Jo Didenybė – Dundulis

Šią nuotrauką pasirinkau ne veltui. Kad papasakoti, kas yra dabar, norisi grįžti atgal ir papasakoti kas buvo ne dabar. O grįžti reikėtų į gūdžius 2011 metus. Į jų pačią pradžią. Arba dar toliau, į 2010 metų pabaigą. Taip, daugiau nei trys metai atgal. Kokie laikai tada buvo? Tuomet buvo Varniukų alaus karaliavimo laikai, kai to alaus norėjo visi, net ir sidrą plempiančios paauglės. Didieji buvo pasikinkę arklį vardu Gyvas alus, bet jau gerokai jį buvo pajodinėję. Todėl jau žvilgčiojo į kitą – Nefiltruotas vardu. Parduotuvėse buvo galima rasti jau visų pamiršto Patulo, Salaus ar visą seriją Lokio bravoro verdamo alaus. Džiaugėmės ant stalo statydami dvilitrinius Magaryčių ar Kanapinio butelius. 2011 metų pradžia naujienomis buvo tokia pat gausi, kaip ir 2013 metų pabaiga. Dar iki šiol nespėjau visų aprašyti. Taigi 2010/2011 metų sandūroje pasirodė tokios alaus rūšys kaip Keptinis, Dūmo, Miežiškių ir Taruškų bravoro, Kermošiaus, visa serija Senojo Vilniaus alaus. Tuo laiku sužinojau ir apie vieną įdomiausių Lietuvoje vietų – Gintaro barą. Smagūs laikai buvo. Ir dar smagiau pasidaro, kai prisimeni, jog tada pasirodė ir Dundulis. Apie jį sklandė gandai, šnekos, bet jau tada niekam nekilo abejonių, kad tai geras alus. Ir jau tada jie darė viską savitai. Jiems netiko paprasti, standartiniai plastikiniai buteliai, kuriuos naudojo visi. Jie atkapstė savus. Nors ir abejotinos kokybės, ne visada gerai užsisukančius, bet savus. Net kamštelius sudėjo skirtingus. Jau tada jų etiketės buvo įdomesnės, ne tokios kaip visų. Ir nesvarbu, kad pradžioje su printeriu atspausdintos. Kad data ranka užrašytos. Jie kreipė dėmesį į detales, laikėsi savo. Kuomet Dounkelis buvo pradėtas lyginti su Varniukais, visi vieningai nusprendė, kad abiejų alaus rūšių paslaptis į jį dedamas giros ekstraktas. Kažkas bandė kaltinti kopijavimu, bet nuolat prastėjantys Varniukai, o Dounkeliui liekant tokiam pačiam, visa tai pasimiršo. Taigi Dundulis pradėjo su dviem alaus rūšimis, nes Balamuc ir liko Balamuc, tinkamo taip jo ir nepasirodė. Ir to užteko. Kokybė neprastėjo. Pardavimo taškų padaugėjo. Prasidėjo eksperimentai su namudiniais aludariais ir buvo priimtas geriausias sprendimas, jie pakviesti prisijungti prie kolektyvo. Jau tada, tais gūdžiais laikais, Dundulis buvo žingsneliu priekyje. Pažiūrėkime, kur jis dabar, po trijų metų. Be didelių fanfarų ir reklamų, naudodami socialinius tinklus ir savo firmines krautuvėles-barus Špunka, Dundulio aludariai nuosekliai juda pirmyn. Ne viename oficialiame ir neoficialiame susitikime pasisakę tik už stiklinę tarą alui, jie tai ir padarė. Visą savo alų supilstė į stiklinius butelius, sukūrė jiems savitas etiketes. Ir dar kartą pasikartosiu, be jokių ditirambų, tyliai, nuosekliai. Ir aš jau senai norėjau apie tai parašyti. Labai knietėjo įsitikinti ar nepasikeitė pats alus, ar kokybė liko ta pati. Ir kas svarbiausia, ar skonis liko tas pats. Ir tenka žemai lenkti galvą prieš aludarius, viskas liko taip pat. Taip pat gerai.

Prieš jūsų akis vienintelėje Lietuvoje tokia įvairi, nuosekliai kurta ir išgryninta alaus serija. Vieni alūs ragauti ir iš plastiko ir iš krano, dabar ragaujami iš butelio. Kiti ragaujami pirmą kartą ir pažintis su tomis alaus rūšimis prasidėjo iškart nuo butelinio varianto. Taigi apie viską iš eilės, trumpai.

 Grynas | Pale lager | 5,0% | IBU 15

Apie šį alų rašiau jam tik pasirodžius: http://goo.gl/xWZWNI

Gamintojas apie jį etiketėje rašo taip: šio šviesiojo lagerio gamybai naudojamas vokiškas Pilsner salyklas, suteikiantis alui sodrią šiaudų spalvą bei salsvą salyklinį skonį, kuris harmoningai dera su aromatinių apynių švelniu kartumu. Alus fermentuojamas atvirose talpose apatinės fermentacijos Weihenstephan mielėmis.

Kaip ir pasirodęs, taip ir dabar alus yra iš tų, kurio skonis tave verčia šio alaus vis gurkštelti, kol jo nelieka. Ir jo norisi dar. Neatsibostantis puikus salyklinis skonis, geras, tvirtas poskonis, žoliškumas. Gali būti lyginamas tik su vieninteliu alumi Lietuvoje – Davros verdamu Daujotų. Bet Grynas man geriau išbaigtas, lengviau besigeriantis, labiau subrendęs.

,

Smakas | Export lager | 5,8% | IBU 13

Smaką ragavau taip pat jam tik pasirodžius. Tuomet jis buvo pristatinėjamas kaip kukuruznikas, t.y. kukurūzais pagardintas alus. Tuomet šis alus didelio arba kitaip tariant, jokio įspūdžio nepaliko. Plačiau: http://goo.gl/030ngU

Etiketėje kukurūzų nebeliko: Smakas – tvirčiausias iš Dundulio šeimoje gaminamų lagerių rūšių. Šio alaus gamyboje naudojamas vokiško ir lietuviško salyklo derinys bei dvigubai ilgesnis fermentavimo laikas suteikia Smakui tirštesnį kūną, sodresnį aromatą. Alus fermentuojamas atvirose talpose apatinės fermentacijos Weihenstephan mielėmis.

Iš ties, alus pasunkėjo. Iš atminties tenka braukti blogą pirmą įspūdį. Šįkart alus tamsesnis, beveik neputojantis. Skonis jo tapo sunkesnis, tvirtesnis, bet, kaip ir visi Dundulio alūs puikiai susėdęs ir susiderinęs. Neliko ir alkoholio šilumos. Kaip stipresnio ir sunkesnio lagerio atstovas puikiai atitinka mano asmeninius standartus tokiam alui. Bet lyginant ne su kitų gamintojų lageriais, bet kaip Dundulio šeimos atstovą, šis alus silpniausias savo idėja.

Kvietkis | Saison | 5,5% | IBU 18  

Etiketė. Maloniai gaivus, žoleles bei citrusinius vaisius menančio aromato, žaismingai derančio su Saison mielėms būdingu pipiriškumu. Šią dermę išryškina salsvas, šilkinis laukinio kviečio – speltos grūdas.

Alus gausiai putoja. Puta tiršta, tvirta, tvari. Spalva labai šviesi, alus drumstas. Aromate jaučiasi saldumas, vaistinės žolelės. Norėtųsi, kad toks alus gertųsi lengviau. Gan stipriai jaučiasi kartumas. Poskonyje kartumas išryškėja dar labiau. Jaučiasi karbonizacija. Trūksta šviežumo.

.

.

.

.

Gutstoutas | Outmeal stout | 5,2% | IBU 22 

Etiketė apie šį alų pasako labai daug. Avižinis stautas. Pirmasis tikras lietuviškas avižinis stautas, išsiskiriantis savo unikaliu degintų salyklų deriniu, bei juodąjį šokoladą ir kavą su grietinėle menančiu lengvu kreminiu skoniu. Šio alaus gamyboje naudojami net trijų rūšių deginti salyklai: šokoladinis, degintas ir skrudintas miežinis. Gutstouto kūną sutvirtina Miunchen ir CaraCrystal salyklai, o šilkinį pojūtį gomuryje suteikia avižiniai dribsniai. Alui virti naudojami angliški Target ir East Kent Goldings apyniai. Fermentuojamas angliškomis Nottingham elio mielėmis.

Kai tiek į alų sudėta, tai ir alus perdėm pilnas ir įspūdingas. Vienas iš stipriausių ir įsimintiniausių Dundulio šeimos alaus rūšių. Aludariai žinojo, kad verda vienintelį ir tai ko nebuvo. Ir pasistengė taip, kad kartelė būtų pakelta labai aukštai.

Apie šį alų gan plačiai jau rašiau: http://goo.gl/Dp1mmG Ir nematau prasmės kartotis, nes viskas išliko taip pat.

Rudasis biteris | 4,9% | IBU 33

Rudasis biteris – tamsaus rubino spalvos, karstelėjęs alus. Tamsių angliškų salyklų derinys sukuria harmoningą skrudintos duonos bei riešutų pojūtį, kuris persipina su išraiškingu apynių, spygliuočius bei citrusinius vaisius menančiu kartumu.

Alus su taikliausiu pavadinimu Lietuvoje. Šis alus sukoncentruotas į kartumą, tačiau jis nėra toks baisus, kaip galėtų atrodyti iš pradžių. Turbūt kartumo migla taip stipriai persismelkusi, kad gamintojai platindami šį alų ir pasakodami apie jį ne tik alaus gėrėjams, bet ir jį pardavinėjančioms alaus pilstyklų pardavėjoms, apie šį alų perduoda kiek sutirštintą versiją. O po to, pirkdamas šį alų, esi gąsdinamas,  jog gali tekt užsikąst arba jis gali ir nepatikti. Tačiau viskas yra kur kas geriau, alus puikus, savimi ir savo karstelėjimu. Viskas sudėliota puikiai ir gerdamas mažiausiai galvoji apie kartumą, mintis nukreipia alaus pilnumas, vientisumas ir  puikus idėjos/rezultato išpildymas.

Ir dar kartą. Bebras, biteris… Fantastika.

Viržinis 5,2% | Specialios technologijos alus (gruit elis)

Šis ragaujamas alus yra iš antrosios partijos. Aludariai etiketėje pasakoja trumpą istoriją kas kaip ir kodėl. Neperpasakosiu.

Pirmą kartą ragaudamas šį alų tikrai nuoširdžiai didžiavausi, kad jau teko viržinio alaus ragauti http://goo.gl/6PHUDb. Pirmąjį kartą internetai buvo pilni atsiliepimų, nes tai buvo išties stipri, negirdėta naujiena, eksperimentas. Ir ragaujant visi tie atsiliepimai formavo išankstinę nuomonę. Beveik visi vieningai teigė, kad pernykštis Viržinis buvo per silpnas, viržių buvo per mažai, visi norėjo daugiau išraiškos, skonio, balanso. Man pačiam kaip ir viskas tiko, bet lygiai taip pat būčiau neužpykęs dėl stipresnio charakterio. Šiais metais jau patys aludariai skelbė, kad viržių buvo daugiau. Ir žinot ką? Man visiškai neįdomu kiek ten tų viržių buvo dėta, šiais metais šis alus buvo kažkas daugiau nei alus. Toks puikus, pilnas, išraiškingas. Skonis užpildė burną taip stipriai, kad žandai galėjo sprogti. Tokios pilnumos ir neįkyrumo niekada dar nebuvo. Ir turbūt dar greitai nebus.

Juodaragio alus 4,8% | Trečiasis virimas, tamsus elis su kadagiais

Alus verdamas specialiai festivaliui Mėnuo Juodaragis, http://www.mjr.lt. Pirmasis virimas buvo eksperimentinis ir platintas tik festivalio vietoje. Bijau, suklysti, antrasis taip pat buvo išplatintas vietoje, o trečiojo jau buvo galima nusipirkti ir buteliuose visoje Lietuvoje. Kaip ir minėjau, galiu klysti dėl antrosios partijos ir jos prieinamumo.

Trečiojo virimo alus pateko pas mane ir tiek kartų matytas, girdėtas alus pagaliau buvo… neparagautas. Taip, Jūs matote butelį, taurę, joje įpiltą alų. Tačiau alus per ilgai užsibuvo mano šaldytuve belaukdamas tinkamos progos būti paragautam. O kai galų gale sulaukė, jau buvo nebetinkamas tam kilniam tikslui atlikti.

Paminėjau šį alų tik dėl bendro paveikslo, kad toks buvo. Dar iki šiol negaliu patikėti, kad Lietuvoje jau tris metus verdamas alus taip ir neparagautas.

.

Humulupu IPA | 5,5% | IBU 44 | India Pale Ale  

Humulupu IPA – tai pirmasis Lietuvoje komerciškai išvirto amerikietiškos IPA stiliaus alus skirtas tikro skonio mėgėjams. Šis alus pasižymi citrusiniu, vaisišku, spygliuočių aromatu ir išraiškingu apynių kartumu. Taip alų pristato gamintojas.

Taip aš apie jį papasakojau paragavęs: http://goo.gl/6rd0Ls

Dabar, kai šio alaus galima nusipirkti kur tik nori, ima juokas iš pačio savęs prisiminus, kaip laukiau, kol atsidarys Boškė ir galėsiu to alaus paragauti. Na, ne visai kur tik nori to alaus nusipirksi, bet jo paplitimas, supilsčius jį į butelius, padorus. Bent jau Kaune, jei nieko iš butelinio Dundulio nėra, o kranuose vos viena kita rūšis, tai IPA’os padėta visada.

Kaip ir visi iki šiol ragauti Dundulio alūs, taip ir šis, niekuo nesiskiria nuo pilstomo. Tik, galbūt, pats alus nebegąsdina savo kartumu, jis nuosaikesnis, bet vis dar taip pat puikiai tą kartumą auginantis ant gomurio su kiekvienu gurkšniu.

Dubults IPA | 7,2% | IBU 72

Išnešiotas keturis mėnesius bravoro įsčiose Dubults užgimė. Milijardai mielių ląstelių ir šimtai kilogramų salyklo formavo jo kūną. Maloniai aromatingas bei tvirtai kartus, užtaisytas net keturių rūšių gardžiakvapiais apyniais (Columbus, Cascade, Summit, Simcoe) Dubults trykšta vaisiška pušyno sakų gaiva. Dubults ne iš molio drėbtas.

Stipriausias iki šiol Dundulio alus, kalbant apie laipsnius. Nors apie juos tokiame aluje niekas nekalba. Didžiausias ir IBU skaičius, žymintis alaus stiprumą kartumą. Nemažai šiame aluje ir fantazijos bei polėkio. Pakilkite akimis į viršų ir dar kartą perskaitykite Humulupu IPA aprašymą. O dabar perskaitykite dar kartą Dubults aprašymą. Skirtumas akivaizdus. Susidaro toks įspūdis, kad IPA reikėjo išvirti, Dubults gimė pats. Ir rezultatas taurėje apie tai byloja. Pilnas, nusistovėjęs, subrendęs skonis. Išgaruoja puikiai sutapę 72 skaičiai ir jų slepiamos reikšmės. Tu sėdi ir mėgaujasi visai kitu alaus stiprumu. Jei Gutstoutas stiprus savo sudedamosiomis dalimis ir kaip jos gerai susikloja į bendrą gerą skonį. Jei viržinis stiprus savo idėja, be galo stipriai tos idėjos atskleidžiamu skoniu. Tai Dubults stiprus, kaip alus fundamentaliaja prasme. Vanduo, apynys, salyklas, mielės. Viskas. Jokių papildomų sudedamųjų dalių, kad sudominti. Stipru, labai stipru.

Liko nepaminėta viena rūšis – tai Dounkelis. Jis buvo kartu su visais, kurie yra bendroje nuotraukoje. Jis buvo ragautas. Bet jis vaizdiniu pavidalu taip ir neatsirado. Nežinau kaip jis taip praslydo. Kelis kartus buvo ieškota jo parduotuvėse, bet taip ir nepavyko rasti. Ieškodamas Dounkelio, supratau viena, kad man pasisekė. Pasisekė viską rasti vienoje vietoje, nes dabar tik pavienės rūšys beliko visose man žinomose vietose Kaune. Su kuo tai susiję galiu tik spėlioti, bet tegul tai ir lieka spėlionėmis.

Tai štai kur dabar Dundulis. Tris didelius žingsnius nuėjęs į priekį ir visiems rodydamas kelią. Kaip to įrodymą, galiu pasakyti, kad kol atsirado šios eilutės, aludariai pranešė apie prekyboje pasirodžiusį Wakatu auksinį elį, apie vėl putojantį Morzeną, apie Kiečių gruit elį, apie išvirtą durpinį alų. Nė kiek neabejoju, kad eilė ateis ir daug radikalesniems eksperimentams.

♦ Visas ragautas lietuviškas alus vienoje vietoje – Ragauto lietuviško alaus gidas   ♦