Švyturio 20 statinių

Prieš naujus Švyturys pristatė savo naująjį alų – 20 statinių. Ir nuvilnijo žinia per internetus. Rašė apie šį alų visi, net ir tie, kas apie alų nerašo. Čia puikiai suveikė idėja į renginį pakviesti ne tik kažkiek žinomus Lietuvoje žmones, o tuos, kurie gali apie renginį pranešti. Vieni kuklesniam skaitytojų ratui, kiti platesniam. Ir štai ką turim. Sąrašiukas rašiusių:

• Ką suvalgyti?
• Alusalus.lt Gytis
• Alusalus.lt Regis
• Petrashka
• Dzuljetosblogas.lt
• Gėrimų ir patiekalų magija
• Laukineszasys.lt Andrius Užkalnis
• Nulis.lt
• Pingvi.com
• Beergeek.lt
• Breadandbeer.lt

Atėjo laikas prie sąrašiuko prisijungti ir man. Kodėl vėluoju porą mėnesių? Nes man nepatinka kuomet turiu išankstinę nuomonę. Stengiuosi būti arba vienas iš pirmųjų arba paskutinis. Viskas kas buvo perskaityta apie 20 statinių jau pasimiršo. Tik vienas dalykas nepasimiršo. Tai juoką man keliantis visų iki vieno diskutavimas apie šio alaus kainą ir ar parduos Švyturys viską ar neparduos. Kaina yra normali, pratinkitės, taip Švyturys Jums meta įspėjimą, kad alaus kaina kils. Gudriai, labai per aplinkui, bet būtent tokia žinia yra siunčiama.

Nebepasakosiu kaip alus atsirado. Viskas puikiai papasakota nuorodose. Aš tik noriu parašyti tiesiog apie tai kas svarbiausia. Apie tai, koks gavosi alus. Koks jis dabar, pagulėjęs jau 2 mėnesius šaldytuve.

Švyturys.  20 statinių | Stautas | 7,9% | Butelio Nr.: 2104

Visų pirma alus nepriekaištingos išvaizdos. Visiškai juodas, bet ne absoliučiai juodas. Puta tiršta, smulki pradžioje, pilant alų. Vėliau ji iškorėja ir susėda. Bet ir toliau dengia visą alaus paviršių. Kvapas sunkokas, pradžioje nenoromis užsiuodžia alkoholis. Jis atsiduoda kito alkoholinio gėrimo kvapu. Vėliau nosis pripranta prie kvapo intensyvumo, išlenda džiovintų slyvų kvapas.

Ragaujant pirmas gurkšnis minkštas, labai švelniai nuslenka gomuriu. Gomurį užkabina pipiriškumas. Poskonis nubėgus alui pradžioje lieka tuščias, po akimirkos gomurį sutraukia alaus sausumas. Man alaus kvapas trukdo jį ragauti. Lenda į nosį su kiekvienu gurkšniu. Jis per intensyvus. Toliau ragaujant alų ir bandant gauti daugiau, nei tik malonus kremiškas pirmas įspūdis, atsiranda jame ir kartumo, alkoholio šiluma, bet tik šiluma, jokios užuominos skonyje neišlindo. Visas alaus gerumas yra tame, kad jis geriasi labai lengvai, o visas gerumas išlenda tik vėliau. Nerandu, nors ir ieškau, jame kavos ar šokolado. Trūksta ir skonio pilnumo. Čia turbūt kiša koją per daug intensyvus noras kažką atrasti. Kažką išskirtinio. Tačiau, kad ir kaip norėčiau, nerandu. Ir vėl lieku prie to pačio. Lengvai besigeriantis, minkštas, su gan ilgai dilkčiojančiu pipiriškumu. Vėliau išlendančiu pilnumu poskonyje. Nerasta kava ar šokoladas vis dėl to išlenda. Tik nenusprendžiu ar gomurį aplipina perkąstos kavos pupelės ar pakramtytas tikro juodo šokolado gabalėlis. Linkstu prie kavos pupelės, nes nėra jokios užuominos į saldumą. Alų išragavus, lieka pilnumo jausmas. Ne, ne dėl alaus stiprumo, o dėl jo skonio. Gal tiksliau, dėl to, kas lieka po jo.