Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Daugelis tai vadina problema, aš tai vadinu hobiu

Genys Brewing Co. The IPA

leave a comment »

IMG_5148Jau tampa tradicija, kad į Genio aludarių alaus pristatymus aš pavėluoju. Kaip vėlavau pirmą kartą galite pasiskaityti kuomet rašiau apie jų debiutą su Kalifornikacija. Vėlavau ir į jų The IPA alaus pristatymą. Iš kitos pusės du kartai gal dar ne visai tradicija.

Kad neskubės su naujomis alaus rūšimis Genio aludariai įrodinėja ne žodžiais, o darbais. Savo pirmąjį alų pristatę šių metų sausio pabaigoje, jie vis dar turi tą patį vieną alų pastovioje pasiūloje, nes naujokas išvirtas kaip eksperimentas ir jam pasibaigus, jo neliks. Tiesa, tai vis dėl to, ne antrasis Genio aludarių alus. Žmogšaloje jie turėjo alaus kodiniu pavadinimu Whipa V.01. The IPA yra trečiasis jų alus.

Nors ir vėlavau, dar spėjau sutikti abu Genio veidus. Jonas, tas kuris verda alų, papasakojo, kad alaus išvirta dvi tonos, pusė to kiekio jau iškeliavo į barus, o daugiau virimų nebus, nes panaudotų apynių jau nebėra ir jų gauti nepavyks. Taigi dar dvi trys savaitės ir alus taps istorija. Dar prieš gerą savaitę, kuomet Kaune lankėsi Bread and Beer blogeriai, Jonas užsiminė apie tai, jog baigia bręsti naujas jų alus. Tuomet jis pasakojo, kad norėjo išvirti tvirtą IPA, kuri savo kartumu neleistų suabejoti.

Alaus pristatymui buvo pasirinkta kavinės Kultūra terasa. Kiekvienas norintis galėjo gauti mažą bokaliuką paragavimui arba nusipirkti didelį. Vasarą ragauti alų lauke, terasoje, yra gerai. Tačiau tokia vieta turi ir minusų. Pavyzdžiui rūkančius lankytojus. Taigi apie aromatą galima jau ir nebešnekėti. Alaus spalva sodri, gintarinė. Alus buvo pilamas per šaltas, bet tai nėra blogai. Geriau per šaltas, nei per šiltas. Nesunku luktelėti ar pašildyti alų rankose. Ragaujant į mane buvo įbestos Jono akys, nes juk pirma reakcija natūraliausia. O ji buvo tokia, kaip gavus tai ko ir tikėjaisi. Kaip ir pasakojimuose, taip ir realybėje, alus užvaldo kartumu. Iškart ir be jokių palauk. Ir tik vėliau, pabaigus alų, pasišnekučiavus apie orą ir bites, galima pasakyti, kad tai klasikinė, vadovėlinė IPA su puikiu išpildymu.

 

Written by Modestas

2016-06-19 at 12:27

Įrašyta kategorijoj Alus, Aš ten buvau, Barai, Lietuva, Ragaujam

Tagged with , ,

Žiupsnelis estiško alaus

leave a comment »

Jau ir lietuvių pamėgtas Tanker Sauna Session. Tik šis alus skirtas Estijos pirties klubo jubiliejui paminėti

Jau ir lietuvių pamėgtas Tanker Sauna Session. Tik šis alus skirtas Estijos pirties klubo jubiliejui paminėti, tam sukurta speciali etiketė

Rašydamas apie kolekcininkų biržą Panevėžyje per mažai dėmesio atkreipiau į alų, kurio buvo galima įsigyti iš kolekcininkų. Tokiose biržose dažnai būna taip, kad pamatai kažkokio įdomesnio alaus, prieini, bandai klausti kainos, o kolekcininkas purto galvą ir sako, kad norėtų pasimainyti.

Taip darydavau ir aš nuvažiavęs į biržą užsienyje. Prasieini prieš išvyką per parduotuves, nusiperki lietuviškų alaus naujienų, geriausia su naujomis etiketėmis ar kamšteliais ir važiuoji į biržą. O ten jau vyksta mainai. Panevėžyje su nusipirkimu problemos nebuvo. Vienas estas buvo susidėjęs alaus pavyzdžius, pasidėjęs kainas ir buvo aišku, kad mainai jo nedomina.

Būtent iš jo ir pasirinkau kelis estiško alaus pavyzdžius, kurie atrodė tinkamiausi vasarai. Trys saison’ai ir vienas milk stautas. Saison’ai tikrai dėl vasaros, milk stautas dėl etiketės.

Ollenaut NisorePirmieji į taurę bėga, puikiai užsirekomendavę per pirmą jų ragavimą žiemą ir Žmogšalos festivalyje,  Öllenaut aludarių pavyzdžiai. Pirmas, šviesus, silpnai geltonos spalvos, saikingai putojantis Öllenaut Nisuke 4,1%. Tai rūgštus alus. Na ne rūgštus. Angliškas žodis aluje sour man neasocijuojasi su tradiciniu rūgštumu. Tai daugiau obuolių sidre jaučiamas sausas obuolių puvimą primenantis skonis. Šiame aluje jis dar susipynęs su citra apyniais ir didele karbonizacija. Visas šitas kokteilis gerai suvaldytas, sudėliotas taip kaip reikia ir geriasi gaiviai. Turėtų puikiai tikti vasarą prie gerai prieskoniuotos mėsos kepsnių ar kiek sūrokų dešrelių.

Ollenaut RukkikeSekantis iš tų pačių aludarių, ruginis seison’as Rukkike 4%.  Öllenaut aludariai pamėgę rugius, juo lyg ir patys augina arba turi augintojus Estijoje ir jų iš kažkur atsivežti nereikia. Šis saison’as tamsios spalvos, saikingai putojantis alus. Geriasi labai lengvai, gaiviai, gerai išryškėja rugio skonis ir lengvas rūgštumas. Poskonyje iškyla gan intensyvus sausas kartumas. Jis laikosi ilgai. Alui baiginėjantis pradėjo lįsti mintys, kad šaltesniu oru šis alus neatrodytų toks lengvas ir gaivinantis. Rugys, poskonyje stiprus kartumas padarytų savo. Karštos dienos vakare stipriai atšaldytas alus visada atrodys gaivinantis, bet iš kitos pusės žiūrint, retas kuris renkasi saison’ą šaltuoju metų laiku.

Mahlane oluDar vienas alus iš man negirdėtos ir tris alaus rūšis siūlančios Mõtsalise Pruulikoda alaus daryklos. Alus supiltas į labai sunkų nestandartinį butelį, kuris užkimštas didesniu nei standartinis, karūniniu kamšteliu. Mahlane Õlu 7,2% – turbūt stipriausias mano ragautas saison’as. Ir ne pats geriausias. Šiame aluje tas mano minėtas sour, saldumas, karbonizacija ir alkoholio pojūtis į vieną visumą ir nesulimpa.

Holy Roller La La LandNa ir paskutinis, kaip jau tampa įprasta, stautas Holy Roller La La Land 5,5%. Su etiketėmis čia padirbėta puikiai. Alaus išvaizda taurėje irgi graži ir nuo etiketės mažai atsilieka. Aromate jaučiama kava, juodas šokoladas. Skonis minkštas, šilkinis, deginti salyklai kiek nesuvaldyti, jaučiamas rūgštumas. Vėliau prisideda vos jaučiamas saldumas, alaus sausumas. Alus geras, tik jam koją kiša tas jaučiamas rūgštumas. Kiek vėliau, įpusėjus taurę, primena apie save ir apyniai. Jų į alų dėta tikrai ir poskonyje jie vis stipriau gula.

 

Written by Modestas

2016-06-03 at 11:43

Įrašyta kategorijoj Alus, Estija, Ragaujam

Tagged with ,

Dundulio Sulos alus

leave a comment »

IMG_4690

Kas kart rašant apie Dundulio alų, vis sunkiau rasti žodžius įžangai. Atrodo jau viskas apie juos pasakyta.

Naujasis jų alus, tai eksperimentas, apie kurio pagrindines veikėjas – mieles, internetuose gandai ir pasakojimai sklandė jau senai.

Aš jau esu užsiminęs, kad Dundulio aludariai nenori nusigręžti nuo tradicijų. Jų arkliukas yra rekonstrukcija ir jie to neišsižada. Jie nori mums, lietuviams, parodyti koks tas lietuviškas alus yra. Bet kuomet viskas taip lengvai prieinama, kai viskas globalu, kai tu gali paragauti alaus su apyniais iš vieno ar kito pasaulio krašto, kai gali užsisakyti kokių tik nori salyklų, mielių, tuomet tikras lietuviškas pradas aluje lieka tik naudojamas vanduo.

