose. Klubas Prie bokalo nusprendė nesiblaškyti ir kasmet, beveik tuo pačiu metu rengti biržas. Ji vyko ir šiemet, Biržuose ir ji buvo jau penktoji.

Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2012-11-01 at 13:02

8 – asis tarptautinis alaus atributikos kolekcionierių susitikimas-birža

with one comment

Kas labai intensyviai nesekate informacijos kas vyksta kolekcininkų pasaulyje, bet matėte ar skaitėte apie 4-ją alaus atributikos kolekcininkų biržą, galite paklausti, o kur biržos tarp 4-tos ir 8-tos. Viskas čia gerai. Alaus atributikos biržas rengia tiek klubas “Prie bokalo”, tiek klubas “Alutis”. Kaip ten kas yra su Alučiu papasakosiu vėlesniuose įrašuose, o dabar apie jų surengtą jau 8-ją biržą.

Vyko ji Jonavoje, tiksliau kiek nuošaliau nuo Jonavos esančiame bistro bare “Aušrinė”. Birža prasidėjo anksti, 8 val. ryto ir tai tapo apkalbų objektu tiek biržos metu, tiek po jos. Bet visiems kam buvo sunku taip anksti keltis, buvo pasiūlyta kavos. Dalyvio ir staliuko mokestis buvo simbolinis – 10 lt. Įeidamas kiekvienas dalyvis gavo pusės litro pūslytę Rinkuškių alaus bei etikečių rinkinuką. Man kliuvo geri kaimynai. Vietos nebuvo daug nei man, nei kitiems, bet visi sutilpom. Kaimynai pasispaudė ir išėjo mainytis, o kai grįžo, aš jau buvau daug maž viską išsimainęs ir parsidavęs, tada susispaudžiau jau ir aš.

Viskas praėjo ramiai, atrodo kai žmonės organizuoja jau 8-tą biržą, žino, ko visiems reikia. Žinoma neapsiėjo čia ir be organizatorių pažinčių kolekcininkų tarpe. Manau be to, tiek daug užsieniečių tądien Jonava nebūtų pamačiusi.

Mano kolekcija papilnėjo vienu stiklu, bet geru, bet suskilusiu, bet senu 🙂

Written by Modestas

2011-09-20 at 11:01

4 alaus atributikos birža

with 11 comments

Gal geras dvi savaites dešiniajame tinklaraščio šone reklamavau renginį, kuriame ir pats apsilankiau. Ne kaip stebėtojas ar dar ten kažkas, o kaip dalyvis, pilnateisis, registruotas. Juk esu alaus atributikos kolekcininkas, o pramogų centre vyko ne kas kita, kaip alaus atributikos kolekcininkų birža, kurią rengė klubas “Prie bokalo“. Tiesiai pasakysiu, esu piktas. Tai buvo prasčiausia birža, kurioje teko pabuvoti. Galbūt viskas, dėl ko pikta ir burbėsiu atrodo nereikšminga, bet kai susideda viskas į vieną krūvą, pasidaro tos smulkmenos tokios įkyrios, kad net baisu. Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2011-05-24 at 01:25

Žywiec 2010: birža arba birofilų festivalis

with 3 comments

Dėl kelio darbų, kaip ir pernai, į vakarinę biržą atvažiavom pavėlavę. Nors iš tikro, galima sakyti, atvažiavom į patį įkarštį. Ir man pačiam velniškai smagu, kad nebebuvau kaip apuokas, koks buvau pernai. Jau pažįstu nemažą dalį Lietuvos kolekcininkų, kuriuos smagu sutikti tokiuose reginiuose ir paspausti ranką, pasidalinti kelionės įspūdžiais. Iš kart užsiėmiau stalą, išsidėliojau dalį atsivežtos atributikos ir… iškarto paprašiau šalia esančio Tomo, kad juos prižiūrėtų, o pats išlėkiau ieškoti kažko tinkančio į mano kolekciją. Radau kelias lietuviškas taures pas lenką ir pas latvį, kurias ir priglaudžiau. Vaikštant po teritoriją pasidarė aišku, kad šį kart birža pasikeitė iš esmės. Pernai buvusios pagrindinės kolekcininkų palapinės, tiksliau viso paviljono, vietoje stūksojo naujas. Jame įsikūrę mažieji aludariai pristatė savo alų, leido jo paragauti, vyko geriausio iš jų rinkimai. Taigi tai kas jau išbujoję už Atlanto, atslinko ir į Europą ir mažieji vis drąsiau kelia galvas į viršų bei užima vis didesnę vietą alaus pasaulyje. Šalia pagrindinės (jei galima ją taip pavadinti) palapinės nusidriekė eilė baltų, Žywiec alaus logotipais pažymėtų palapinių, kuriose galėjai paragauti pagrindinių alaus rūšių pavyzdžių.Tarp kvietinių buvo siūlomas ir lietuviškas Švyturio Baltas. Prekyba alumi buvo išspręsta taip: perki žetonų (vienas žetonas-vienas zlotas) ir eini tuos žetonus mainyti ant alaus. Nori tik paragauti, duodi žetoną ar du ir tau pripila mini bokaliuką, kurį gavo visi biržos dalyviai, kurie užsiregistravo. Nori viso bokalo ar butelio, moki nuo 5-6 iki 10-12 zlotų ir gauni.

Šiais metais atsirado ir erdvė su maistu (na žinote: dešrelės, karkutės, keptos bulvės ir visa kita) ir pilstomu alumi bei didžiule scena, kurioje visai vakarop vyko roko ar bent jau sunkesnės muzikos koncertas ne tik biržos dalyviams, bet ir eiliniams miesto gyventojams.

Viską apžiūrėjęs grįžinėjau prie savo stalo ir eidamas pro mini sceną, kurioje visą biržos laiką vyko įvairūs konkursai išgirdau, jog renkami  6 vyrai gėrimo rungčiai. Tokią rungtį, kai reikia išgerti kuo greičiau alaus bokalą, pernai laimėjau, todėl negalvodamas šokau ant scenos. Šįkart bokalas buvo iš kažko pagamintas, kad buvo velniškai sunkus, bet tai nesutrukdė ir išgėręs bokalą per 7 su viršum sekundės, laimėjau.

Pagaliau grįžau prie savo stalo, kur šalia įsikūręs Tomas intensyviai siūlė įsigyti, pasimainyti ar šiaip gauti dovanų jo atsivežto alaus. Jis sugebėjo pasimainyti savo alaus ant…  interviu. Pro šalį ėjusį operatorių, dėdę su pukuotu mikrofonu ir kartu ėjusią merginą čiupo už parankės ir sako:

– Norit skanaus lietuviško alaus? Duosiu, bet nufilmuokit mane ir parodykit per teliką.

O kodėl tie už kadro tokie išsišiepę?

Ir jie sutiko, filmavo, ragavo prieš kameras atkimšto alaus ir tiesiog nuoširdžiai šypsojosi. Kol stebėjau Tomo cirką, Remis nešė man saugoti jo pirktas ar išsimainytas taures. Ir su kiekviena atnešta taure, prieš save mačiau vis labiau ir labiau išsišiepusį veidą. Taip taip, tiek nedaug mums reikia iki pilnos laimės. Dar kiek vėliau su Virgiu (reikia paminėti ir jo nicką – labutukas – nes Virgių biržoje buvo ir daugiau) mainėmės kamšteliais ir taip iš Lenkijos parsivežiau 17 lietuviškų kamštelių į kolekciją.

Po truputį vakarinė birža pradėjo rimti, todėl dėjomės daiktus ir važiavome į viešbutį. Visgi po kelionės buvom nesiilsėję, o kai kas ir vairavęs visą kelią. Be to rytinė birža prasideda anksti.

Ryte birža pasitiko lietumi ir uždarytais vartais, prie kurių būriavosi negausus kolekcininkų būrelis. Kaip paaiškėjo vėliau, mes atvažiavome kiek per anksti, nes vartai atsivers tik po pusantros valandos. Na bet lietus geros nuotaikos nenuplovė ir laikas greitai praėjo. Vos tik atsidarius vartams teko neblogai pabėgėti, kad užsiimti kuo geresnes vietas. Nebuvau aš labai greitas, o gal sėkmė nelabai šypsojosi, nes gavau stalą palapinės pačiame gale. Šalia įsikūrė Vidma ir mes draugiškai išsidėlioję viską pradėjom mainus. Vėl pirmas išsiprašiau į medžioklę aš. Dar pas vieną latvį radau porą lietuviškų stiklų, kuriuos išsimainiau ant kitų lietuviškų stiklų. Kadangi man jau buvo ramu, grįžau prie stalo ir ramiai sėdėjau laukdamas kol kas nors užkibs 🙂 Tuo metu Vidma gausino savo modeliukų su alaus logotipais kolekciją. Vieną mašinėlę atsinešė prie stalo, jau deda į tašę, pribėga iš paskos lenkas ir prašo, kad jam atiduotų tą mašinėlę. Deja, kas pirmas, to ir… kažkas, nepamenu tos patarlės.

Įdienojus užsimaniau pavalgyti ir prisiminiau, kad turim dar vakarykščių šaltibarščių. Sėdėjau ir apie nieką negalvodamas ūkiškai iš kibiro su samčių srėbiau. Pasrėbęs pakėliau galvą, pasirodo aplink sėdėjusiems kolekcininkams tai buvo nemaža pramoga ir juoko dozė.

Pasistiprinęs, pas Vidmą išsiaiškinau kaip lenkiškai tariasi žodis “mainom” ir išėjau su savo papkėm kamštelių mainytis. Per porą valandų prisimainiau gan nemažai ir tais mainais mano birža kaip ir baigėsi. Šiais metais kaip tikras lietuvis į muziejų nėjau, nes buvo mokama ekskursija. Susikrovęs daiktus prisijungiau prie gausesnės krūvelės lietuvių. Pasidalinom pirmais pobiržiniais įspūdžiais ir patraukėm mašinos link. Nors girdėjosi kalbų, kad šiemet birža buvo ne kokia, man ši birža buvo puiki ir įsimintina.

Written by Modestas

2010-06-22 at 22:20

Įrašyta kategorijoj Atributikos biržos

Tagged with , ,

%d bloggers like this: