Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Degustacija – pažintis su didele ir spalvinga Pale Ale šeima

leave a comment »

img_7022Šiame bloge vis dažniau atsiranda įrašų apie įvairias degustacijas. Didėjant alaus pasiūlai natūralu, kad paragauti viską, kas yra atvežama į Lietuvą darosi labai sudėtinga. Todėl degustacija būna ta vieta, kur galima be didelių išlaidų paragauti kelias rūšis iš karto arba tai ko galbūt nepirktum. Degustacijos metu taip pat galima kažką paragauti pirmiems (rengiamos naujo alaus pristatymo degustacijos), susipažinti su kažkuo visai nauju (naujas importuotojas) ir panašiai. Populiarėja ir degustacijos, kurių metu derinamas maistas su gėrimais. Taip pat degustacija gali būti edukacinė, mokomoji, teminė ar tiesiog vieno ar kito baro, restorano vienas iš renginių paprasčiausiai pritraukti žmones ir rasti naujų klientų.

Kažkokia nelabai kokia įžanga gavosi, tai pasakysiu trumpai viską tą patį – degustacijų pasirinkimas gausėja.

Tiesa, vasarą rasti degustaciją sunkoka ir čia gelbėjo gastropub’as Kaune HOP DOC. Vienoje iš jų rengiamų degustacijų dalyvavau ir aš. Tąkart buvo pasirinkta Pale Ale tema ir degustacijai pristatyti šie alūs:

Genys The Ipa 6,2%
Gordon Finest Scotch 8%
Birra del Borgo Re Ale Extra 6,4%
Adnams Southwold Bitter 4,1%
Einstok Pale ale 5,6%
Shepherd Neame  1698 6,5%

Gal kiek ir sunkoki alūs vidurvasariui, bet kažkaip viskas puikiai susiragavo. Apie pačias alaus rūšis šį kart nerašysiu. Neperpasakosiu ir ką apie jas pasakojo Jonas iš Genio daryklos, kuris ir vedė degustacija. Papasakosiu geriau apie pačią degustaciją ir ką Jūs gaunate sumokėję kuklius 12e. Pirma, jokio dirbtinumo, šios degustacijos rengiamos, nes žmonėms tai smagu daryti, o ne iš reikalo, kad nors kas nors bare vyktų. Toliau. Jūs ne tik girdėsite pasakojimus apie alų, bet bus ir užkandžiai. Puikiai parinkti užkandžiai. Viskas kuo puikiausiai dera. Pradžiai skrudinti aštrūs avinžirniai. Labai aštrūs. Ir tai yra būtent tai ko reikia prie pradžiai pateiktų lengvesnių alaus rūšių. Toliau maži kukuliai iš svogūnų ir paprikų. Ne aštrūs. Puikiai mirkosi lydytame sūryje. Ir pabaigai mini burgeriai, kurių gavau daugiau, nes šalia sėdėjo nevalgantys mėsos. Prie sunkaus scotch ale tiko puikiai. Tada dar Jūs gaunate kiekvienai degustacijai specialiai paruoštą lapą, ant kurio ragaujamos alaus rūšys ir užkandžiai. Viskas Jums prieš akis, galite pasiskaityti, pasižiūrėti kas buvo ir kas dar bus.

Na ir pats degustacijos vedimas. Taip, aš Joną pažįstu asmeniškai ir gal nesu labai objektyvus, bet kiti degustacijoje buvę žmonės neleis sumeluoti. Jonas puikiai pasiruošia degustacijoms, valdo susirinkusią publiką ir publika jį priima. Reikės papasakos, reikės patylės, reikės pajuokaus, reikės rimtai papasakos su visomis detalėmis. Žinių bagažo tam turi su kaupu. Dar visi yra įveliami į žaidimą ir degustacijai skirtas laikas labai greit praeina.

Kad viskas buvo super, parodo ir tai, kad po degustacijos Jonui pasakius ačiū, ilgai netyla plojimai ir net skanduojamas Jono vardas. Gaila nespėjau nuspausti filmavimo mygtuko…

Taigi, viską sudėjus, galima labai drąsiai teigti, kad kol kas tai geriausia kas yra Lietuvoje, kalbant apie alaus degustacijas. Ir artėjanti jų rengiama degustacija apie stautus ir porterius yra tai, ką privalu aplankyti. Ir dėl visko, ką išvardinau ankščiau ir dėl to, kad degustacijai pristatytos net 7 alaus rūšys.

Nuoroda į degustaciją, kuri vyks rugsėjo 28d. rasite čia.

Ir vietoje pabaigos. Degustacijos pabaigoje ragautas Genio The Ipa buvo visai kitoks, nei pristatymo metu. Labiau susigulėjęs, aromatingas, neperšaldytas, subrendęs ir labai išraiškingas alus.

Written by Modestas

2016-09-14 at 14:04

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Barai, Degustacijos

Tagged with ,

Aludarių diena 2016

leave a comment »

img_8833Trečius metus iš eilės, kelios savaitės iki Jūros šventės Švyturio vadovai pakviečia visus į Aludarių dieną, kuri vyksta Švyturio daryklos teritorijoje. Kaip vyko viskas prieš kelis metus galite pasiskaityti alusalus.lt bloge, kaip viskas vyko pernai, galite pasižvalgyti mano įraše.

Pagrindinis skirtumas tarp pernai metų renginio ir šiųmečio – oras. Jis buvo puikus ir renginys, vykęs lauke, sutraukė masę žmonių. O kur yra masė, yra eilės, yra ilgas laukimas maisto, jis pasitaiko ne iki galo pagamintas, jis būna šaltas ir dar visko būna. O visa kita liko taip pat kaip ir pernai. Ekskursijos po gamyklą, maistas, alus, koncertas, įspūdingai atrodantys apsaugos darbuotojai ir pažįstami veidai.

Kalbant apie pažįstamus veidus, kur gi daugiau gali juos sutikti, jei ne prie atšautos statinės su Švyturio stautu 20 statinių, kurioje alus brendo 34 mėnesius? Jau iš toli pasimatė Jono barzda, o priėjus arčiau jau sveikinausi ir su breadandbeer.lt autoriais – Igne ir Pauliumi. Kaip tas, 34 mėnesius pagulėjęs? Man nepatiko visiškai, kitiems buvo visai nieko, bet iki gerai tikrai trūko.

Trumpam išsiskiriam, mes paklausom kelias Prūsaičio dainas ir vėl susitinkam mieste. Aplankom kelias rekomenduotas vietas. Viena iš jų GAYA. Alaus pasirinkimas geras, užkandžiai prie alaus labai geri, bet va valgytas, tas jau tikras, kebabas liko visai nesuprastas. Nuslenkam ir į Lapę, kuri kažkokiam alui pareklamuoti pasinaudojo nuotrauką iš šio blogo, kuri buvo daryta Vingiu Dubingiu aludėje. Už baro stovėjo žmogus, padaręs tą veiksmą, pavaišino mus visus. Riešutais.

Tai tiek tos Aludarių dienos, palieku nuotraukas, jos parodo kiek daugiau, nes pasakoti nelabai yra ką.

 

Written by Modestas

2016-09-13 at 15:05

Įrašyta kategorijoj Alaus daryklos, Aš ten buvau

Tagged with ,

Lauktuvės iš Lenkijos

leave a comment »

Atrodo Lenkija čia pat ir gali pats ten nuvažiavęs parsivežti alaus. Bet apie tai kitą kartą.

Kartais taip nutinka, kad draugai paklausia ką parvežti lauktuvių ir tu nežinai ką pasakyti, nes dažniausiai žinai tik šalį į kurią jie vyksta ir daugiau beveik nieko. Tada tarsteli kažką abstraktaus. Tačiau šiuo atveju, kurį noriu Jums papasakoti, buvo kiek kitaip. Žinojau tikslią vietą iš kur bus vežamos lauktuvės, žinojau net gi konkrečią parduotuvę ir net turėjau internetinį puslapį, kuriame realiu laiku yra jų asortimentas. Ir net gi laiko turėjau ne čia ir dabar, o galėjau ramiai pasirinkti.

Išsirinkau ir nusiunčiau tokį sąrašą:

1. AleSmith Speedway Stout

2. Artezan Samiec Alfa BA

3. Pinta Imperator Bałtycki

4. Doctor Brew Molly IPA

5. Widawa Porter Bałtycki Wędzony

6. Hopkins Mowa Cieni

7. Hopkins Mississippi

8. Hopkins Transfuzja

9. Hopkins Lśnienie

10. Hopkins Angelene

Little Molly Doctor Brew Session IPAPirmi penki buvo pasirinkti, nes ratebeer.com overall’as sukasi apie šimtuką, o tai yra maksimumas. Kiti penki pasirinkti, nes norėjosi išbandyti naują bravorą. Iš 10 alaus rūšių mane pasiekė 4, iš kurių tik dvi atitiko tai, kas nurodyta sąraše. Kodėl taip atsitiko? Priežastis labai paprasta. Pirmi trys alūs toje parduotuvėje tikrai būna, tačiau užsakomi tik du kartus per metus ir limitas tai parduotuvei dvi dėžutės. Dažniausiai toks alus atkeliauja iki parduotuvės ir net nepastovi ant lentynos, nes būna užsakytas pastovių klientų iš anksto.

Angelene HopkinsSąraše ketvirtu numeriu įrašyta IPA atkeliavo, bet lengvesnė jos versija. O penktoje vietoje esantis Porter’is atkeliavo toks koks turėjo atkeliauti ir dar buvo pridėta geresnė jo versija, brandinta romo statinėje. Beja, yra versija brandinta burbono bei brendžio statinėse. Gaila, bet brandinta romo statinėje vertinama prasčiausiai.

Ragauti pradedu nuo sesijinės IPA Doctor Brew Little Molly 5% 50 IBU. Taurėje gražios tamsios geltonos spalvos alus, kuris drumstas. Standartinė, niekuo neišsiskirianti puta. Alus aromatingas, puikiai nosį glosto apynių aromatai. Geriasi alus kaip tikras sesijinis alus, lengvai ir nekliūdamas. Po kiek laiko ima ryškėti kartumas. Labai smagi puiki IPA. Originali jos versija turėtų būti išties nuostabi, reikės ateityje paieškoti.

Nuo sesijinės IPA’os peršoku ant stauto Hopkins Angelene 7,8%. Po pirmo gurkšnio akys virsta iš orbitų, jau senai begėriau sotų alų, o šis vienas iš geresnių sotaus alaus pavyzdžių. Alus tiesiog juodas, jokių ten rubino spalvų prieš šviesą, jis tiesiog Porter 19juodas. Puta nutamsėjusi, kol jos daugiau ji šviesesnė, jai susmukus ji patamsėja. Naudoti miežių dribsniai, skrudinti miežiai, skrudinti kviečiai, ąžuolo drožlės, džiovintos slyvos jau aromate sukuria visko tiek daug, kad atsirinkti tampa sudėtinga. Nesudėtinga atskirti tik gerai išreikštą vanilės aromatą, kuris susimaišęs su degėsiu, džiovintomis slyvomis, kava, šokoladu suapvalėjęs ir labai malonus. Skonis labai intensyvus, sotus, vanilė ir čia niekur nedingsta. Skonis suapvalėjęs, minštas, karts nuo karto išlenda puikiai pažįstamas džiovintų slyvų skonis.

Porter 24Toliau rūkytas Baltijos porteris Widawa Porter Bałtycki Wędzony 7,5%. Reitingai reitingais, kurie labai aukšti, bet šis alus ne man. Per sunkus, per daug rūgštus.

Widawa Porter Bałtycki Wędzony Rum BA 9,5%, nors ir vertinamas daug prasčiau už savo originalą, pasirodė daug priimtinesnis. Apvalesnio skonio, ne toks rūgštus, saldesnis.

 

Written by Modestas

2016-09-01 at 10:40

Įrašyta kategorijoj Alus, Lenkija, Ragaujam

Tagged with , , , , , ,

Sūrių festivalis 2016

leave a comment »

IMG_4151Rugpjūčio 13 dieną Druskininkuose vyko trečiasis Sūrių festivalis. Kad tokie dalykai vyksta, sužinojau pirmą kartą, kaip visada, pamatęs žinutę FB sraute. Pačiam teko nemažai skaitinėti užsienio bloguose apie sūrio ir alaus derinimą (būtent alaus, o ne vyno). Todėl, pamačius, kad savaitgalis laisvas, o dar planuojamos degustacijos, abejonių ten dalyvauti nebeliko.

Atvykus į Druskininkus paaiškėjo, kad tądien ten vyko ne tik Sūrių festivalis, bet ir miesto mugė ir kažkoks (atsiprašau, už tokį netikslumą, bet labai ten viskas nuobodžiai atrodė) folkloro festivalis. Ir tokia koncepcija man labai patiko. Vyksta mugė, ta, lietuviška, standartinė ir viename vidiniame kiemelyje vyksta Sūrių festivalis, šalia esančioje kavinėje vyksta degustacijos: kava ir sūris, vynas ir sūris, alus ir sūris. Taip pat vyksta sūrių konkursas. Čia išvis superinis dalykas. Sūrių festivalis vyko šeštadienį, o į finalą sūrius atrinko penktadienį, todėl eidamas per ratu sustatytus prekystalius, kur ne kur galėjai pamatyti informacinį plakatą, kad čia pardavinėjamas į finalą patekęs sūris. Na ir žinoma jo nusiperki. Tokią idėją galima pritaikyti ir kitur.

IMG_4180Kad sūrius perka, tai Jūs patikėkite manim. Mes festivalyje pasirodėme apie 12 val. kuomet buvo skelbiamas oficialus atidarymas, o grįžus į degustaciją apie 15 val. jau matėsi tuščių vietų, sūrininkai išsipardavė ir išėjo ilsėtis. Daug matėsi žmonių nusipirkusių ne po vieną ar du, bet ir virš 10 rūšių sūrių. Ir aš pirkau, nes kažkaip visai smagu, įdomu, nauja.

Pats festivalis įsikūrė pievelėje šalia pagrindinio Druskininkų pėsčiųjų tako. Prekybos vietos buvo išdėstytos ratu, jo viduryje maža scena, ant kurios ir vyko finalinis sūrių konkurso vertinimas. Tik įėjus į festivalį akis užkliuvo už avies pieno ledų. Ar ragavau? Ne. Bet ragaujančių netrūko.

Šiais metais konkursui buvo pateikti 33 sūriai. Iš jų 15 ožkų, 4 avių ir 13 karvių. Paminėt reikėtų geriausią karvių sūrį Viržinis, sūrinė Varinis puodas. Jo į namus parkeliavo didelis gabalas, nuotraukose matosi kaip jis pjaustomas. Puikiai tinka prie vasarinių sesijinių alaus rūšių. Dundulis jau pranešė apie artėjantį šių metų Viržinio alaus pristatymą. Minėto sūrio ir alaus derinys turėtų būti kažkas nepaprasto.

IMG_4304Jei jau prakalbau apie alaus ir sūrio derinimą, galima papasakoti ir apie alaus ir sūrio degustaciją, kurioje teko dalyvauti. Dar tokioje dviprasmiškus jausmus keliančioje ir keistoje degustacijoje dalyvauti neteko. Prasidėjo viskas nuo patekimo į ją. Problemos su apmokėjimu ir kiti nesklandumai. Degustacija buvo uždara ir niekas netrukdė ramiai mėgautis alumi ir sūrio deriniais. Prie stalo, kuris buvo skirtas dviems, atsisėdau vienas, daugiau niekas šalia neatsisėdo. Buvo pasirūpinta vandeniu, taurėms išsiplauti. Alų degustacijai pristatė Sakiškių alus, degustaciją pravesti apsiėmė Gediminas, Linas prisėdo kiek toliau ir pasirinko stebėtojo vaidmenį, na dar padėjo išpilstyti alų. Degustacija prasidėjo prisistatymu ir, kuomet Gediminas pasakė, jog daugelis gali sakyti mes iš kažkokios daryklos, tai jie gali sakyti, jog jie ir yra Sakiškių alus, tuomet supranti kokie jie išties maži. Ant mano stalo pūpsojo padėklas su įvairiais sūriais, aludariai turėjo pasidėję naujo alaus, kurio oficialus pristatymas buvo numatytas tik po kelių dienų, tad viskas žadėjo būti labai jau gerai. Aš atėjau į šią degustaciją su dideliu smalsumu paklausyti kaip vis gi derinamas tas sūris su alumi. Ir čia iš kart buvo pasakyta, kad galim ragauti sūrius kaip norim, patys ieškoti geriausio derinio, o aludariai pateiks tik rekomendacijas. Tai nuvylė, aš norėjau griežtų taisyklių, o man liepė improvizuoti. Toks pasirinktas degustacijos tipas tikrai nėra blogas, čia tik aš tikėjausi visko kiek kitaip.

Pirmas degustacijai buvo pateiktas belgiško tipo kvietinis Witbier. Paragavus teko prisiminti koks jis geras. Koks jis super turbo geras. Ne veltui nuo šio alaus prasidėjo Sakiškių istorija. Prie alaus, kurio virime buvo panaudota citrinos, apelsino, greipfruto žievelė, traiškyta kalendra ir juodieji aromatiniai pipirai buvo pasiūlyta derinti ožkos pieno sūrį. Sūrį reikėtų rinktis rūgštesnio skonio, o ne nusaldėjusį.

IMG_4267Antrasis alus buvo čia pat pilstomas angliškas šviesusis elis English Bitter. Prie alaus, kuriame naudoti Didžiosios Britanijos apyniai, pasižymintys žoliškumu, žemėmis, neturi tropinių vaisių natų, aludariai rekomendavo derinti jau minėtą sūrinės Varinis puodas sūrį Viržinis.

Degustacijai įsibėgėjant, pasirodė, kad ant stalo, prie kurio sėdi šeši ar keturi žmonės, sūrio padėta tiek pat kiek ir ant stalo prie kurio sėdi du žmonės. Prisimenat, kad sėdėjau vienas? Tai va, priėjo prie manęs ir nuo mano padėklo tiesiog su ranka nurinko po kelis gabaliukus sūrio nuo kiekvienos sūrio krūvelės. Ir visai nesvarbu, kad atsiprašė.

Atėjo eilė ir Corn Lager alui, kurio 30 proc. salyklo pakeista kukurūzų dribsniais. Didžioji dalis apynių sudaro Naujosios Zelandijos apyniai Green Bullet, kurie pasižymi ananasiniais, gėlių aromatais. Sausam apyniavimui naudotas amerikietiškas Citra, kuris pasižymi egzotinių vaisių, papajų, pasiflorų aromatais. Prie šio alaus, kuris man tądien pasirodė kiek per daug karstelėjęs, aludariai pasiūlė ožkos sūrį.

Po klausimo ar kiek daugiau papasakoti, ar laikytis numatyto laiko grafiko, Gediminas gavo gan tiesmuką atsakymą, kad davai greičiau, pažiūrėk kiek valandų. Tada, degustacija vykusi ramiai ir sklandžiai, pradėjo skubėti. Prie Coconut Milk Stout buvo pasiūlyta paragauti pelėsinio sūrio. O prie Gin Tonic IPA minštojo karvės pieno sūrio.

Vat tiek tos degustacijos. Alaus ir sūrio deriniai puikūs, gomurys dainavo serenadas skoniams, bet paskui tavęs paprašo savaitę neviešinti naujo alaus nuotraukų ir visi geri įspūdžiai labai stipriai prisislopina.

Ir pabaigai, 2014 metais panaši degustacija kainavo 20 litų, šiais metais 20 eurų. O Sakiškių alaus kokybė ideali.

Written by Modestas

2016-08-30 at 13:09

Įrašyta kategorijoj Aš ten buvau, Degustacijos, Festivaliai

Genys Brewing Co. The IPA

leave a comment »

IMG_5148Jau tampa tradicija, kad į Genio aludarių alaus pristatymus aš pavėluoju. Kaip vėlavau pirmą kartą galite pasiskaityti kuomet rašiau apie jų debiutą su Kalifornikacija. Vėlavau ir į jų The IPA alaus pristatymą. Iš kitos pusės du kartai gal dar ne visai tradicija.

Kad neskubės su naujomis alaus rūšimis Genio aludariai įrodinėja ne žodžiais, o darbais. Savo pirmąjį alų pristatę šių metų sausio pabaigoje, jie vis dar turi tą patį vieną alų pastovioje pasiūloje, nes naujokas išvirtas kaip eksperimentas ir jam pasibaigus, jo neliks. Tiesa, tai vis dėl to, ne antrasis Genio aludarių alus. Žmogšaloje jie turėjo alaus kodiniu pavadinimu Whipa V.01. The IPA yra trečiasis jų alus.

Nors ir vėlavau, dar spėjau sutikti abu Genio veidus. Jonas, tas kuris verda alų, papasakojo, kad alaus išvirta dvi tonos, pusė to kiekio jau iškeliavo į barus, o daugiau virimų nebus, nes panaudotų apynių jau nebėra ir jų gauti nepavyks. Taigi dar dvi trys savaitės ir alus taps istorija. Dar prieš gerą savaitę, kuomet Kaune lankėsi Bread and Beer blogeriai, Jonas užsiminė apie tai, jog baigia bręsti naujas jų alus. Tuomet jis pasakojo, kad norėjo išvirti tvirtą IPA, kuri savo kartumu neleistų suabejoti.

Alaus pristatymui buvo pasirinkta kavinės Kultūra terasa. Kiekvienas norintis galėjo gauti mažą bokaliuką paragavimui arba nusipirkti didelį. Vasarą ragauti alų lauke, terasoje, yra gerai. Tačiau tokia vieta turi ir minusų. Pavyzdžiui rūkančius lankytojus. Taigi apie aromatą galima jau ir nebešnekėti. Alaus spalva sodri, gintarinė. Alus buvo pilamas per šaltas, bet tai nėra blogai. Geriau per šaltas, nei per šiltas. Nesunku luktelėti ar pašildyti alų rankose. Ragaujant į mane buvo įbestos Jono akys, nes juk pirma reakcija natūraliausia. O ji buvo tokia, kaip gavus tai ko ir tikėjaisi. Kaip ir pasakojimuose, taip ir realybėje, alus užvaldo kartumu. Iškart ir be jokių palauk. Ir tik vėliau, pabaigus alų, pasišnekučiavus apie orą ir bites, galima pasakyti, kad tai klasikinė, vadovėlinė IPA su puikiu išpildymu.

 

Written by Modestas

2016-06-19 at 12:27

Įrašyta kategorijoj Alus, Aš ten buvau, Barai, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

Žiupsnelis estiško alaus

leave a comment »

Jau ir lietuvių pamėgtas Tanker Sauna Session. Tik šis alus skirtas Estijos pirties klubo jubiliejui paminėti

Jau ir lietuvių pamėgtas Tanker Sauna Session. Tik šis alus skirtas Estijos pirties klubo jubiliejui paminėti, tam sukurta speciali etiketė

Rašydamas apie kolekcininkų biržą Panevėžyje per mažai dėmesio atkreipiau į alų, kurio buvo galima įsigyti iš kolekcininkų. Tokiose biržose dažnai būna taip, kad pamatai kažkokio įdomesnio alaus, prieini, bandai klausti kainos, o kolekcininkas purto galvą ir sako, kad norėtų pasimainyti.

Taip darydavau ir aš nuvažiavęs į biržą užsienyje. Prasieini prieš išvyką per parduotuves, nusiperki lietuviškų alaus naujienų, geriausia su naujomis etiketėmis ar kamšteliais ir važiuoji į biržą. O ten jau vyksta mainai. Panevėžyje su nusipirkimu problemos nebuvo. Vienas estas buvo susidėjęs alaus pavyzdžius, pasidėjęs kainas ir buvo aišku, kad mainai jo nedomina.

Būtent iš jo ir pasirinkau kelis estiško alaus pavyzdžius, kurie atrodė tinkamiausi vasarai. Trys saison’ai ir vienas milk stautas. Saison’ai tikrai dėl vasaros, milk stautas dėl etiketės.

Ollenaut NisorePirmieji į taurę bėga, puikiai užsirekomendavę per pirmą jų ragavimą žiemą ir Žmogšalos festivalyje,  Öllenaut aludarių pavyzdžiai. Pirmas, šviesus, silpnai geltonos spalvos, saikingai putojantis Öllenaut Nisuke 4,1%. Tai rūgštus alus. Na ne rūgštus. Angliškas žodis aluje sour man neasocijuojasi su tradiciniu rūgštumu. Tai daugiau obuolių sidre jaučiamas sausas obuolių puvimą primenantis skonis. Šiame aluje jis dar susipynęs su citra apyniais ir didele karbonizacija. Visas šitas kokteilis gerai suvaldytas, sudėliotas taip kaip reikia ir geriasi gaiviai. Turėtų puikiai tikti vasarą prie gerai prieskoniuotos mėsos kepsnių ar kiek sūrokų dešrelių.

Ollenaut RukkikeSekantis iš tų pačių aludarių, ruginis seison’as Rukkike 4%.  Öllenaut aludariai pamėgę rugius, juo lyg ir patys augina arba turi augintojus Estijoje ir jų iš kažkur atsivežti nereikia. Šis saison’as tamsios spalvos, saikingai putojantis alus. Geriasi labai lengvai, gaiviai, gerai išryškėja rugio skonis ir lengvas rūgštumas. Poskonyje iškyla gan intensyvus sausas kartumas. Jis laikosi ilgai. Alui baiginėjantis pradėjo lįsti mintys, kad šaltesniu oru šis alus neatrodytų toks lengvas ir gaivinantis. Rugys, poskonyje stiprus kartumas padarytų savo. Karštos dienos vakare stipriai atšaldytas alus visada atrodys gaivinantis, bet iš kitos pusės žiūrint, retas kuris renkasi saison’ą šaltuoju metų laiku.

Mahlane oluDar vienas alus iš man negirdėtos ir tris alaus rūšis siūlančios Mõtsalise Pruulikoda alaus daryklos. Alus supiltas į labai sunkų nestandartinį butelį, kuris užkimštas didesniu nei standartinis, karūniniu kamšteliu. Mahlane Õlu 7,2% – turbūt stipriausias mano ragautas saison’as. Ir ne pats geriausias. Šiame aluje tas mano minėtas sour, saldumas, karbonizacija ir alkoholio pojūtis į vieną visumą ir nesulimpa.

Holy Roller La La LandNa ir paskutinis, kaip jau tampa įprasta, stautas Holy Roller La La Land 5,5%. Su etiketėmis čia padirbėta puikiai. Alaus išvaizda taurėje irgi graži ir nuo etiketės mažai atsilieka. Aromate jaučiama kava, juodas šokoladas. Skonis minkštas, šilkinis, deginti salyklai kiek nesuvaldyti, jaučiamas rūgštumas. Vėliau prisideda vos jaučiamas saldumas, alaus sausumas. Alus geras, tik jam koją kiša tas jaučiamas rūgštumas. Kiek vėliau, įpusėjus taurę, primena apie save ir apyniai. Jų į alų dėta tikrai ir poskonyje jie vis stipriau gula.

 

Written by Modestas

2016-06-03 at 11:43

Įrašyta kategorijoj Alus, Estija, Ragaujam

Tagged with ,

Dundulio Sulos alus

leave a comment »

IMG_4690

Kas kart rašant apie Dundulio alų, vis sunkiau rasti žodžius įžangai. Atrodo jau viskas apie juos pasakyta.

Naujasis jų alus, tai eksperimentas, apie kurio pagrindines veikėjas – mieles, internetuose gandai ir pasakojimai sklandė jau senai.

Aš jau esu užsiminęs, kad Dundulio aludariai nenori nusigręžti nuo tradicijų. Jų arkliukas yra rekonstrukcija ir jie to neišsižada. Jie nori mums, lietuviams, parodyti koks tas lietuviškas alus yra. Bet kuomet viskas taip lengvai prieinama, kai viskas globalu, kai tu gali paragauti alaus su apyniais iš vieno ar kito pasaulio krašto, kai gali užsisakyti kokių tik nori salyklų, mielių, tuomet tikras lietuviškas pradas aluje lieka tik naudojamas vanduo.

Dundulio aludariai nusprendė, kad reikia išsisaugoti tai ką dar galima išsaugoti. Ir ėmėsi mielių. Prieš metus ar kelis buvo pasirodžiusi informacija, kad užsieniečiai pasiėmė Aldonos Udrienės mielių pavyzdžius, norėdami juos identifikuoti ir ištirti. Dundulis taip pat turi savo autoritetus, tai – J. Simonaitis. Jo naudojamas mieles Dundulio aludariai ir panaudojo naujoje Sulos 5,2% alaus versijoje. Kad būtų dar autentiškiau, dalį vandens pakeitė beržų sula.

Gavosi maišytos geltonos, rudos ir oranžinės spalvos alus, kuris labai nenorom putojo arba buvo sugalvojęs ir išvis neputoti. Aromatas lengvas, jaučiamas vaisiškumas. Vos paragavus pasirodė, kad tai labai pažįstamo skonio alus. Po dar kelių gurkšnių jis labai supanašėjo į Rinkuškių verdamą Nefiltruotą alų. Bent prieskonis ir poskonis labai panašus. Tik Rinkuškių alus daug sunkesnis, molingesnis ir ne toks gaivus. Jei nustoti lyginti du alus, kurie man pasirodė panašūs, ragaujamasis pasižymi puikiu vaisiškumu, minkštu skoniu, vidutiniu kūnu. Vos juntamas saldumas, susimaišęs su gaivumu, kurį priduoda naudota beržų sula. Jos suteikiamas skonis sunkiai sumaišomas, jei esate ragavę daugiau alaus su beržų sula.

Dundulis ne tik atkūrė mažą dalelę lietuviškos aludarystės, bet ir išvirė alų ne ragavimui, o mėgavimuisi. Tu nenori jo mažo bokalo paragavimui.  Tu vieną taurę išgėręs, neieškai ką čia dar paragavus, o užsisakai dar vieną pakartojimui.

Keli barai Lietuvoje jau pasileido šį alų ant kranų, o šiandien jis turėtų pasklisti dar plačiau. Niekur neskelbiama kiek šio alaus išvirta, tad paskubėkite paragauti. O Kaune, Vingiu Dubingiu aludėje ragaujantieji Sulos alų buvo vaišinami sūriu su kmynais ir medetkomis. Šiam alui tobulas derinys.

Written by Modestas

2016-05-26 at 09:15

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with ,

%d bloggers like this: