PYYP

Koks šio alaus tikslus pavadinimas reikėtų gerai pagalvoti. Pyyp tai pyyp, bet po tuo pyyp dar daug prirašyta ir pribraukyta. Ką aludaris norėjo pasakyti interpretuokite kiekvienas savaip. Apie šio alaus atsiradimą rinkoje kažkaip pražiopsojau ir tik pradėjus šniukštinėti paaiškėjo kodėl taip įvyko. Bet apie tai kiek vėliau. Dabar apie alų. Pardavėja pardavusi alų neprašyta apibūdino alų kaip labai įdomaus lengvo skonio ir, kad alus labai lengvai geriasi. Na jis toks lengvas lengvas ir labai įdomus, buvo man dar kartą pakartota.

Labai tai labai, pilam į taurę ir žiūrim kas čia jau taip labai labai. Iš ties lengvas, su savitu prieskoniu tvarkingas alutis. Daugiau nelabai ir yra ką apie jį rašyti. Tad pereisiu prie to kaip čia jis man praslydo pro akis.

Kas atidžiau skaito etiketes pastebėjo, kad Aukštaitijos bravorai patapo Butautų dvaro bravoru. Toks pavadinimų pasikeitimas įtakojo ir kitus pasikeitimus. Visos virtuvės nežinau ir rašyti ko tiksliai nežinau nenoriu. Tiesiog pasakoju, kaip atrodo man sudėliojus kelis faktus į vieną visumą. Šio alaus, na šito Pyyp galima rasti tik firminėse gyvo alaus krautuvėlėse. Kitur jo matyti neteko. Tad politika čia pradeda truputį aiškėti. Leidžiamas specifinis alus ir platinamas tik firminėse parduotuvėse. Norite, ateikite pas mus ir gausite. Tai išties geras žingsnis. Aišku, vienos rūšies gal kiek mažoka, bet ir šio blogo komentaruose nuskambėjęs Black Swing taip pat rastas firminėje Panevėžio krautuvėlėje. Jei bus išlaikyta tokia politika, teks eiti ieškoti kažko įdomesnio būtent į firmines krautuvėles, o tai juk pagal bendrą idėją taip ir turėtų būti. Kita vertus savos produkcijos platinimo tinklo susiaurinimas turi ir kitų niuansų. Kaip sužinoti apie tokias naujienas lieka paslaptis. Pyyp pražiopsotas, velykinis porteris vos ne vos nepavėluotas nusipirkti…