Dundulio aludariai nusprendė, kad reikia išsisaugoti tai ką dar galima išsaugoti. Ir ėmėsi mielių. Prieš metus ar kelis buvo pasirodžiusi informacija, kad užsieniečiai pasiėmė Aldonos Udrienės mielių pavyzdžius, norėdami juos identifikuoti ir ištirti. Dundulis taip pat turi savo autoritetus, tai – J. Simonaitis. Jo naudojamas mieles Dundulio aludariai ir panaudojo naujoje Sulos 5,2% alaus versijoje. Kad būtų dar autentiškiau, dalį vandens pakeitė beržų sula.

Gavosi maišytos geltonos, rudos ir oranžinės spalvos alus, kuris labai nenorom putojo arba buvo sugalvojęs ir išvis neputoti. Aromatas lengvas, jaučiamas vaisiškumas. Vos paragavus pasirodė, kad tai labai pažįstamo skonio alus. Po dar kelių gurkšnių jis labai supanašėjo į Rinkuškių verdamą Nefiltruotą alų. Bent prieskonis ir poskonis labai panašus. Tik Rinkuškių alus daug sunkesnis, molingesnis ir ne toks gaivus. Jei nustoti lyginti du alus, kurie man pasirodė panašūs, ragaujamasis pasižymi puikiu vaisiškumu, minkštu skoniu, vidutiniu kūnu. Vos juntamas saldumas, susimaišęs su gaivumu, kurį priduoda naudota beržų sula. Jos suteikiamas skonis sunkiai sumaišomas, jei esate ragavę daugiau alaus su beržų sula.

Dundulis ne tik atkūrė mažą dalelę lietuviškos aludarystės, bet ir išvirė alų ne ragavimui, o mėgavimuisi. Tu nenori jo mažo bokalo paragavimui.  Tu vieną taurę išgėręs, neieškai ką čia dar paragavus, o užsisakai dar vieną pakartojimui.

Keli barai Lietuvoje jau pasileido šį alų ant kranų, o šiandien jis turėtų pasklisti dar plačiau. Niekur neskelbiama kiek šio alaus išvirta, tad paskubėkite paragauti. O Kaune, Vingiu Dubingiu aludėje ragaujantieji Sulos alų buvo vaišinami sūriu su kmynais ir medetkomis. Šiam alui tobulas derinys.

Written by Modestas

2016-05-26 at 09:15

Įrašyta kategorijoj Alus, Lietuva, Ragaujam

Tagged with ,

Kolekci[onierių]ninkų birža Panevėžyje

with 2 comments

IMG_2866Kokį žodį naudoti, kolekcininkas ar kolekcionierius, man vis dar lieka mistika ir nežinomybė. Tačiau, kad alaus atributika yra renkama, kaupiama, man puikiai žinoma ir pažįstama.

Kas sekate įrašus, jau ne kartą esate apie kolekcininkų susitikimus skaitę ar matę nuotraukas. Ir kas kart matėte, kad tai gan apgailėtinas dalykas. Aš kalbu apie patį renginį kaip po tokį. Jau vien pernai Šiauliuose vykęs toks susiėjimas daug pasako, kai šiltas po jį šlitinėjo Gubernijos rinkodaros direktorius. Vis kartojo, kad kitais metais padarysim geriau. Nedarykit, nereikia.

Kad šiais metais vyks birža buvo paskelbta paprastai. Sukurtas event’as FB ir viskas. Tiesa, su prierašu, kad daugiau informacijos bus artimiausiu laiku, kuris kaba jau ir pasibaigus renginiui. Ko reikia tokiam renginiui? Vietos ir stalų, kur būtų galima išsidėlioti savo kolekcines vertybes. Daugiau kaip ir nieko. Kad gautum stalą, tradicinę biržos taurę ar bokalą, nemokamo alaus bokalą ir biržos globėjo atributikos, turi susimokėti 10 € dalyvio mokestį. Šiais metais bokalo ar taurės niekas negavo. Nespėjo pagaminti ir tokį pasiteisinimą girdžiu jau ne pirmus metus. Alus renginyje, kuris vyksta šeštadienį 9-10 val. ryto, tik pilstomas? Aj, gal nebesiplėsiu.

Sakysit, tai ko tu ten važiuoji, jei jau viskas taip blogai? Su žmonėmis susitikti važiuoju, pasišnekėti, nes tai didžiausia koncentracija kolekcininkų kokia tik gali būti Lietuvoje. Ten galima labai greitai su daug kuo apsikeisti, atiduoti, pasiimti, nusipirkti ar parduoti savo turimą alaus atributiką. Ir kai manęs klausia, kodėl taip greitai išvažiuoji, yra tik vienas atsakymas – o ką ten ilgiau nei valandą veikti?

Written by Modestas

2016-05-25 at 09:50

Įrašyta kategorijoj Atributikos biržos, Aš ten buvau

Aludarių taurė 2016

with 5 comments

IMG_1624Kaip jau tapo įprasta, gegužės pradžioje vyksta Aludarių taurė. Šiais metais tai jau buvo penktas kartas, kai į vieną vietą susirenka daugelis Lietuvos alaus scenos dalyvių.

Man tai buvo taip pat penktas kartas dalyvaujant taurėje, o kaip tas viskas vyko iki šiol, galite pasiskaityti čia:

Atviro alaus taurė 2012

Aludarių taurė 2013

Aludarių taurė 2014

Aludarių taurė 2015. Pirma diena

Aludarių taurė 2015. Finalas

Skaityti pilną įrašą »

Written by Modestas

2016-05-10 at 13:19

Įrašyta kategorijoj Aludarių taurė, Aš ten buvau

Lenkija: stautai ir porteriai

with 4 comments

Liko paskutinė grupelė ir pabaigai visada pasilieku mėgstamiausius – stautus ir porterius. Beja, prieš tai buvęs apsilankymas Lenkijoje ir to apsilankymo aprašymas baigėsi tokiu pačiu įrašu ir net tuo pačiu alumi.

Nepomucem Stout Bourbon Barrel ChipsNepomucen Stout Bourbon Barrel Chips | Stout | 5% | IBU 32

Alus rudas iki juodumo, graži, tvari puta. Aromatas sausas, plokščias. Šis stautas nėra tas, kur atsigeri ir ten visa puokštė visko, čia viskas daug ramiau. Šis stautas ramus, bet vis dėl to labai puikus, nei vandeningumo, nei perdėto salykliškumo, viskas puikiai suvaldyta ir galų gale viską vainikuoja puikus, skanus kartumas poskonyje. Labai norėjosi pajusti tą burboną, tačiau čia jo tiesiog nėra.

 Black YetiBednary / Gzub Black Yeti | Sweet Stout | 5,5% | IBU 16

Alus su laktoze ir Himalajų druska. Alus tamsus, beveik juodas, su gražia nutamsėjusia puta. Aromate šiek tiek jaučiasi alkoholio ir salyklų. Jei nebūtų nurodyta, kad tai alus su druska, jos net neieškotum arba nekreiptum dėmesio, bet kai tau pasakyta, kad yra druskos, tu jos ir ieškai. Na, ir žinoma randi, bet labai subtiliai ji čia įpinta ir tik prideda alui gero skonio ir apvalumo ir jei būtų neparašyta, jos tikrai nerastum arba tą prieskonį, kurį ji suteikia, nurašytum kažkam kitam. Vos daugiau norisi karbonizacijos, puikus poskonis, kartumas apvalesnis, pilnesnis.

Sancti Lucas City StoutSancti Lucas City Stout | Stout | 6,8% | IBU 40

Šis stautas jau sunkesnis. Pirmi du kiek ir nustebino savo lengvumu, nes kiek susidūriau su lenkišku alumi, tamsieji alūs pas juos stiprūs ir sunkūs. Stautas gražios juodos spalvos su nutamsėjusia puta, kurios tiek kiek reikia. Šis alus labai klasikinis, deginti salyklai suformuoja puikų kavos ir šokolado skonį, maža karbonizacija leidžia kalbėti tik apie vidutinį kūną. Labai viskas tvarkinga, gražu, skanu ir poskonyje lieka tirštumo ir minkštumo pojūtis, kurį turi milk stautai.

Birbant Robust PorterBirbant Double Robust Porter | Imperial Porter | 7,8% | IBU 49

Pirmas porteris ir iškart Imperial. Tamsus, beveik juodas alus, kurio puta šviesi, smulki, korėta, ilgai besilaikanti. Spalva priešais šviesos šaltinį kiek nurausvėja. Aromatas neintensyvus, šokoladas, kakava, labai nedaug apynių. Skonis kiek saldokas, šokoladas, kiek per daug jaučiamas degintas salyklas. Galėtų mažiau jaustis vandeningumas. Aluje jaučiamas lengvas kartumas, niekur nepabėgęs ir šokoladas. Labai norėdamas gali išgaudyti ir alkoholio natas. Poskonyje lieka malonus kartumas, alus geriant atrodo vandeningas, tas pats lieka ir poskonyje, jaučiamas alaus šlapumas.

Kormoran Porter WarminskiKormoran Porter Warminski | Baltic Porter | 9%

Su šios daryklos alumi teko susidurti ne kartą ir nepasakyčiau, kad jos alūs paliko labai gerą įspūdį. Jų alaus galima sutikti beveik visuose didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose. Kiek nustebau, kai ratebeer puslapyje pamačiau, kad jis yra top 50 tarp Baltic Porter.

Alus juodas, beveik neputojantis. Aromatas niekuo nenustebina, deginti salyklai, šokoladas, karamelė, kažkiek razinų. Skonis pilnas, subalansuotas, niekas neišlenda per daug ir tik pačiam gurkšnio gale pasirodo tai, kas man neleidžia mėgautis šiuo alumi. Jis rūgštokas. Tas rūgštumas neblogas, o jį sukuria per didelis degintų salyklų išbujojimas skonyje ir tada tie deginti salyklai yra nieko gero.

Komes Porter Baltycki (2014)Fortuna Komes Porter Baltycki (2014) | Baltic Porter | 9%

Dar vienas Baltijos porteris, dar vienas iš top 50. Šis jau buvo ragautas ir aprašytas praeitos kelionės į Lenkiją įrašuose. Gal kartotis ir nereikėtų, nes dar ir metai nepraėjo po jo ragavimo, tačiau šis alus kiek kitoks.

Pirma, aš jį pagriebiau jau visai paskutinį ir netgi sumokėjau atskirai nuo visų, nes jau sukantis nuo kasos akis užkliuvo už ant išpardavimo lentynos stovinčių alaus butelių. 12 zlotų norėjo už šį butelaitį, nes jo galiojimo laikas artėjo prie pabaigos. Tai 2014 metų virimo alus ir jis pabrandintas bent 1,5 metų. Kodėl gi ne?

Pirma mintis buvo jį palikti dar keliems metams, po to gal kažkam padovanoti, bet galų gale tinginystė (nueiti į rūsį labai tingėjosi) nugalėjo ir jis pokštelėjo mano namuose kaip šio pasakojimo ir išvykos apibendrintojas. Alus juodas, su šiek tiek nusidažiusia puta. Pirmą kartą ragaujant alus patiko labiau, nei antrą. Šį kart gan stipriai jautėsi alkoholis, trūko vientisumo. O visą blogumą numuša poskonis, jis tiesiog užvaldo ir užlinguoja.

Jei pabaigai pasakysiu, kad Lenkijoje alaus yra, jo ten daug ir jis įvairus bei geras, tikrai nieko naujo nepasakysiu. Tačiau sekantį kartą vis gi rinkčiausi ragavimą serijomis iš vieno bravoro. Taip paragauji ir pilsnerių, pale ale ar kitų stilių alaus, kurių šiaip gal ir nepirktum. Be to susidarai nuomonę apie pačią daryklą, žinai ar ji tau įdomi, koks yra jos veidas. Taip giliau pažįsti kas vyksta Lenkijoje. Nes vieną gerą alų gali išvirti beveik bet kas, o kad įdomi būtų visa serija, jau čia reikia pasistengti.

Written by Modestas

2016-05-05 at 11:29

Įrašyta kategorijoj Alus, Lenkija, Ragaujam

Tagged with , , ,

Lenkija: eksperimentai

with 2 comments

Prieš tai buvusį įrašą pabaigiau su IPA su arbata. Šį pradedu su viena didele nesąmone arba nesusipratimu.

Bearnard Mieta EnergyBearnard Mieta Energy | Fruit Beer | 4%

Tai Czarny Kot aludarių serija. Jų buvo labai daug, bet jautė širdis, kad taip įpakuotas alus negali būti geras. Šios alaus daryklos kelis pavyzdžius jau teko ragauti. Šita serija turi alaus su ananasais, rabarbarais ir kitomis nesąmonėmis, man pakliuvo mėtinis. Taurėje alus būdingos žalsvos spalvos, na tikrai mėtinis. Aromate vyrauja kažkokie vaistai. Na taip dvelkti gali tik kažkas susijęs su farmacija. O skonis… tiesiog energetinio gėrimo ir tiek. Tai tikrai ne alus, tai jau labai stipriai nueita į aludarystės užribius. Bet paragauti reikia ir tokių, bet tik kartą per dešimtmetį, kad žinoti, kad ir tokių būna.

Reden Banany na RauszuReden Banany na Rauszu | Rauchbier | 4,6%

Dabar prisipažinkite, pamatę ant etiketės bananus ir užrašą rauchweizen, tokio alaus nenusipirktumėte?  Dar vienas puikiai atrodantis, be nuosėdų alus. Aromatas rūkyto sūrio. Esu tokio nusipirkęs Gdanske pamauto ant pagaliuko ir karšto. Alus kiek vandeningas, bet skonis pilnas, užpildantis rūkyto sūrio. Man tokio alaus būtų per akis 0,33L, o čia pusė litro rūkyto alaus ir tu nori nenori ieškai iš alaus kažko dar. Gal kiek per daug angliarūgštės, bet, deja, alus daugiau nieko, nei vandeningas rūkyto sūrio skonis, neturi.

Grand Champion Birofilia 2015 Red Roeselare AleGrand Champion Birofilia 2015 Red Roeselare Ale |  Sour beer | 7,5%

Kuomet buvau prie aktyvesnių alaus atributikos kolekcionierų, tekdavo apsilankyti kitose šalyse rengiamose biržose. Viena iš tokių buvo Žywiec alaus daryklos kieme rengiamas kasmetinis Birofilia festivalis. Senai tai buvo, kai aš ten lankiausi, bet jau tada sklido kalbos, kad ten renkamas geriausias namų aludarių alus vėliau galėjo tapti komerciniu. T. y. pagrindinis prizas buvo ne medalis ar taurė, o pagal tavo receptą išvirtos 3-5 tonos tavo alaus. Kiek suprantu mano rankose atsidūrė 2015 metų nugalėtojo alus. Į šią grupę jis pateko dėl to, kad tai yra rūgštus alus. Ir nors atrodo, kad tai eksperimentinis alus, bet pasaulinės tendencijos yra tokios, kad būtent sūrūs, rūgštūs ir panašūs alūs ima viršų ir nustumia įsigalėjusias IPA’as. Ar tai įtakoja apynių krizė, ar tiesiog IPA’os visiems įgriso, spręskite patys.

Kaip ten bebūtų prieš mane taurėje puikios raudonos spalvos rūgštus alus. Aromate dominuoja karamelė. Skonis man gerai prarūgusio alaus ir tada aš prisimenu diskusijas ar tikrai mes mokame atskirti infekuotą alų. Jei man paduotų tokį alų aklos degustacijos metu, aš jo net nevertinčiau. Dabar prisiskaitau, kad tai rūgštus alus ir staiga ankščiau sugedęs alus, dabar atrodo kaip gal ir visai normalus. Prie viso to nesusipratimo ir iškilusių klausimų prisideda ir tai, kad alaus galiojimas yra iki 2018.11.28. Teks pasiieškoti rūgštaus alaus daugiau pavyzdžių, kad susidaryti vaizdą, kas gi yra tas rūgštus alus.

Pinta Koniec SwiataPinta Koniec Swiata | Sahti | 7,9%

Apie Sahti stiliaus alų vieni yra girdėję, kiti ne. Aš iš tų, kurie negirdėję. Mergina pirmojoje parduotuvėje pasakė, kad tai alus, kurį tu pamilsi arba jo nekęsi (you gona love it or hate it). Labai įdomiai nurodytas ir šio alaus IBU – artimas 0. Alus taurėje visai gerai žiūrisi, prie išvaizdos neprikibsi. Kvapas kaip salyklo nuoviro. Tiksliau ne salyklo, o rugių. Skonis lygiai toks pats kaip ir kvapas – rugių nuoviras. Tada dar kartą pasižiūri į laipsnius ir nesupranti, kaip toks lengvas gėrimas, kuris primena grūdus užpilto vandens skonį, gali tiek sverti. Atrodo, kad aludaris pamiršo įdėti apynių, nes prie tokio salykliškumo truputis apynių būtų padarę šį alų labai geru. Šio alaus aš nei įsimylėjau, nei pradėjau gailėtis, kad nusipirkau. Džiaugiuosi tik, kad paragavau tokio stiliaus alaus.

Eksperimentai vienas už kitą įdomesni. Visi labai įdomūs, bet kaip juos parduoti aš neįsivaizduoju, nes kažkurio antrą kartą ragauti nenorėčiau.

 

Written by Modestas

2016-04-22 at 08:00

Įrašyta kategorijoj Alus, Lenkija, Ragaujam

Tagged with

Prenumeruoti

Būkite informuoti apie kiekvieną naują įrašą el. paštu

Prisijunkite prie kitų 73 pasekėjų

%d bloggers like this: